Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Raseinių rajono savivaldybės nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: Raseinių rajono savivaldybė
Pušynės miškas priklauso Kėdainių rajono savivaldybės teritorijai, tačiau ribojasi ir su Raseinių rajono savivaldybės teritorija, todėl minint šį svarbų Lietuvos istorijos įvykį, dar spalio, lapkričio mėnesiais įgyvendinti du gražūs renginiai – tai pėsčiųjų žygis partizanų takais ir protmūšis, vykęs Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijoje, kuriuose dalyvavo tiek Raseinių, tiek ir Kėdainių rajonų moksleiviai ir mokytojai.
Šeštadienį vyko baigiamasis renginys – Pušynės mūšio vietoje. Renginio pradžioje Krakių kultūros centro folkloro ansamblis „Žiedupė“ sugiedojo Lietuvos valstybės himną. Mūšyje žuvusieji pagerbti Tylos minute. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai trimis salvėmis pagerbė Laisvės kovotojų atminimą.
Pušynės mūšio 80-ųjų metinių proga pristatytas garsaus skulptoriaus Vytauto Ulevičiaus, gyvenančio ir kuriančio Krakėse, paminklas partizanams. Paminklą finansavo Kėdainių ir Raseinių rajonų savivaldybės. Paminklą pašventino Kėdainių dekanato dekanas kun. teol. lic. Žydrūnas Paulauskas.
Susirinkusieji turėjo galimybę stebėti Lietuvos karo istorijos klubo „Grenadieriai“ parengtą partizanų pasalos inscenizaciją, o vėliau – Krakių kultūros centre – klausytis Lietuvos karinių oro pajėgų orkestro koncerto. Susirinkusiuosius sveikino Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius.
Į renginį atvyko ir gausus būrys garbių svečių: LR Seimo nariai, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 207 kuopos vadas Tomas Malinskis, Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas su šaulių komanda Vytautas Žymančius, Kėdainių Povilo Lukšio 205 šaulių kuopos vadas Arvydas Ašmontas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė Asta Naureckaitė ir kt.
Apie Pušynės mūšį
1944 m. rudenį į Pušynės mišką tuometiniame Krakių valsčiuje susirinko iki 300 apylinkės kaimų ginkluotų vyrų. Vyko mokymai, kuriems vadovavo Lietuvos kariuomenės karininkas Vladas Pabarčius, kilęs iš Krakių valsčiaus Pakarklių kaimo. Šiame miške buvo įrengta pagrindinė partizanų stovykla, kurioje buvo apie 13 įvairios paskirties slėptuvių ir bunkerių, skirtų žmonėms, sandėliavimui ir netgi bunkeris arkliams slėpti.
Okupacinė valdžia, sužinojusi apie partizanų stovyklos vietą, nusprendė nedelsti. 1944 m. gruodžio 16 d. rytą Pušynės mišką kareiviai apsupo iš trijų pusių: nuo Krakių, Josvainių ir Ariogalos. Kautynės vyko visą dieną. Dar rytą, kai V. Pabarčius iš savo sargybinių sužinojo, kad rusai pradeda miško apgulimą, pasiuntė septynis vyrus į Paliepių mišką, kur buvo stiprus apie 90 vyrų būrys, vadovaujamas kapitono Kazio Bendžiaus, ir Liepkalnio būrys, vadovaujamas karininko Antano Sibičiaus. Nepastebėti jie prislinko prie girininkijos malkų sandėlio, prie pat rusų kareivių, ir staiga atidengė ugnį. Rusų gretose kilo sumaištis, jų dalinys buvo visiškai sumuštas. Manoma, kad tą dieną mūšyje žuvo apie 80-90 rusų kareivių. Žuvo ir 14 partizanų. Dalis jų palaidoti Paliepių kapinėse. Kitų kūnai, patekę į rusų rankas, buvo išniekinti Krakėse. Tą dieną rusai daugiau nebepuolė.
Tačiau tik tą dieną. Sutelkę naujas pajėgas, rusai pradėjo siautėti apylinkėje, žudydami netgi beginklius žmones. Vladas Pabarčius nusprendė pasitraukti ir išvedė savo vyrus į Lenčių miškus, kur jie pasiskirstė mažesnėmis grupėmis. 1945 m. vasario 15 d. Zembiškio miške, rusų kariuomenei surengus pasalą, žuvo Vladas Pabarčius ir dar 22 partizanai. Jų kūnai buvo išniekinti Krakių miestelio ir Josvainių aikštėse. Ant partizanų vado kaklo buvo uždėta lentelė su užrašu: „Pabarčius Vladas – banditų vadas“. Tačiau iš tikrųjų okupantai suprato, jog tai – jokie ne banditai, o ginkluotas ir organizuotas Lietuvių tautos pasipriešinimas.