Tarėsi tie, kam rūpi kultūros situacija Kaune

Kaunas

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

70670

Kauniečių kultūros puoselėtojų projektai sostinėje neprasiskina kelio ir lieka nefinansuojami, kultūra Kaune tampa keiksmažodžiu, o jos atstovai vis dažniau patiria niekinamą požiūrį, kultūros laukas nesulaukia mecenatų, nors mieste gyvena nemažai turtingų žmonių, iš tikėto atlyginimų padidinimo kultūros darbuotojams „nieko gero nesimato“ - tokias ir panašias problemas vardino pirmadienio vakarą į susitikimą su Seimo kultūros komiteto pirmininku Ramūnu Karbauskiu atėję Kauno teatrų, muziejų, dailės kolektyvų, koncertinių bei kitokių kūrybinių organizacijų vadovai ar atstovai.

Ir nors dalis jų prisipažino davę sau pažadą šį kartą nekalbėti apie finansus, rašytojo Gedimino Jankaus vedamai diskusijai įsismarkavus duoto žodžio neišlaikė. Ypač emocingai pasisakė miesto savivaldybei priklausančio Kauno bigbendo muzikantė, trijų vaikų mama Julija Kuzminskienė.

„Jei gerbiam žmogų, tai norim, kad kultūra klestėtų. Viskas prasideda nuo mažiausių piliečių, todėl kiekvienai šeimai reikia pasistengti, kad vaikai nebūtų nuo kultūros nustumti - lankytų jiems patinkančius būrelius, eitų į teatrą, lavintųsi. Bet šeimai visa tai nemažus pinigus kainuoja. Todėl aš esu priversta lėkti per penkis darbus, kad mano šeimos elementarūs poreikiai (nesakau, patys išrankiausi) būtų patenkinti. O dar reikia laiko skirti namams, vaikams, reikia jo ir profesijai, tai kada muzikantui palaikyti formą ir pačiam tobulėti?

Galiu patvirtinti, kad su ta pačia problema susiduria ir kitų menininkų šeimos, - visi plėšosi, kad galėtų šeimas išlaikyti. O juk būtų gerai nors šiek tiek „pritempti“ mūsų algas prie tų, kurias gauna kolegos Estijoje ar Suomijoje. Tada ne per penkis, gal tik per du darbus lėktum, ir vaikais labiau būtų galima pasirūpinti, ir savo sveikatą pataupyti gražiau gyvenant“, - kalbėjo J. Kuzminskienė.

Ramindamas jos emocijas, parlamentaras R. Karbauskis sakė, kad Lietuvoje nuo šių metų didinamos išmokos už vaikus, ir kasmet bus einama tuo keliu, tuomet šeimoms bus nors kažkiek lengviau gyventi. Be to, didinami atlyginimai ir kultūros darbuotojams.

Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys samprotavo: jei kultūros darbuotojams atlyginimai kiltų taip kaip švietimo darbuotojams, tai būtų nebloga pradžia. Todėl, jo manymu, turėtų keistis požiūris į pačią kultūrą.

Ir čia visai netikėtai stojo švietimiečių situaciją viešai paaiškinti viena diskusijoje apie kultūrą Kaune dalyvavusi mokytoja. Pasakojo, kad gimnazijoje, kurioje ji dirba, mokytojų atlyginimai nuo šių metų paaugo vos keliais eurais, o jai asmeniškai - vos dviem eurais, kai tuo tarpu vienai vienintelei kolegei, nežinia kodėl, mėnesio atlyginimas padidėjo 200 eurų. Gimnazijos pavadinimo bei savo pavardės viešai kalbėjusi pedagogė nepasakė&

Kalbėta susitikime su Seimo kultūros komiteto pirmininku ir apie teigiamas naujoves - Kultūros pasą, kuris šiemet kiekvienam moksleiviui iš valstybės garantuos 15 eurų per metus kultūros renginiams. Taip pat ir apie „į naują erdvę visus pakėlusią ir daug vilčių teikiančią“ Nacionalinę programą, padedančią geriau tvarkyti profesionalių kultūros įstaigų veiklai numatytus viešuosius finansus.

„Bet yra daug žmonių, auginančių vaikus ir neįstengiančių nupirkti jiems bilietų į teatrą. Tai gal nors kartą per tris mėnesius būtų galima tokioms šeimoms suteikti progą atsivesti vaikus pasižiūrėti jiems skirto spektaklio“? - savąjį variantą, kaip praturtinti mažas pajamas gaunančių šeimų vaikų kasdienybę, siūlė Kauno valstybinio lėlių teatro vadovas Sigitas Klibavičius.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų rinkimams į Kauno miesto savivaldybės tarybą sąraše pirmas esantis skulptorius, profesorius Stasys Žirgulis prisipažino, kad į politiką grįžta todėl, nes jam rūpi miesto problemos.

„Per ketverius pastaruosius metus nemačiau, kad Taryba dirbtų žmonėms, tik mačiau, kaip ji balsuoja - o kur svarstymai, tarimasis su visuomene? Paradoksas: taryba, bet su niekuo nesitaria. Kontaktų su žmonėmis nebuvimas veda į dugną. Visi tie, kurie gavo kraitį iš varganų Lietuvos žmonių, pasakiškai praturtėdami, kartu tarsi iliustruoja graudų faktą - štai kur nukeliavo kultūros nebuvimas. Ką reiškia vieno lėlių teatro spektaklio bilietų nupirkimas kokiam magnatui? Manau, nieko, net nepajustų - milijonai liktų tie patys. Tokie milijonieriai turėtų atsigręžti į žmones, iš kurių gal viską gavo savo turtus kraudami, ir būti garbingais mecenatais“, - kalbėjo profesorius.

Anot R. Karbauskio, iš principo nebūtų tos temos, jeigu Kaunas pajungtų savo potencialą, - juk Kaune tiek daug turtingų žmonių. Gal reikėtų pagalvoti, kaip paskatinti verslininkus, remiančius kultūrą, kad jie būtų šiais savo gražiais darbais labiau matomi?

„Nesu ypač turtingas žmogus, bet išlaikau teatrą, remiu knygų vaikams leidybą ir nemažai kitų įvairių projektų. Čia, sakyčiau, prioritetų klausimas. Dar tik pirmi metai, kai turime Mecenavimo įstatymą. Nacionalinio, savivaldybės mecenato vardas, manau, turi teikti garbę tam, kas remia kultūrą“, - savo nuomonę dėstė Seimo Kultūros komiteto vadovas.

Jis pripažino labai daug pozityvių sprendimų besitikį iš naujo kultūros ministro nustatant prioritetus, kuriems būtina skirti daugiau dėmesio ir lėšų. Pagaliau ir valstybės ekonominė situacija dabar yra tokia, kad galima augti ir stiprėti. „Ir jei dabar nerasim daugiau lėšų bibliotekoms, kitoms kultūros sritims finansuoti, tai kada gi berasime?“, - retoriškai klausė R. Karbauskis.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt