Tarp konkurso „Valstybę kuriame patys“ nugalėtojų – Lukšių ir Griškabūdžio seniūnijos

Kovo 20 d. sostinėje apdovanoti Lietuvos Respublikos kultūros, socialinės apsaugos ir darbo bei žemės ūkio ministerijų 2018 m. skelbto konkurso Lietuvos Respublikos seniūnijoms „Valstybę kuriame mes“, organizuoto Lietuvos valstybės šimtmečio proga, finalininkai.

Iš visų seniūnijų, dalyvavusių konkurse „Valstybę kuriame mes“, atrinkta trylika geriausių Lietuvos Respublikos seniūnijų, tarp jų ir dvi – mūsų rajono. Tai Griškabūdžio ir Lukšių seniūnijos. Nominantėms skirtos 8000,00 Eur piniginės premijos. Susirinkusiuos pasveikino projekto globėja, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, pirmasis Lietuvos valstybės šimtmetis paskatino atsigręžti į seniūnijas, kurios yra arčiausiai žmogaus ir geriausiai žino, ko jam reikia. Šis konkursas dar kartą įrodė, kad negali būti užmirštų vietovių, nes jose vyksta visai Lietuvai reikšmingi dalykai. Sveikindama konkurso nugalėtojus, Prezidentė linkėjo išlikti pilietiškiems, kūrybingiems ir tęsti gražius darbus. Juk seniūnijų lygiu vykstantys pokyčiai daro visą Lietuvą gražesnę, saugesnę ir labiau bendruomenišką. Gražiausius padėkos žodžius seniūnijų atstovams skyrė šalies ministrai, rajonų merai, seniūnai. Lukšių ir Griškabūdžio seniūnus ir seniūnijų atstovus pasveikino rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis.

Mero kalba, pasakyta ceremonijos metu:
Šiandien turime dar vieną ypatingą progą stabtelti, atsigręžti į pernai mūsų visų išdidžiai švęstą šimtmečio šventę, pasidžiaugti kūrybos ir bendradarbiavimo vaisiais. Neabejoju, kad ryškiausiai jie pasimatė didžiąja Pasaulio lietuvių Dainų švente ir šiuo seniūnijų konkursu „Valstybę kuriame mes“. Man, kaip Šakių krašto atstovui, šie du įvykiai išskirtiniai tuo, kad procentaliai Dainų šventėje šakiškių buvo gausiausiai, o šiandien iš trylikos laureatų pagerbiamos net dvi Šakių rajono seniūnijos.
Tačiau tai tik asmeninė emocija, toli gražu neišryškinanti tikrųjų valstybinės reikšmės datų paminėjimų tikslų ir siekių.
Valstybę kuriame mes – tai esminis pilietinis kodas, kuriuo turi užsidegti kiekvienas net mažiausios seniūnijos ar jos sudedamųjų dalių – bendruomenių – narys. Nuo mūsų kiemo, gatvės, kaimo ar miestelio prasideda valstybė ir ji bus tiek graži ir tvirta, kiek savo nesavanaudiškų paskatų ir pastangų sudėsime. Prieš Lietuvai stojant į Europos Sąjungą buvo plačiai vykdoma filantropijos stiprinimo bendruomenėse kampanija. Tuo užsiėmė Atviros Lietuvos fondas. Atsimenu, kaip mes savo bendruomenėje stengėmės išlukštenti filantropijos idėją ir esmę. Daugeliui paviršutiniškai tai atrodė kaip paramos davimo – gavimo linija, užtikrinanti trumpalaikių projektėlių, renginių vykdymą ar švenčių organizavimą. Tačiau savo esme tai yra tamprių ir gyvybingų ryšių tarp vietinės valdžios, verslo ir visuomenės sukūrimas. Tai investicija su didžiuliais dividendais, kurie duoda grąžą per sąmoningą pilietį, kuris mokės ne tik atsakingai pasirinkti (juk kalbame šiandien ką tik praėjusių savivaldos ir artėjančių prezidentinių rinkimų kontekste), bet ir prisidėti prie bendros kūrybos. Tai sistema, kuri veikia pagal demokratinius principus ir iš esmės yra sveikos visuomenės šerdis.
Vartoti nekuriant – reiškia eikvoti savo valstybės resursus jų neatstatant ir nepaliekant po savęs išliekamosios vertės. Kiek uždegsim vilties žiburių šiandien? Šis konkursas buvo puiki proga prisiminti, susiskaičiuoti tai, ką patys sukūrėm, kas mums svarbu, ką dar reikia stiprinti, aplink ką susiburti ir susitelkti. Todėl drįstu teigti, kad jis yra graži anuometinio vyksmo tąsa. Tai nedidelių darbų ir neišdidžių žmonių aktualizavimas, parodant juos kaip pavyzdį – gaires sekti, siekti, lygiuotis ir vieni kitus palaikyti.
Štai dėl ko noriu ypatingai dėkoti už konkurso idėją ir jos išpildymą, apdovanojimus ir globą bei viltis, kad ateityje tokių valstybę stiprinančių, pilietiškumą skatinančių akcijų bus daugiau. Linkiu seniūnijoms neapsiriboti tik šiandienos pagerbimu ir apdovanojimais, o skleisti savo gerąją patirtį į visą Lietuvą, kad kuo daugiau žmonių patikėtų net nedidelių darbų svarba, grožiu ir reikalingumu.