Talka Trakų istoriniame parke – rezultatais džiaugtųsi pats Tiškevičius

Vasaros pirmadieniai – sunkesni už kitas darbo dienas, tiesa? Tačiau pagalvokite, koks demotyvuojantis pirmadienis būna regioninių parkų ekologams, kurie šią dieną, užuot dirbę savo tiesioginius darbus, turi surinkti parko teritorijoje atsiradusias šiukšles. O nuvykę į nuostabų gamtos kampelį visi norime gėrėtis vien ežeru, upeliu ar jūra – ne šiukšlėmis. Todėl pakuočių tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ ir iniciatyva „Kita forma“ jau antrą kartą organizuoja akciją „Misija: švari vasara“ moksleiviams ir saugomų teritorijų lankytojams.

Pasikvieskite bendraminčius, griebkite iš saugomų teritorijų lankytojų centrų šiukšlių maišus ir pirmyn! Pirmoji nedidelė talka įvyko vieninteliame Lietuvoje istoriniame nacionaliniame   parke – Trakuose, Užutrakio dvaro teritorijoje.

Džiaugiasi, kad pavyko atgauti istorinius pastatus

Darbščių rankų nacionaliniame parke šįkart prireikė ne dėl netvarkingų jo lankytojų – šiukšlynėlis prie grafo Juozapo Tiškevičiaus sargo namelio turi šiokią tokią priešistorę.

Pradėkime nuo to, jog prieš daugiau nei šimtmetį Tiškevičiai čia valdė nemenką ūkį: sargo namelis, spirito varykla, karietinė, tarnų namas, karvidė... Visi įspūdingi pastatai sovietmečiu be skrupulų buvo išdalinti kaip socialiniai būstai. O ką jau kartą davei, ne taip lengva atsiimti... ypač jei tai būstas ant Galvės ežero kranto.

„Užutrakio dvaro parke yra tikrai daug senų pastatų, kuriuose įsikūrė gyventojai. Labai ilgai vyko šių gyventojų iškeldinimas į visiškai naujus socialinius būstus. Kai kurių šių pastatų priestatus tvarkome tik dabar, – sako Trakų savivaldybės Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistė Inutė Neverovskienė, dalyvavusi talkoje. – Senuosiuose pastatuose nacionalinio parko direkcija kuria nuostabias erdves, siekdama parodyti jas visuomenei, supažindinti su dvaro gyvenimu.“

Pasak I. Neverovskienės, pagaliau atsiėmus pastatus aplink juos kuriami senoviniai želdynai, išvalomi kraštovaizdžio architekto, prancūzo Eduardo Fransua Andre suplanuoti tvenkiniai.

„Man labai smagu, kad atgimsta ta gamtinė aplinka: atkuriami tvenkiniai, kurie buvo užpelkėję, nesaugūs žmonėms (talkos metu nuo vieno iš tvenkinių pakrantės surinktos stiklo duženos). Taip pat girdėjau, kad rastas senųjų obelų, vyšnių sodas – viską Užutrakyje siekiama atkurti taip, kaip buvo,“– sakė I. Neverovskienė.

Viskas, į ką kažkas buvo supakuota, gali būti išrūšiuota

Nuo mūrinio sargo namelio nuvertus jau suklypusį sandėliuką, rasta papuvusių lentų, faneros plokščių, keraminių plytelių, keistų geležinių rakandų, kibirų, dviračio sėdynė. Itin atsargiai reikėjo elgtis su šiferio likučiais, juos atsargiai surinkti į atskirus maišus.

Radinių buvo tokių, kuriuos paėmus į rankas dar reikėjo gerai pagalvoti, kam juos priskirti, kaip geriausia su tokiomis atliekomis elgtis. Dirbantiems šiais klausimais aktyviai patarė į talką atvykęs organizacijos „Žaliasis taškas“ komercijos direktorius Saulius Kaupelis.

Jis prisipažino panašioje talkoje dalyvaujantis pirmą kartą, tačiau atliekų tvarkymo srityje dirba jau keliolika metų, yra dirbęs su mechaninio-biologinio apdorojimo įrengimų statybomis Alytuje, Kaune.

„Ši talka buvo trumpa ir greita, bet turbūt tokios talkos turi daugiau edukacinę prasmę – kad jaunoji karta matytų, kokia situacija yra nacionaliniuose parkuose, kad mokėtų tinkamai sutvarkyti gamtoje rastas atliekas,“ – sakė S. Kaupelis.

Jis pridūrė, kad daugumą šiukšlių tinkamai išrūšiavus, dar galima pasiekti, kad jos nedidintų kalnų sąvartyne.

„Pirmiausia – viskas, į ką kažkas buvo supakuota, gali keliauti į pakuočių, tai yra – rūšiavimo konteinerius. Stiklas, popierius, kartonas, kombinuota pakuotė. Likusi dalis yra arba biologiškai skaidžios atliekos arba mišrios komunalinės atliekos. Deja, bet iš mišrių komunalinių jau nieko neprigalvosi ir nebeperdirbsi, jos keliauja į sąvartyną,“ – sako vienas iš „Žaliojo taško“ vadovų.

Mediena, gelžgaliai ir asbestas – ką daryti juos radus gamtoje?

Bendrovės „Vilniaus apskrities atliekų tvarymo centras“ (VAATC) Aplinkosaugos specialistas Marius Banaitis paaiškino, kaip reikėtų traktuoti gamtoje rastą medieną – Trakuose jos, jau gerokai patrūnijusios, rasta nemažai.

„Didžiausią pavojų kelia apdorota, specialiomis dangomis padengta ar kitomis medžiagomis užteršta mediena, pvz. dažyta mediena, medinės baldų plokštės, mediena ištepta naftos produktais ir panašiai. Tokią medieną derėtų perduoti atliekų tvarkytojams. Jei mediena yra neapdorota, ji lengviau suirs ir irimo metu neišsiskirs pavojingos medžiagos ir (ar) junginiai,“ – sakė M. Banaitis.

Toliau specialistas paaiškino, kaip reikėtų tvarkyti įvairius rastus gelžgalius. Metalai gali būti perdirbami neprarandant šios medžiagos savybių, todėl metalo atliekos yra vertingos. „Atliekų tvarkytojai ir (ar) metalo laužo supirkėjai yra nusistatę įvairius metalo atliekų priėmimo kriterijus, tačiau, jei yra galimybė ir atskirų metalo atliekų srautų atskyrimas nereikalauja didelių pastangų, atskirkite metalų atliekas,“ – ragino aplinkosaugos specialistas.

Dar vienas netgi pavojingas Trakų talkos radinys – lakštai asbesto.

„Asbesto atliekos kenksmingiausios irimo metu, kuomet susiformavusios dulkės gali pakliūti į gyvūnų ar žmonių organizmus ir sukelti ligas. Tvarkant asbesto atliekas reikia būti atsargiems, nedaužyti, neskaldyti asbesto, turėti apsaugines priemones (pirštines, respiratorius), atliekas dėti į sandarius maišus. Surinktas atliekas reikėtų pristatyti atliekų tvarkytojams. Informacija apie asbesto turinčias atliekas priimančius tvarkytojus pateikiama internete arba atliekų tvarkytojų valstybės registre (tinklapis: atvr.am.lt, paieškoje naudojant atliekų kodus 17 06 01 ir 17 06 05),“ – nurodė M. Banaitis.

Jei reikia pasirinkti, ką surinkti (pavyzdžiui, nėra galimybių išvežti visų atliekų), pirmiausia čiupkite tas atliekas, kurios irdamos išskirtų pavojingas medžiagas ir užterštų dirvožemį bei vandenį – elektros ir elektroninės įrangos atliekos, pavojingas atliekas.

Nacionalinių parkų 30-metis: galite padovanoti jiems švarą ir tvarką

Talkoje dalyvavo ir Trakų istorinio nacionalinio parko savanoriai iš Ukrainos, Trakų rajono savivaldybės darbuotojai. Talkos metu sutvarkyta buvusio sargo namelio aplinka, teliko sutvarkyti jo vidų ir čia galės įsikurti jau šiuolaikiniai sargai. Įmonė „Ecoservice“ pagelbėjo išvežant stambią krūvą daugiausia statybinių atliekų. Ankstesnių talkų rezultatai jau matyti – pavyzdžiui, buvusioje karvidėje, kuri turi specialią rampą šienui užvežti į antrąjį aukštą,  jau liepos mėnesį duris atvers erdvi salė, prasidės koncertai.

Šiemet Lietuvos nacionaliniai parkai švenčia savo 30-metį. Pirmasis – Dzūkijos nacionalinis parkas, buvo įkurtas lygiai prieš 30 metų, vėliau sekė kiti. Būtent todėl iniciatyvos „Kita forma“ ir pakuočių tvarkymo organizacijos „Žalias taškas“ atstovės bei saugomų teritorijų darbuotojai per vasarą organizuos 5 talkas šalies nacionaliniuose parkuose:  Dzūkijos, Žemaitijos, Aukštaitijos, Kuršių nerijos, ir jau įvykusi Trakų istoriniame nacionaliniame parke.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos viešųjų ryšių specialistės Dianos Rakauskaitės, kiekviename parke yra užsilikusių senų šiukšlynų, kurie taip ir kiurkso metų metus. Iš jų ištraukta viskas, kas vertinga, tačiau liko sutvarkyti trūninčias nevertingas atliekas.

Ką daryti, jei įsijautę į gamtos tvarkymą atliekų sukrovėte tiek, kad patiems išvežti jau nebepavyks? „VAATC“ aplinkosaugos specialistas Marius Banaitis pataria kreiptis į savivaldos atstovus (seniūną, savivaldybės administraciją) arba aplinkosaugos institucijas, naudojants Aplinkos apsaugos informacine sistema (aakis.am.lt).

Akcijos „Misija – švari vasara“ tikslas: išugdyti įprotį iš gamtos išsinešti ne tik savas, bet ir pavienes surastas šiukšles. Jų vis dar gausiai „dygsta“ aplink gražiausiose vietose įrengtas stovyklavietes.  

Norite prisijungti? Griebkite šiukšlių maišų ir keliaukite į gamtą. Rastas šiukšles kiek įmanoma rūšiuokite į skirtingus maišus, kad vėliau būtų lengviau. Tuomet išsivežkite ir išrūšiuokite į rūšiavimo konteinerius. Nors ir rankos bus pilnos – nepamirškite kelių nuotraukų! Dalinkitės jomis socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Misija: švari vasara‘21“ – už gerus darbus nusipelnėte prizo!

Inga Labutytė