Tamsieji asmenybės bruožai: kaip žydi narcizai? (II)

Šiauliai

Autorės nuotr.

Elena MonkutėŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“

263746

Šiais laikais jau visas pasaulis pripažįsta, kad yra toks narcisistinis asmenybės sutrikimas, jį jau galima rasti ir tarptautinėje ligų klasifikacijoje. Praeitos savaitės straipsnyje aptarėme, kaip atsiranda narcizai, kaip juos atpažinti ir ko iš jų tikėtis. Toliau apie jų baimes, rūpesčius ir gyvenimą kartu su narcizu pasakoja psichologas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos ir Šiaulių valstybinės kolegijos lektorius Arūnas Norkus Šiaurės Lietuvos kolegijos Bendruomeninių šeimos namų organizuotame seminare apie tamsiuosius asmenybės bruožus.

Ko bijo?

Viena didžiausių narcizų baimių – kad pamatysite, kokie jie yra iš tikrųjų. Jei pradėsite tai matyti, ims jums įvairiai pataikauti, ypač jei turite svarbų statusą. „Iš narcizų esu gavęs labai įvairių dovanų – nuo dėžės prancūziško vyno iki parkerio su auksine plunksna, – sako psichologas. – Jie prastų dovanų nedovanoja, nes reikia pasirodyti.“

Narcizai labai bijo prarasti kontrolę, o kontroliuoja jie viską ir prašo ataskaitų. Jei jūsų vadovas narcizas, tikėtina, kad nuolat sulaukiate skambučių ir turite pasiaiškinti, kur esate ir kuo tą akimirką užsiimate. Kartais reikalauja įrodymų – „nusifotografuok ir atsiųsk“. A. Norkus pasakoja, kad yra buvę atvejų, jog vadovas sergančio darbuotojo paprašė nufotografuoti vaistų receptus, kad įsitikintų, jog jis iš tikrųjų serga ir negali dirbti.

Pažeminimas, kritika – dar viena narcizų baimė: jie idealūs, jų negalima kritikuoti. Jei pradėjote sakyti pastabas ir jie jaučia, kad iškart nesustosite, kad dar turite ką pasakyti, tiesiog pasišalins arba pašalins jus. „Vyras su žmona važiuoja į Palangą ir susiginčija mašinoje. Žmona pradeda sakyti: tu tą, tu aną. Už Kuršėnų vyras sustabdo mašiną ir sako: „Lipk lauk.“ Išvaro žmoną iš mašinos ir nuvažiuoja į Palangą. Automobilyje lieka rankinė, vadinasi, moteris neturi nei raktų, nei pinigų – nieko. Ji partranzuoja į Šiaulius ir miega pas savo mamą, nes neįeina į namus“, – pavyzdį pateikia lektorius.

Išsprendė problemą

Jis prisimena ir kitą atvejį. Prieš maždaug dešimt metų turėjo klientą verslininką, kuris buvo daug pasiekęs, vilkėjo prašmatnius drabužius, vairavo puikų automobilį. Tačiau jo nuotaika buvo depresiška, kankino baimės. Psichologas jo paprašė ant lentos užrašyti „Aš esu šaunuolis“, tačiau vyras kategoriškai atsisakė. Paprašė dešimt kartų pakartoti tuos žodžius – pakartojo. Kitą kartą prireikus kažką užrašyti, klientas vėl atsisakė.

„Kilo įtarimas. Pradėjome kalbėtis apie mokyklą, kaip jis mokėsi. Paaiškėjo paprastas faktas: tas jaunas ir daug pasiekęs žmogus baigė tik septynias klases ir beveik nemoka rašyti“, – prisimena A. Norkus. Verslininkas išsprendė tą problemą: turėjo sekretorę, asistentų, o pats net SMS žinučių nerašydavo. „Jis bijo parodyti tikrąjį save, nes tada suprasi, kad ne toks ir kietas, jei net rašyti nemoka“, – priduria lektorius.

Narcizai linkę perdėtai rūpintis savo išvaizda – ji turi būti ideali. „Nesu sutikęs nė vienos moters narcizės, kuri nesirūpintų savo išvaizda, – sako A. Norkus. – Vyrai – įvairiai. Jeigu geba, gali ir sveikata leidžia, labai rūpinasi savo kūnu, išvaizda. Jeigu negali, jeigu jie kaip Karlsonas, tik be propelerio, tada tą netobulą kūną stengiasi uždengti labai tobulais drabužiais: statybų verslo ar kelių tiesimo verslų, kitų purvinų, dulkinų darbų vadovai į darbą eina su „Armani“ kostiumais ir batais už 800 Eur.“

Psichologas yra pastebėjęs, kad narcizai dažnai turi valgymo sutrikimų. Bandymas viską, taip pat ir maistą, kontroliuoti, siekis būti tobulam, kalbant ir apie išvaizdą, ir apie sveikatą, lemia virškinimo problemas – skrandis nepriima maisto: žmogus kažką suvalgo ir išvemia. „Mėnesius gyvena kava ir šokoladu. Išgeria pusę puodelio sultinio – išvemia“, – pasakoja lektorius.

Apie žmoną ir „švogerį“

Narcizai itin dažnai patys kuria sąmokslus. „Tos teorijos gali nebūti toli – jos gali būti labai labai arti, – sako A. Norkus. – Pavyzdžiui, namuose vakarėlis, Kūčių vakarienė, sueina patys artimiausi žmonės. Kai visi išsiskirsto, vyras klausia žmonos: „O ko tu taip žiūrėjai į „švogerį“, o jis į tave?“ „Ne, aš nežiūrėjau, aš rūpinausi visais valgiais“, – atsako moteris. „Žiūrėjai, žiūrėjai, neaiškink.“ Kitą dieną vyras paskambina kartu vakarieniavusiam pusbroliui ir klausia: „Girdi, gal atkreipei dėmesį – „švogeris“ žiūrėjo į maniškę?“ Pusbrolis sako nematęs. „A, dengi“, – konstatuoja vyras.“

Po poros dienų tas pats vyras nuvažiuoja pas močiutę. „Kaip tau „švogeris“? Ar patinka? Ar matei, kaip elgiasi?“ – bando iškvosti. Po kiek laiko žmona prigavo vyrą tikrinant jos telefoną, „kiek kas žinučių rašo“. Taip po truputį kūrėsi sąmokslo teorija, o po kelių mėnesių vyras kreipėsi į psichologą – „balansuoja ant suicido ribos, nes žmona jam neištikima, turi slaptą romaną su „švogeriu“. Įrodymas toks: „švogeris“ po Kūčių parašė moteriai žinutę: „Fainai čia pas jus viskas buvo.“

Prie psichologo akių vyras skambina žmonai paklausti, kaip iš tikrųjų buvo. „Klausyk, tu siuntei „švogeriui“ savęs nuogos nuotraukas?“ – moteriai atsiliepus, klausia vyras. „Istorija baigėsi labai įdomiai, – sako A. Norkus. – Šeimos terapija tęsėsi aštuonis mėnesius, o „švogeris“ išsiskyrė. Ko gero, buvo priverstas – ten tiek daug buvo makaluojama.“

Psichologas prisimena, kai per koronaviruso pandemiją, karantiną internete plito labai daug sąmokslo teorijų. „Kiek buvo sąmokslo teorijų? Pilnas feisbukas ir kiti socialiniai tinklai. O aš visą laiką žiūrėjau ir galvojau: „O, kiek nelabai sveikų...“ – kalba lektorius.

Būti savimi

Jeigu jūs narcizo ko nors klausite, nesitikėkite, kad jis ims ir atsakys. „Suprastėjo santykiai: vyras nebekreipia dėmesio į žmoną, ji jaučiasi nuskriausta. Vyksta šeimos terapija. Vieną kartą ateina, kitą... Jaučiu, kad kažkas ne taip, klausiu: „Kodėl man atrodo, kad tarp jūsų yra trečias žmogus?“ Žmona sako: „Iš mano pusės nėra.“ Vyriškis pateikė maždaug pusvalandžio ilgio atsakymą su visokiais išvedžiojimais, bet į klausimą taip ir neatsakė“, – prisimena A. Norkus.

Narcizai labai mėgsta gadinti kitiems nuotaiką. Pavyzdžiui, šiandien jūsų gimtadienis, vakare važiuojate į restoraną švęsti, vyras užsako staliuką. Jūs pasipuošiate, pasikvepinate mylimiausiais kvepalais, nuotaika gera. Vyras sako: „Kokia čia smarvė? Ką čia apsirengei? Pasižiūrėk, koks tavo užpakalis!“ Tada, aišku, jūsų nuotaika subjūra, bet jam viskas gerai: „O ką aš padariau? Iš tikrųjų pasižiūrėk...“

Narcizai vengia visų situacijų, kuriose gali pasirodyti prastai. Viena iš tokių – komandiniai žaidimai: narcizas gali tik vadovauti, o jeigu pačiam teks dalyvauti – kiti pamatys, kad jis ne viską sugeba. Psichologas prisimena vieną paaiškinimą: „O kam man gadintis nervus? Niekas nemoka ten žaisti.“ Pasitaiko ir tokių, kurie tiesiog negali pralaimėti, todėl keičia veiklas, sporto šakas vieną po kitos. „Aš noriu laimėti, o jeigu neišeina – kam man čia nervintis?“ – klausė lektoriaus klientas. „Aš jam patariau būti savimi“, – šypsosi A. Norkus.

„Čia ne anekdotas“

Pasak jo, narcizai vairuoja be galo chuliganiškai – visi jiems turi trauktis iš kelio. Jeigu važiuosite maksimaliu toje vietoje leidžiamu greičiu, jie, važiuodami paskui jus, signalizuos. „Labai dažnai fiksuojama, kokiu greičiu važinėja aukšto rango žmonės Šiauliuose ir aplink Šiaulius. Jūs nė nepagalvotumėte tokiu važiuoti“, – tikina psichologas. Eidami pėsčiomis, narcizai taip pat visada stengiasi eiti priekyje, kitus lenkdami bent puse žingsnio.

Internete narcizai visada rodo save, visi kiti yra tik butaforija. „Gali rodyti ir savo šeimą, jei ji, jų manymu, yra tobula: labai daili žmona ir gražūs vaikai. Jeigu esate narcizas ir jūsų vaikas storas, yra du variantai: arba jis stovės tarp tėčio ir mamos, bet kyšos tik galva, kad kūno nesimatytų, arba jam duos fotoaparatą, kad nufotografuotų“, – kalba A. Norkus ir priduria, kad narcizai neretai redaguoja nuotraukas: save paryškina, padailina, tačiau kitų – ne. „Tikrai taip yra, čia ne anekdotas“, – šypsosi.

Paprastai narcizai internete, socialiniuose tinkluose dalijasi per daug informacijos, viešina savo gyvenimą, norėdami pasigirti. „Kartais tai yra tiesioginė nuoroda nusikaltėliams: ateik ir paimk iš manęs tuos daiktus, – teigia psichologas. – Dar blogiau tai, kad jie viešina informaciją apie savo artimuosius. Pavyzdžiui, Natalija Bunkė, dainininkė, vienoje laidoje atskleidė faktą, kad jos sūnus Kristupas jau kelerius metus lankosi pas psichologą, nes nepakenčia viešumo, o mokykloje susiduria su daugybe problemų, nes yra N. Bunkės sūnus, iš jo tyčiojamasi, jis užgauliojamas. Skaudus dalykas, taip? Bet pati N. Bunkė daro viską, kad jis būtų matomas. Kam to reikia?“

Kai blogai jautiesi ir nėra kaip gauti dėmesio, galima pažeminti kitą, sako psichologas. Ką daro narcizai – „trolina“ kitus internete. „Jeigu kažką įkelsite ir jus pradės kritikuoti nepažįstami žmonės, žinokite, kad ten narcizai, nes jie geriau žino, kaip jums reikia gyventi, elgtis, atrodyti ir t. t. Pats esu sulaukęs tų dalykų, nes narcizai geriau žino, kaip psichologams reikia elgtis su žmonėmis, kaip teikti pagalbą. Kai supranti, kas rašo, neskauda“, – tikina A. Norkus.

Be užuolankų

Gyvenant su narcizu, ignoravimas greičiausiai neveiks: jis ims klausinėti, kodėl į jį nekreipiate dėmesio, ar jis jums blogas, „juk pinigų parneša“. Jei narcizas bando įžeisti, jam jūsų reakcija nelabai svarbi, jis nesupranta, kad jus skaudina, jam tiesiog svarbu įkąsti. „Kalėdų laikotarpis, sėdi narcizas ir lupa mandarinus. Nulupa vieną žmonai – gražus gestas. Sako: „Še, ėsk.“ Žmona, ne narcizė, atsako: „Aš ne karvė.“ Narcizas atkerta: „Pasižiūrėk į veidrodį“,– pavyzdį pateikia lektorius.

Neretam gali kilti klausimas: o ką daryti, jei tavo artimasis – narcizas, jei tapai jo įkaitu? „Bėgti nuo jo“, – be užuolankų atsako psichologas. Jei tai yra jūsų viršininkas, gali tekti keisti darbą. Visgi jei tai jūsų vaikas – turite pareigą jį užauginti ir išleisti į pasaulį. Jei tai yra jūsų sutuoktinis – traukitės, kol nesugriovė jūsų gyvenimo.

Nors, psichologo teigimu, narcizams terapija nepadeda, jie vis tiek kreipiasi į jį ar kitus specialistus. Jei narcizai nori būti geresni, tiesiog susikuria tokį vaidmenį: gali paaukoti vaikų globos namams, įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms. „Prasidėjus karui Ukrainoje, narcizai aukoja ypač daug ir daro labai daug, – pastebi A. Norkus. – Bet jiems reikia, kad tai būtų žinoma, jie laukia apdovanojimų.“

Bus daugiau – tęsinys apie psichopatiją ir makiavelizmą kitame numeryje.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt