REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2021 m. Vasario 5 d. 16:27

Tarp visos Lietuvos veikliausių saugios kaimynystės grupių – kauniečiai

Kaunas

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


164229

Praėjusių metų lapkričio 27 d. baigėsi „Veikliausios saugios kaimynystės grupės“ konkursas. Jame, tarp gausaus dalyvių būrio, kurių buvo net 49 (būtent tiek paraiškų sulaukta iš visos Lietuvos), sėkmingai pasirodė Kauno Lampėdžių bendruomenė, užėmusi antrąją vietą. Vakar, vasario 4 d., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) viršininkas Mindaugas Baršys bendruomenės atstovams įteikė laimėtą prizą – 500 eurų vertės prekybos centro „Senukai“ dovanų čekį.

Kasmet vykstančio konkurso pagrindinis tikslas – diegti veiksmingus gyventojų aktyvumo ir savanorystės skatinimo būdus ir formas viešojo saugumo srityje, remti gyventojų savisaugos iniciatyvas bei gerosios praktikos sklaidą bendruomenėse. Konkurse gali dalyvauti policijos įstaigų prižiūrimose teritorijose (miesto ir kaimo) veikiančios saugios kaimynystės grupės, bendradarbiaujančios su policijos pareigūnais, diegiančios technines saugumo priemones ir įtraukiančios į savo veiklas reikšmingą dalį savo teritorijos gyventojų.
Per praėjusių metų lapkričio 27 d. vykusią konkurso „Veikliausia saugios kaimynystės grupė“ nuotolinę baigiamąją konferenciją paskelbti nugalėtojai: trečioji vieta atiteko vilniečiams Balsių bendruomenei, antroji vieta kauniečiams – Lampėdžių bendruomenei, o pirmąją vietą laimėjo šiauliečiai Voveriškių bendruomenė.
Saugios kaimynystės grupės – vis populiarėjantis būdas bendruomenėms burtis, taip kuriant saugesnę gyvenamą aplinką. Kauniečiai aktyviai į jas jungiasi: šiuo metu Kauno apskrityje veikia 567 grupės, vienijančios 50 tūkstančių su viršum gyventojų, daugiau nei 80 proc. jų yra aktyviai veikiančios.
Didžiausias saugios kaimynystės privalumas – bendrystė su tais, kurie gyvena arčiausiai. Pasak Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriaus viršininkės Agnės Greblikaitės, prieš įkurdami saugios kaimynystės grupę, kaimynai susipažįsta, o „kai žmonės pažįsta vienas kitą, yra lengviau pasiekti tikslus ir stebėti, kas vyksta aplinkui, dalintis informacija“. Būtent glaudus ryšys padeda užtikrinti saugią aplinką, efektyviai veikti bendruomenės naudai – anot A. Greblikaitės, „svarbiausia, kad žmonės bendrautų tarpusavyje, spręstų kartu iškilusias problemas, padėtų vienas kitam bei gyventų mintimi, kad susivieniję gali nuveikti daug daugiau nei po vieną“. Šiomis savybėmis, pasak pareigūnės, pasižymėjo ir konkurso II-osios vietos laimėtojai lampėdiškiai, kurie veikia tikslingai, yra tvirti, bendruomeniški, vieningi, o jų darbai kalbą patys už save.
Tą patvirtina ir ilgametė Lampėdžių bendruomenės centro pirmininkė, saugios kaimynystės grupės iniciatorė Edita Gudišauskienė, pabrėžusi, kad saugios kaimynystės pagrindas pirmiausia yra žmonės, vienijami bedrystės, identifikuojantys problemas ir jas sprendžiantys. „Kuo daugiau bus tokių aktyvių žmonių, patriotų, mylinčių savo šalį, tuo Lietuva bus ir gražesnė, ir saugesnė“, – teigia  E. Gudišauskienė.
Lampėdiškių glaudus bendradarbiavimas su policijos pareigūnais prasidėjo beveik prieš 20 metų – 2001 m. įkūrus Lampėdžių bendruomenės centrą ėmė megztis draugystė, po daugiau nei dešimtmečio nuvedusi į saugios kaimynystės grupės įkūrimą. Pareigūnai bendruomenei buvo nuolat matomi: dalyvaudavo įvairiuose renginiuose, rengdavo prevencines akcijas, buvo įprasta su jais palaikyti ryšį, bendruomenės nariai patys tapo policijos rėmėjais.
Veikti aktyviai, kaip minėjo E. Gudišauskienė, reikėjo, nes problemų būta: kadangi Lampėdžiai – rekreacinė zona, siekta užtikrinti saugią ir tvarkingą aplinką tiek vietiniams, tiek turistams. Bedradarbiaujant su policijos pareigūnais, savivaldybe, rūpintasi visų besilankančių Lampėdžiuose gerove: vykdytos saugumą stiprinančios priemonės, įrengti greitį ribojantys kalneliai, moderni 4G kamera ir kt.
Tapti viena veikliausių saugios kaimynystės grupių Lietuvoje, anot E. Gudišauskienės, „ne vien bendruomenės laimėjimas, o mūsų visų – ir pareigūnų, ir savivaldybės, tai – bendradarbiavimo rezultatas“. Tad ir prizą norima panaudoti kurti bendrai vertei – saugiai aplinkai puoselėti: planuojama inicijuoti idėjų konkursą, kad visa bendruomenė kartu nuspręstų, kaip naudingai jį išleisti.
Saugios kaimynystės grupių nauda aiškiai matoma – tą patvirtina ir E. Gudišauskienės pateikti pavyzdžiai, ir statistika. Pastebima, kad tose vietose, kur jos įkurtos ir kur aktyviai veikia bendruomenės, yra sumažėję vagysčių arba jos visai išnykusios. Pavyzdžiui, saugių kaimynysčių grupių teritorijose per 2019 m. įvykdyta 12 vagysčių (t. y. pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl vagystės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str.), o štai metais anksčiau, 2018-aisiais, jų įvykdytos 23. Mažėjantį vagysčių skaičių saugių kaimynysčių grupių teritorijose, kaip pažymi pareigūnė A. Greblikaitė, lemia aktyvūs gyventojai, jų dalyvavimas priemonėse, problematiškų vietovių nustatymas. Be abejo, labai svarbu aktyvus ir nuolatinis policijos pareigūnų kontaktas su grupių nariais ir tikslingas konsultavimas saugumo klausimais.
Kauniečius, norinčius burtis į saugios kaimynystės grupes ir rūpintis saugios gyvenamosios aplinkos kūrimu, kviečiame susisiekti su Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnais el. paštu agne.greblikaite@policija.lt arba telefonu 8 647 28 278.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA