REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Mokslas2021 m. Rugsėjo 4 d. 14:27

Tam­sio­ji ly­de­rys­tės pu­sė

Šiauliai

VDU pro­f. ha­bil. dr. Gin­tau­tas Ma­žei­kis: „Įvai­riuo­se mo­ky­muo­se ly­de­riai daž­niau­siai mo­ko­mi me­duo­lio prin­ci­po ir vi­siš­kai ne­mo­ko­mi rim­bo prin­ci­po. Va­do­vai net neį­si­vaiz­duo­ja, kur rim­bą rei­kia nau­do­ti. Su­si­dū­rus su kli­ko­mis, ly­de­riai tam­pa be­jė­giai, ne­ži­no, ką da­ry­ti.“ (Kęs­tu­čio Šal­čio nuo­tr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt


186646

Lie­tu­vo­je pa­skai­tų apie ly­de­rys­tę skai­to la­bai daug žmo­nių, dau­ge­lis sva­jo­ja bū­ti ly­de­riais, ti­ki­si šio­je be­pro­tiš­ko­je lo­te­ri­jo­je lai­mė­ti, ta­čiau la­bai svar­bu ži­no­ti ir ki­tą jos pu­sę – tok­siš­ką ly­de­rys­tę. „Tok­siš­ka – tai nuo­din­ga. Ly­de­rys­tė ne tik gė­ris. Ji bū­na ir blo­gis“, – sa­ko  VDU pro­f. ha­bil. dr. Gin­tau­tas Ma­žei­kis.
 

Neatskyrus nuodingo baravyko nuo gero, galima apsinuodyti

Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyrius ir Švietimo centras organizavo švietimo bendruomenės forumą „Neįprastųjų švietimo situacijų valdymas: iššūkiai ir sėkmės kodas“, skirtą švietimo aktualijoms ir perspektyvoms aptarti. Vienas pranešėjų, kalbėjusių apie toksišką lyderystę, – VDU prof. habil. dr. G. Mažeikis.

Kalbant apie toksišką lyderystę, svarbu išskirti du principus – prieštaravimo ir farmakono. Pasak profesoriaus, nuo Aristotelio laikų kalbama apie prieštaravimo principą valdymo formoje, nes ta pati valdymo forma gali būti ir gera, ir bloga – nuodinga. Pavyzdžiui, monarchija laikoma pozityvia valdymo forma, o tironija – bloga. Tačiau ir monarchas yra vienvaldis, ir tironas yra vienvaldis.

„Šiandien ryžtingą vadovą pavadintume „progresyviu monarchu“. Tai autoritarinis lyderis, o autoritarinė lyderystė – labai platus terminas. Jis aprėpia elgesį nuo elementaraus egoizmo, mizoginijos (nusistatymas prieš moteris), rasizmo iki visiškos paranojos, ksenofobijos ar konspiracinio suokalbio matymo, liguisto įtarimo, kad jį siekiama išvesti iš sosto, ir ieškojimo, kas tai ketina padaryti. Taip atrodo monarchija“, – sako
G. Mažeikis.

Aristotelis išskiria ir kitas valdymo formas: pozityvią aristokratiją ir negatyvią oligarchiją. Pasak profesoriaus, „aristos“ reiškė pilnumą, orumą. Išsilavinęs elitas buvo pasirengęs aukotis, kurti salonus, nevyriausybines organizacijas, bendradarbiauti su jomis, investuoti į jas, burti sambūrius, klubus. Kaip Šiauliuose, pavyzdžiui, Inžinierių namuose Vaclovas Vingras organizuodavo įvairių susitikimų, dar veikė federacija „Santara-Šviesa“, kurią rėmė Lietuvos elitas.

O oligarchija yra blogis tada, kai atsiranda turtinga valdžia, ji šokdina miestą, organizaciją, mokyklą, šokdina visus pagal savo dūdelę. Oligarchai ilgainiui priveda organizaciją prie katastrofos.

Labai panaši yra komandinė lyderystė ir jos priešybė – klikos. Klikos – tai grupuotės, kurios susimeta ir primeta savo nuomonę, savo valdžią.

Taip pat yra demokratija – pozityvi valdymo forma – ir jos priešybė – chaosas ir minios valdžia. Kai vietoje organizuotos demokratijos pasirodo rėksnių grupės, reikalaujančios visą laiką užsiimti perskirstymu, lėšų dovanojimu. Jos griežtai pasisako prieš meškeres, bet reikalauja žuvų.

„Prieštaravimo principas mums padeda užčiuopti toksišką lyderystę, kuri nėra tokia, kad turėtų vieną vardą. Autoritarinį lyderį galima supainioti su ryžtingu savalaikiu charizmatiniu lyderiu, kuris yra pozityvus. Neatskyrus nuodingo baravyko nuo gero, galima apsinuodyti“, – sako lektorius.

1.jpg

Klika gali būti blogiau nei autoritarinis lyderis

Antras principas – farmakono principas. „Pharmakon“ – vaistas, nuodas. Vadinasi, nedidelė dozė yra vaistas, o didesnis kiekis – nuodai. Todėl farmakono principas kalba, kad jei tas pats veikėjas vienoje vietoje reiškiasi mažai – tai gerai, o jei ilgai ir daug – prasideda blogis.

G. Mažeikio teigimu, autoritarinis lyderis būna labai matomas, jis dažniausiai susitapatina su vadovu, tačiau gali turėti ir charizmatinių bruožų. Charizma – tai kalbėti, įkvėpti, raginti, gebėti vesti paskui save, o autoritarinis lyderis gali nesiskaityti su kitais, manyti, kad visi turi jo klausyti. Kartais autoritarinis lyderis gali būti naudingas, reikšmingas. Pavyzdžiui, kai yra chaotiška būklė, kai reikia išardyti klikas, tam reikia ryžtingų žingsnių.

Nes klikos yra suinteresuotos silpnu vadovu. Silpnas vadovas irgi toksiška lyderystė. Antiautoritarinė asmenybė taip pat gali būti labai toksiška, jei toje vietoje įsitvirtina klikos. Mokyklose galima stebėti, kai vadovas yra minkštakūnis, o pavaduotojas – kietas, autoritarinis. Galvojama, kad tai blogis, bet tai nėra blogis. Blogis – kai vadovas yra minkštas ir silpnas, o valdo slaptos klikos. Tada žaidimo taisyklės tampa iracionalios, nebesuprantamos tiems, kurie nepriklauso klikoms. Klika gali būti net blogiau nei autoritarinis lyderis.

Rotacija padeda įgalinti daugiau lyderių

Pasak G. Mažeikio, autoritarinis lyderis, jei yra pakankamai racionalus, savo vietoje ir tinkamu laiku, yra pats naudingiausias išardyti klikoms. Bet užsibuvęs vienoje vietoje ilgiau, jei jis yra protingas, o ne koks haliucinuojantis, jis suformuoja situaciją, kai organizacija ima kalbėti, kad yra labai gerai, jog turi tokį veržlų, protingą, šaunų, nuostabų lyderį. Ir kartu ima baimintis, kad jei vadovas išeis, kur ras kitą tokį, kad organizacija patirs nuostolių.

Jei organizacijoje ima vyrauti nuomonė, kad jos vadovas nepakeičiamas, ima kauptis nuodai. Nes nėra naujų asmenų įgalinimo. Kiti žmonės neranda galimybės lipti laipteliais į viršų, nebegali padaryti karjeros. Sėkmingi asmenys pradeda išeiti iš organizacijos, joje lieka vidutinybės vien dėl to, kad stiprus lyderis nesuteikia kitiems galimybės pasirodyti.

Todėl vienu metu lyderis būna naudingas, ardydamas klikas, kitu metu jis tampa nuodingas, nes užsibuvo per ilgai. Kaip problema įveikiama? Rotacija. Sutariama, kad vadovas bus vieną ar dvi kadencijas. Nėra griežtos taisyklės, kada rotacija turi įvykti, bet ji būtina.

Ar rotacija reikalinga visada ir kur jos reikia? Rotacija nereikšminga, kur stipri konkurencija, kur yra asmeninė iniciatyva, nes vadovas vykdo savo misiją, kur verslas dinamiškas. Verslo konkurencinėje aplinkoje, kai įgyvendinamos naujos idėjos, atsinaujinimas vyksta nuolat. Nes jei neatsinaujinama, kompanijos žlunga.

Rotacijos reikšmingos valstybiniame sektoriuje, kur nėra savaiminio atsinaujinimo, kur yra monopolijų. Rotacija padeda įgalinti daugiau lyderių.

Ką daryti, jei organizacijoje susiformuoja klikos? Ar tik autoritarinis lyderis gali išardyti kenksmingas grupuotes? Pasak G. Mažeikio, organizacijoje klikos nesiformuoja, kai darbuotojai juda iš vienos mokyklos į kitą arba kai organizuojami patys įvairiausi mokymai, kad žmonės nesiplaktų visą laiką vienoje vietoje. Gali būti ir išorinės kontrolės formų.

2.jpg

Autoritarinis lyderis suryja organizaciją

Autoritarizmas gali pasiekti iracionalų lygmenį, kai autoritarinė asmenybė tampa narcisistine, egoistiška, paranojiška. Paranoja pasireiškia nuolatinių suokalbių baime, suokalbininkų paieška. Tada autoritarinis vadovas seka visus. Tipišku paranojišku lyderiu šiuo metu tapo A. Lukašenka. Jis savo paties aplinkoje ieško priešų.

Iracionaliu lygmeniu jau reikalinga chirurginė operacija, nes problemos neišspręs rotacija, mokymai, stiprus lyderis. Bet operaciją atlikti gali būti labai sudėtinga, jei ilgą laiką nebuvo jokios opozicijos. Jei panagrinėtume, kas nutinka organizacijai, kurioje neatlikta operacija, ji žlunga. Autoritarinis lyderis ją suryja, lygiai taip, kaip ir sunaikina kliką.

Adaptyvi lyderystė laikoma geriausia

O minkštas lyderis gali būti populistas. Jis neatrodo autoritariškas, nes vietoje to, kad spaustų savo ego, jis visiems viską žada. Kurį laiką jis ne tik žada, bet ir eikvoja resursus. Trumpalaikiu požiūriu viskas atrodo gerai, bet ilgalaikėje perspektyvoje organizacija nustekenama.

Populistas neįgalina naujų lyderių, nes visiems viskas atrodo lengvai pasiekiama, niekas nebesimoko, nebekuria, nebeįsisavina inovacijų. Toksiško populistinio lyderio problema – masės linkusios sekti populistą. Tačiau populistas greitai išeikvoja resursus ir organizacija linksta į kitą kraštutinumą – žūtbūt puola ieškoti autoritarinio lyderio.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA