Tarp geriausiųjų – penkios „Ryto“ gimnazijos mokytojos ir Leipalingio progimnazija

Alytus

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

159454

Artėjant gražiausioms metų šventėms Druskininkų švietimo bendruomenė sulaukė ypatingai gerų žinių – vienintelio Lietuvoje analitinio švietimo ir aukštojo mokslo žurnalo „Reitingai“ rengėjai ir vėl įvertino mūsų savivaldybės pasiekimus.

Šį kartą „Reitingai“ vertino labiausiai mokinius auginančias mokyklas bei mokytojus, kurie nusipelnė būti vadinami Mokytojais iš didžiosios raidės. Žurnalo rengėjų teigimu, visose šalies mokyklose galima rasti iškilių mokytojų, o bendruomenė nori žinoti ne tik bendrus mokyklų vertinimus, bet ir kokie pedagogai tose mokyklose dirba. Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko teigimu, žinant, kad Lietuvoje iš viso yra apie 30 tūkst. pedagogų, labai džiugina, kad tarp atrinktų 500 geriausių  – net penkios Druskininkų „Ryto“ gimnazijos pedagogės: lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Lina Dudulienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Ramunė Karlonienė, anglų kalbos mokytoja ekspertė Birutė Juozevičienė, anglų kalbos mokytoja metodininkė Neringa Guželienė bei rusų kalbos vyresnioji mokytoja Virginija Češkevičienė.

„Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad ilgametis nuoširdus mokytojų darbas pastebėtas ir įvertintas visos šalies mastu – rodos, stengiamės savo bendruomenės mokytojams pasakyti, kokie svarbūs ir dideli jų darbai, tačiau kai tai įvertina ir žurnalo „Reitingai kūrėjai,  apima pasididžiavimas visa Druskininkų švietimo bendruomene. Sveikinu į geriausiųjų gretas patekusias pedagoges –  akivaizdu, kad mylite savo darbą, esate pavyzdys kolegoms, o svarbiausia – skatinate jaunus žmones, juos motyvuojate ir sudominate“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Žurnalo „Reitingai“ kūrėjai įvardijo svarbiausius kriterijus, kuriais rėmėsi sudarydami geriausių mokytojų sąrašą.

„Visų pirma, nagrinėjome, kaip mokytojui sekasi išmokyti dėstomos disciplinos daugumą savo mokinių ( nagrinėjome 2017 m., 2018 m., 2019 m. brandos egzaminų rezultatus, 2018 ir 2019 m. matematikos ir lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimus). Taip pat nagrinėjome, kaip atskirų dalykų mokytojai prisideda prie gabių vaikų ugdymo, prie jų talento išskleidimo, t.y. kaip jie rengia mokinius olimpiadoms, konkursams, įvairiems projektams“,  – rašoma žurnale „Reitingai“. Ekspertai taip pat apie mokytojų darbą teiravosi ir mokyklų administracijų, ir bendruomenės, ir atskirų dalykų mokytojų asociacijų bei atstovų. Taip pat buvo domėtasi, kiek prie mokinių gebėjimų prisideda būtent mokytojas, o ne galimi korepetitoriai.

Tarp labiausiai savo mokinius auginančių mokyklų „Reitingai“ įvardija ir Leipalingio progimnaziją. „Šį kartą pristatome ir naudingą, ir netikėtą šalies mokyklų palyginimą, iš kurio matyti, kurios mokyklos labiausiai „paaugina“ visus visaip besimokančius savo mokinius, tai yra rodo visų mokinių pažangą per keletą metų. Ir ne tik tų, kurie mokosi gerais pažymiais, bet ir tų, kurie pamažu kyla iš žemesnių įvertinimų lygos (tarkime, mokėsi penketais, o ilgainiui atsidūrė tarp septintukininkų; tai liudija iš tiesų didelę pažangą“ – rašo žurnalo „Reitingai“ kūrėjai.

Lina Dudulienė, Druskininkų „Ryto“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė:

Ką jums reiškia šis žurnalo „Reitingai“ įvertinimas?

Šis įvertinimas netikėtas. Kaip ir kiekvienas įvertinimas įpareigojantis. Deja, mokytojo darbo rezultatai ypač priklauso nuo to, kaip jo mokomąjį dalyką vertina mokiniai, kokius tikslus sau kelia. Visi mes, mokytojai, ypač stengiamės perduoti savo mokiniams ne tik žinias, bet ir tradicines, humanistines vertybes, kasdien nuosekliai ir tyliai dirbdami, o įvertinimas aplanko kartais, bet jis praeina, pasimiršta, ir vėl lieka kasdieninis darbas...

Kokios savybės yra svarbios norint būti geru mokytoju?

Pirmiausia reikia geležinės kantrybės tūkstančius kartų iš naujo kartoti tas pačias tiesas, tikėti, kad ,,lašas po lašo ir akmenį pratašo“, žinoma, tikėjimo, kad yra ausų, tave girdinčių, ir žmonių, tavimi tikinčių. Dar svarbu nebijoti pripažinti suklydus, gebėti savikritiškai ir su humoru pažvelgti į aplinką ir save.

Koks yra Jūsų profesinis kelias, kaip laikui bėgant jis keitėsi?

Kad būsiu mokytoja, neabejojau nuo vaikystės. Baigusi Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą, gavau paskyrimą į Varėnos rajoną, kur 5-erius metus dirbau Žilinų pagrindinėje mokykloje, sukūriau ir vadovavau folkloro ansambliui, kuriam, beje, dabar vadovauja mano buvusi mokinė ir ansamblietė. Vėliau su šeima sugrįžome į Druskininkus.1989 metais pradėjau dirbti 3-iojoje vidurinėje, toje mokykloje, kurią esu baigusi. Čia paraginta šviesios atminties direktoriaus Vl.Skvernio taip pat subūriau folkloro ansamblį, vėliau pavadintą ,,Racilukais“. Taigi mano pedagoginis kelias gana tiesus. Savoje mokykloje, nors pastatas ir kitas, darbuojuosi iki šiol.

Kas labiausiai džiugina Jūsų darbe?

Labiausiai džiugina, kai pavyksta mokiniams, kai jiems sekasi realizuoti save. Net ne visada tai rodo egzaminų ar konkursų rezultatai, nors jie, žinoma, teikia daug džiaugsmo. Pavasarį išleidau ypatingą mokinių ir auklėtinių klasę. Būtent jų dėka turbūt šįkart esu pastebėta. Nuostabu, kad Rusnė Kuliešiūtė pakartojo ankstesnės mokinės Eglės Šalengaitės pasiekimą ir 2017 metais tapo raštingiausia mokine respublikoje. Beje, Rusnės kūrybingumas buvo įvertintas ir tarptautiniame dienoraščio konkurse ,,Tylėti sunku“, ir M. K. Čiurlionio miniatiūrų konkurse. Džiaugiausi Aistės Dagytės ir Giedrės Zdanavičiūtės 100 iš valstybinių lietuvių kalbos egzaminų. Gera prisiminti daugybę renginių, išvykų, festivalių su ,,Racilukais“ per veiklos 30 metų, vien respublikinėse  dainų šventėse dalyvauta 10 kartų, kiek programų paruošta... Nepamirštama ansamblietės Živilės Malaškevičiūtės, tapusios respublikinio konkurso ,,Tramtatulis“ laureate, sėkmė. Širdis džiaugiasi, matant buvusių ansambliečių veiklą kituose kolektyvuose- tai Julijos Vilkaitės, Mortos Elžbietos Bieliukaitės, Mato Bodrijė ir kt. Gera, kad buvę mokiniai prisimena ir įvertina. Tai ypač pajutau dėl nuotolinio mokymo prisijungusi prie socialinių tinklų.

Ramunė Karlonienė, „Ryto“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė:

Ką jums reiškia šis žurnalo „Reitingai“ įvertinimas?

Įvertinimas man leido su nostalgija peržvelgti savo ne vienų metų veiklą, taip pat privertė sustojus įsiklausyti į save: ką jaučiu, girdžiu, matau, suprantu, ko noriu ir ar vis dar noriu. 

Kita vertus, mokytojai pripratę būti vertinami mokinių, tėvų, kolegų, bendruomenės; tik įvertinimų susilaukia prieštaringų. Betgi tai normalu: ne viskas auksas, kas auksu tviska.

Įvertinimas mane ir suglumino, mat draugai, bičiuliai ir šeimos nariai nusišypsos prisiminę mano frazę „Aš nenoriu būti mokytoja“, kuri šiame kontekste skamba paradoksaliai.

Darbas mokykloje atima vakarus su mezginiu ar knyga, o dovanoja—retkarčiais—šviesą, kaip atsaką, ne už pastangas, o už nuoširdumą.

Kokios savybės yra svarbios norint būti geru mokytoju?

Frazė „gera mokytojas“ jokiu būdu nelygintina su tinkama formule uždaviniui išspręsti. Tasai gerumas susidėlioja iš daugybės patirčių, deja, ne visada džiugių ar šviesių.

Geras mokytojas—išmintingas mokytojas. Tik štai išminties nesiečiau vien su amžiumi, praktika ar gebėjimu išmokyti aukščiausiam įvertinimui.

Per laiką sugula galvoje prioritetai—ne idėjų ar kitų abstrakcijų, o žmonių. Man gera mokytoja yra buvusi „Atgimimo“ vidurinės mokyklos pavaduotoja ugdymui ir matematikos mokytoja Janina Dailidavičienė. Mokiausi iš jos, kaip reikia į kiekvieną vaiką žvelgti išlaikant atstumą ir drauge prisijaukinti. Tai—menas. Man gera mokytoja yra mano draugė ir buvusi kolegė, anglų kalbos mokytoja Aida Balčiūnienė, kuri savo darbą atlieka nuoširdžiai ir atsakingai.

Geras mokytojas—gyvas mokytojas, ne statula, ne eksponatas ir ne tas, kurį galima vartoti ar išnaudoti. Geras mokytojas įsiklauso į kiekvieną vaiką, pastebi jo ne tik stipriąsias puses, bet ir pažeidžiamas.

Jis žvelgia ne iš aušto, regi žmogų žmoguje. Džiaugiasi ir maža sėkme, kuri ima ir sušvyti vaiko akyse suvokus, kad jis GALI.

Geras mokytojas nėra raidės mokytojas, jis atėjo šį darbą dirbti: ne skriausti ar bausti, o mokyti.

Koks yra Jūsų profesinis kelias, kaip laikui bėgant jis keitėsi?

Įstojau į universitetą mokytis lietuvių kalbos, nes man tai buvo lengviausias dalykas mokykloje. Visada galvojau: kaip galima nesuprasti, kur ir kokius skyrybos ženklus dėti. Be to, jau mokykloje kūriau.

Pirmąsias pamokas vedžiau drebančiomis kinkomis galvodama: negi taip bus visada?

Esu išbandžiusi save kitose srityje, tačiau tebedirbu mokykloje. Kodėl, atsakyti negaliu ir meluoti nenoriu.

Dirbu, nes tai yra mano darbas.

Darbas nesikeitė, keitėsi darbo vietos ir mokiniai.

Kas labiausiai džiugina Jūsų darbe?

Atradimo džiaugsmas: kai per įprastą pamoką štai imi ir nustembi. Priežastis gali būti mokinio taikli mintis ar įžvaga, kaip konkretus įrodymas, kad, tarkim, 17-18 metų žmogus yra pranašesnis už daugybę kitų, triskart už jį vyresnių.

Kol kas dar džiugina pačios gebėjimas į mokymą žvelgti, reikalui esant, kūrybiškai.

Džiugina raudona širdelė po komentaru mums mokantis, kaip aš sakau, prie televizorių.

Džiugina kolegės kalėdinė dovanėlė.

Iš tokių smulkmenų susilipdo esmė.

O esmė byloja: kad ir kokį darbą bedirbtumei, sėkmės/nesėkmės samprata reliatyvi, o žmonės visur yra žmonės.

Pasinaudodama proga, druskininkiečiams linkiu ypatingų Šv. Kalėdų pačių artimiausių apsupty.

Birutė Juodzevičienė, „Ryto“ gimnazijos anglų k. mokytoja ekspertė:

Ką jums reiškia šis žurnalo „Reitingai“ įvertinimas?

Atvirai kalbant, niekada nemėgau žodžio „reitingai“. Šiam nuolatinės kaitos pasaulyje šiandien tu gali būti viršūnėje, o rytoj-gal net ir apačioje. Ar dėl to tu tampi blogesnis? Kita vertus, šaunu, kad pastebimas ir įvertinamas tavo triūsas. Aš manau, kad geriausi vertintojai yra tavo mokiniai ir jų ištartas nuoširdus „ačiū“.

Kokios savybės yra svarbios norint būti geru mokytoju?

Dažnai tokį klausimą užduodu savo mokiniams. Jie paprastai  apibūdina gerą mokytoją esantį tolerantišku, draugišku, suprantančiu. Aš manau, geras mokytojas turi mylėti savo darbą ir savo dėstomą dalyką, turi matuoti santykį su mokiniu savo širdimi. Pacituosiu man tapusios besteleriu knygos „Eik kur liepia širdis“ (S.Tamaro)  mintį: „Jeigu botanikas eina per pievą, tai skina gėles pagal griežtą tvarką, žino, kuri jam tinka ir kuri jo nedomina; jis sprendžia, atmeta, nustato tarpusavio ryšį. Bet jei per pievą eina šiaip žmogus, tai renkasi gėles pagal kitus požymius: vieną todėl, kad geltona, antrą todėl, kad mėlyna, trečią todėl, kad kvepia, ketvirtą, kad auga prie takelio“. Manau, kad toks santykis tarp mokinio ir mokytojo jį daro geru, tai gebėjimas pastebėti kiekvieną ir laiku ištiesti ranką ar tarti reikiamą žodį.

Koks yra Jūsų profesinis kelias, kaip laikui bėgant jis keitėsi?

Baigiau I vidurinę (dabar „Atgimimo“) mokyklą, po studijų vienus metus dirbau Varėnoje, po to sugrįžau į Druskininkus ir visą laiką dirbau toje pačioje mokykloje. Turiu nemažą darbo stažą, tuo pačiu ir patirtį. Teko aktyviai dalyvauti visose švietimo reformose: kuriant anglų kalbos valstybinį egzaminą, rengiant ir įgyvendinant vidurinio ugdymo bendrąsias programas (2007-2008),įgyvendinant kartu su V.Pakšiene debatų programą ugdymo procese. Buvau anglų kalbos ugdymo turinio konsultantė, esu praktinio anglų k. mokytojo darbo vertintoja, daugybę metų dirbau NEC anglų k. valstybinio egzamino raštu vyr.vertintoja. Apie 15 metų vadovavau gimnazijos debatų klubui. Svarbiausia, visuose darbuose mačiau prasmę ir degiau noru, kad kuo įdomiau,kuo naujau…ir visada jaučiau vadovų bei kolegų paramą. Deja,keičiasi kartos, keičiasi daug kas ir švietime..

Kas labiausiai džiugina Jūsų darbe?

Džiugina geri santykiai su mokiniais ir jų pasiekti rezultatai egzaminuose, olimpiadose, konkursuose. Ne vienerius metus mokiniai sėkmingai dalyvavo  respublikos daugiakalbystės olimpiadoje, respublikos filologų konkurse, tarptautiniame vertimo konkurse „Translatores“, viešo kalbėjimo anglų kalba konkurse, respublikos anglų k. olimpiadoje. Na, o dėl šimtukų? Visada džiaugiuosi, bet nesureikšminu. Tai ne tik mokytojo nuopelnas, bet ir mokinio pastangos bei gebėjimai. Sėkmė dažniausiai ateina tada, kai mokinys ir mokytojas dirba darnioje komandoje, kai mokinys išgirsta ir priima tavo patarimus.

Neringa Guželienė, „Ryto“ gimnazijos anglų kalbos mokyta metodininkė:

Tiesą sakant, tai labai svarbus įvertinimas, ypač kai buvo akcentuota, kad pagrindiniu vertinimo kriterijumi buvo brandos egzaminų rezultatai. Juk mūsų vienas svarbiausių tikslų ir yra paruošti mokinius brandos egzaminams, nes būtent jų rezultatai atvers jiems kelią į jų svajonę. Nėra nieko malonesnio, kai rezultatai pranoksta lūkesčius. Labai džiaugiuosi, kad mano grupių egzamino vidurkis beveik visada siekia ar net viršija respublikos vidurkį. Manau tai yra svarbiau nei vienas ar keli šimtukai ar tiesiog būti ar atrodyti geru, kai visos kitos grupės rezultatai „svyruoja tarp 16-35 balų iš šimto“.

Manau, kad norint būti geru mokytoju, svarbu kantrybė, nuolatinis darbas, pastangos nežiūrint į tai, kad ne visada tai pastebima ar įvertinama ir, žinoma, pagarba mokiniui.

Baigiau 3-ią vidurinę mokyklą ir baigusi studijas grįžau į ją( dabar tai „Ryto“ gimnazija). Taigi, mano profesinis kelias prasidėjo ir tęsiasi čia. Po studijų dirbau su įvairaus amžiaus tarpsnių klasėmis, bet greitai supratau, kad visgi man mieliau ir daugiau galiu nuveikti ir padėti vyresniųjų klasių mokiniams. Štai todėl nuo pat gimnazijos atsiradimo pradžios dirbu joje ir siekiu rezultatų kartu su mokiniais.

Darbe mane pirmiausia džiugina egzaminų rezultatai, bet Indrės Suraučiūtės laimėjimas – pirma vieta respublikinėje anglų kalbos olimpiadoje ( 2017 m.)  – pranoko visus lūkesčius ir džiaugsmus. Tai buvo įrodymas, kad net tokio mažo miestelio mokiniai gali pranokti žymiausių mokyklų, gimnazijų mokinius. Tai buvo didelė moralinė paskata ir įvertinimas. Geri santykiai su mokiniais – tai dar vienas dalykas, kuris tikrai džiugina.

Asta Černiauskienė, Leipalingio progimnazijos direktorė:

Kiekvienam iš mūsų svarbus veiklos pasimatavimas: kokie mes buvome vakar, kokie esame šiandien. Kad darbas būtų įprasmintas, kad skatintų tobulėti ir dar atkakliau siekti tikslo, būtinas įvertinimas iš šalies.

Tikslą mes turime – kiekvieno vaiko pažanga ir pasiekimai, nes kiekvienas yra asmenybė, už kurios „auginimą“ esame atsakingi. Ir šį kartą mes tikrai džiaugiamės, kad „Reitingų“ žurnalo sudarytojų užsakymu NŠA analitikai atliko tyrimą iš duomenų statistikos (akademiniai mokinių pasiekimų rodikliai) apie mokyklas, kurios kuria gana didelę pridėtinę vertę. Tarp tokių Lietuvos mokyklų mūsų progimnazija rikiuojasi 5-oje vietoje iš 30-ies. Kodėl mums tai svarbu? Todėl, kad šis tyrimas iliustruoja, kad per tam tikrą laiką mums pavyko prisidėti prie kiekvieno vaiko, turinčio įvairių poreikių, geresnių pasiekimų.

O tai nevyksta be mokytojų profesionalumo ir bendradarbiavimo su mokinių tėvais bei socialiniais partneriais.  Tai nevyksta be sistemingo ir nuoseklaus kasdienio darbo, nuolatinių diskusijų, ieškant kelių, kaip padėti vaikui įsivertinti savo galimybes, kad pasiekų patį geriausią rezultatą. Esame susitelkę. Žinome, ko siekiame. Esame tikri bei atviri. Todėl kaip ir šiais, 2020-aisiais, taip ateinančiais metais didelį dėmesį skirsime mokinių individualių poreikių pažinimui ir pasiekimų gerinimui, investuosime į saugios ir šiuolaikiniam mokymui(si) pritaikytos aplinkos kūrimą. Mes tikime vaikais.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt