Veidai | 11 MIN.

Taivanietis Styvukas: „Nerizikuosi – nelaimėsi“

Elena Monkutė
2023 m. lapkričio 11 d. 17:48
377994073_701026988561369_4045042676096828388_n

Į taivanietį Steve’ą Lin’ą Lietuvos gatvėse krypsta praeivių akys – ypač tada, kai uždainuoja lietuviškai. Gatvės muzikantas Lietuvoje lankosi jau trečią kartą ir yra atviras: nors apkeliavo nemažai pasaulio šalių, norėtų, kad Lietuva būtų jo antrieji namai.

Cepelinai, bomžpakiai, kepta duona

„Labas. Kaip jums sekasi?“ – lietuviškai pokalbį pradeda taivanietis Styvukas – taip prisistato pats. Būdamas Lietuvoje jau trečią kartą, kad būtų lengviau bendrauti ne tik su jaunimu, bet ir vyresniais žmonėmis, jis pramoko lietuvių kalbos. „Moku kelis lietuviškus žodžius: „ačiū“, „prašau“, „viso gero“, „gero vakaro“. Tai paprasčiausi žodžiai, reikalingi išgyventi“, – sako jis.

Visgi, grodamas gatvėje, dažniausiai bendrauja angliškai: pasak jo, apie 70 proc. lietuvių kalba angliškai, o su likusiaisiais 30 proc. pokalbį lietuvių kalba gali palaikyti apie 2 min. „Mano vardas Styvukas. Koks tavo vardas? Ar jums patinka cepelinai?“ – juokiasi pašnekovas.

Nors šį kartą, atvykęs į Lietuvą, cepelinų dar nevalgė, tačiau yra ragavęs ir jam labai patiko. Paklaustas, dėl ko jau ne pirmą kartą grįžta čia, nedvejoja: „Dėl cepelinų, bomžpakių ir keptos duonos! Kepta duona yra mano religija, kartais ant jos dar uždeda česnako ir sūrio – labai skanu su alumi.“

Kita priežastis, dėl kurios grįžta čia, – saugumas. „Kai groju gatvėje, jaučiuosi tarsi jos dalis: matau ir suprantu, kas vyksta. Viena iš priežasčių, dėl ko grįžtu į Lietuvą, yra situacija gatvėse – aš čia jaučiuosi saugiai“, – tikina taivanietis.

Styvukas pasakoja, kad iš tikrųjų yra ir dar viena priežastis, dėl ko grįžta į Lietuvą: savo gyvenamąją vietą turi keisti kas tris mėnesius – tiek galioja turisto viza, o čia jis jaučiasi gerai.

„Kartais sunku apsispręsti, kur keliauti, nes neturiu konkretaus tikslo. Buvau Lietuvoje 2019-aisiais ir žmonės buvo labai malonūs, sulaukiau daug palaikymo, šypsenų, – smagiais prisiminimais dalijasi taivanietis. – Esu grojęs daugybės šalių gatvėse, tačiau Lietuva išskirtinė: čia didelė tikimybė, kad žmonės prisijungs dainuoti kartu. Lietuva yra mano komforto zona.“

Kaip voverė

Atsisakyti pastovių pajamų, nuolatinės gyvenamosios vietos ir keliauti po pasaulį, grojant gatvėse, – drąsus sprendimas. „Tai yra labai nestabilu, – tvirtina muzikantas. – Tarsi lošimas: negali žinoti, kiek pinigų kurį mėnesį turėsi. Kiekvieną mėnesį nežinai ir nuolat dedi daug pastangų. Pavyzdžiui, sningant negaunu pajamų.“

Tokiu atveju, kai oro sąlygos neleidžia groti gatvėje, Styvukas yra priverstas gyventi iš santaupų – to, ką sukaupė gražiu oru. „Turiu išmokti būti kaip voverė: kai matai daug riešutų, turi juos rinkti, o žiemą naudoti sukauptas atsargas“, – pasakoja pašnekovas.

Nepastovios pajamos – ne vienintelis iššūkis, su kuriuo kasdien susiduria taivanietis. Nuolat keliaujant po pasaulį ir keičiant gyvenamąją vietą, labai sunku susirasti tikrų draugų, todėl gali užklupti vienišumo jausmas.

„Neturiu artimų draugų. Visi, kuriuos sutinku, tampa mano pažįstamais, bet ne draugais, su jais nejaučiu gilaus ryšio, – guodžiasi pašnekovas. – Todėl skaitau daug knygų – ypač filosofijos ir dvasingumo. Taip rūpinuosi savo psichine sveikata.“

Ypač sunku buvo pradžioje, 2018 m., tik pradėjus keliauti iš vienos šalies į kitą. Styvukas tikina, kad knygos padeda – daug perskaitęs, išmoko ne tik sau padėti kovoti su vienišumu, bet ir išsikelti tikslų: „Lietuvoje atradau motyvacijos nufilmuoti vaizdo klipą – turėjau išsikelti kokį nors tikslą, kad jausčiausi gyvas. Buvo trumpalaikis tikslas, bet didelis projektas. Dabar tai baigėsi – turiu sugalvoti naują.“

Daug gatvės muzikantų norėtų groti scenose, rengti koncertus, tačiau pašnekovas tokio tikslo neturi – tai aiškina taip pat remdamasis perskaitytomis knygomis: „Pasirodydamas scenoje, apdovanočiau savo ego. Man to kol kas nereikia. Pastaruoju metu stengiuosi ugdyti savo ego – visur turi būti balansas, nereikia to demonizuoti. Man atrodo, aš esu kelyje link savo ego. Gal scena ir bus mano tikslas ateityje.“

Didžiuosius miestus aplenkia

Netrukus laukia kita stotelė – Bosnijos ir Hercegovinos sostinė Sarajevas. Kaip muzikantas išsirenka, kur keliauti? „Dabar noriu vietos, kur žinau, kad tikrai susirinksiu pakankamai „riešutų“. Į Sarajevą vyksiu trečią kartą – žinau, kad ten išgyvensiu ir sukaupsiu santaupų“, – sako taivanietis.

Keliaudamas po Lietuvą ir filmuodamas socialiniuose tinkluose išplitusį vaizdo klipą, kur jis įvairiuose miestuose dainuoja Vaido Baumilos hitą „Kunigunda“, Styvukas išleido nemažai santaupų. „Kelionės ir nuoma kainuoja, bet žinau, kad Sarajeve užsidirbsiu“, – tikina jis.

Taip ir vyksta krypčių pasirinkimas: vieną kartą važiuoja ten, kur žino, kad gerai seksis, o kitą – ten, kur dar nėra buvęs, kur nežino, ar patiks, ar pavyks užsidirbti. Tiesa, yra vietų, į kurias grįžti nebenorėtų.

„Ne dėl to, kad ten blogi žmonės, – tiesiog pasitaikė tam tikrų aplinkybių ir nepavyko užsidirbti. Jei grįžčiau ten kitu metų laiku, galbūt situacija būtų visai kitokia, – sako taivanietis, – Pavyzdžiui, šiemet lankiausi Berlyne, Vokietijoje, ir buvo sunku išgyventi, nes tuo metu buvo šalta, mažai turistų. Galbūt, jei grįžčiau vasarą, situacija būtų kitokia.“

Viena taisyklė, kurios dabar, remdamasis savo patirtimi, stengiasi laikytis – nekeliauti į didelį miestą, tokį kaip Berlynas, Milanas ar Sofija: ten daug gatvės muzikantų, be to, turistai yra pasiskirstę dideliame plote, o mažesniuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius ar Sarajevas, viskas vyksta labiau centralizuotai.

Kur namai?

Ar žmogus, nuolat keičiantis šalį, kurioje gyvena, turi vietą, kurią vadina namais? „Šiuo metu tai yra Sarajevas, – prisipažįsta Styvukas. – Norėčiau, kad Lietuva būtų mano antrieji namai, tačiau tam reikia geriau pažinti šį kraštą, kalbą, mokėti daugiau lietuviškų dainų.“

Šiuo metu jis moka penkias lietuviškas dainas: „Kunigundą“, „Ilgą kelią“, „Tris milijonus“, „Rugpjūtį“ ir „Juodą orchidėją“. Pastaroji – taivaniečio mėgstamiausia. O ateityje žada išmokti ir ką nors iš Andriaus Mamontovo repertuaro: kuo daugiau lietuviškų dainų atlieka, tuo lietuviai gausiau būriuojasi, yra dosnesni.

Tačiau, pasak muzikanto, jei aplink žmonių nebūtų ir grotų vienas, tai taptų tarsi meditacija ir jis grotų ne lietuviškas, o savo mėgstamiausias lėtesnes dainas anglų kalba, tokias kaip Erico Claptono „Tears in Heaven“, Passenger „Let her go“ bei Edo Sheerano „Photograph“.

Po Lietuvą

Keliaudamas po Lietuvą, Styvukas aplankė daug gražių vietų: Trakų pilį, Vilniaus Gedimino pilį, Aušros vartus, Užupį, Kauno Laisvės alėją, IX fortą, Kauno pilį, Alytaus „Laisvės angelą“, Panevėžio Senvagės fontaną, Klaipėdos senamiestį, Palangos tiltą, Nidą, taip pat neaplenkė ir Šiaulių – apžiūrėjo Kryžių kalną, Talkšos ežero pakrantę ir „Geležinę lapę“, bulvarą.

„Mano pirmoji lietuvė draugė Eva, be kurios greičiausiai dar nė karto nebūčiau atvykęs į Lietuvą, su sūnumi dar 2017 m. aprodė man Šiaulių apylinkes. Šį kartą, kadangi turėjau labai mažai laiko, stengiausi pamatyti jau pažįstamas vietas, – sako taivanietis. –
Jei turėsiu galimybę, būtinai sugrįšiu.“

Taivane užaugusio vyro tėvai yra budistai, jis pats nėra religingas, tačiau, kaip sako, gerbia visas religijas. Taigi ir Kryžių kalnas jam paliko neišdildomą įspūdį. „Tai vizualiai labai stipri, unikali vieta. Žiūri ir galvoji: „Oho!“ Tokios vietos nėra niekur kitur – turėjau aplankyti“, – sako muzikantas.

Taivane – nuobodu

Iš pradžių, pirmaisiais metais, Styvuko tėvams sūnaus sprendimas keliauti po pasaulį ir groti gatvėse visai nepatiko – jie kasdien prašydavo grįžti namo. Tačiau, laikui bėgant, kaip sako pašnekovas, tėvai pasidavė: domisi, kaip sūnui sekasi, ar viskas gerai, ar turi ką valgyti, o apie grįžimą namo užsimena tik maždaug kas tris mėnesius.

Aplankyti tėvus taivanietis žada kitų metų pradžioje: po to, kai per koronaviruso pandemiją užstrigo Lietuvoje ir aplankyti gimtinės nepavyko trejus metus – iki pat 2023-iųjų, jis pažadėjo artimiesiems sugrįžti bent kartą per metus. Pastarąjį kartą Taivane buvo šių metų vasarį.

Galvodamas apie grįžimą namo, pašnekovas pastebi: dabar, kai Lietuvos ir Taivano santykiai yra labai geri, atsirado ir viena problema – neaišku, ką parvežti lauktuvių. „Mano tėtis mėgsta alų. Bet dabar lietuviško alaus yra ir Taivano prekybos centruose, tik brangiau. Tėtis jau ragavo, jam labai patiko – sakė, kad ne kartus, o gaivus.“

Kad ir kaip pasiilgsta artimųjų, visam laikui į gimtinę grįžti Styvukas neplanuoja: „Per daug nuobodu! Viskas taip pat. Per daug žmonių: Taivanas nedidelis, o gyvena 23 mln. žmonių. Susigrūdę. Kai aš čia, ten yra daugiau vietos.“

Tačiau, kaip pats juokiasi, jo gimtinėje ir Lietuvoje, kalbant apie saugumą, labai panaši padėtis, todėl ir jaučiasi beveik kaip namie: abi šalys prie pat turi agresyvias kaimynes. „Lietuva yra NATO dalis – čia saugu. O Taivane NATO neturime – pas jus gal ir geriau, – juokiasi Styvukas. – Bet mes turime didįjį brolį – Ameriką.“

Neperka, jei nėra būtina

Pašnekovas pastebėjo, kad, vykstant karui Ukrainoje, žmonių finansinė padėtis taip pat pasikeitė – prieš ketverius metus jie būdavo dosnesni: „Dabar gaunu mažiau. Spėju, kad taip yra dėl karo: žmonės aukoja ir padeda Ukrainai. Lietuviai yra labai dosnūs, palyginti su kitomis šalimis, – aš galiu išgyventi.“

Visgi dėl nepastovių pajamų muzikantas turi gyventi taupiai. „Geriu mažiau alaus, – juokiasi jis. – Maistą gaminuosi namie, kai groju gatvėje, taip pat atsinešu pietus termose. Kartais, kai esu labai alkanas, nusiperku kibiną – tai greitas sprendimas.“

Nors ir gyvena taupiai, vyras stengiasi nepakenkti savo sveikatai: valgo daug daržovių, gamina ryžius, lęšius, vartoja tik ypač tyrą alyvuogių aliejų, nors jis ir brangesnis už kitas alternatyvas. „Stengiuosi neleisti pinigų nebūtiniems produktams. Anakardžiai, pistacijos, avokadai kainuoja daugiau nei morkos. Jei turiu mažiau pinigų, valgau mažiau avokadų“, – juokiasi pašnekovas.

Naujus rūbus Styvukas perka kas maždaug vienus–dvejus metus – kai senuosius nudėvi nebepataisomai. „Keliauju su trimis rūbų komplektais: vienas šaltam orui ir du vasarai, nes tada labiau prakaituoju. Tam, kad nereiktų pirkti, – o neperku nieko, jei tai nebūtina, – turiu labai jais rūpintis“, – tikina taivanietis. Jis priduria, kad vienas kelnes gali dėvėti dvejus metus, o batai dar ilgaamžiškesni – naujus perka kas trejus–ketverius.

„Atsimenu, važiavau autobusu. Mano batai jau buvo suklijuoti superklijais, tačiau ir vėl buvo tikrai prastos būklės. Viena moteris pasiūlė: „Jei duočiau tau 50 Eur, ar nusipirktum naujus batus?“ Nepriėmiau, sakiau, kad viskas gerai, bet ji vis tiek man davė 10 Eur“, – prisimena muzikantas.

„Rizikuoju visą gyvenimą“

Turbūt daug žmonių taip gyventi negalėtų: nepastovumas, nestabilumas vargina ir kelia stresą, be to, daug kas svajoja apie karjerą, nuosavus namus ir šeimą. Ateities Styvukas neplanuoja, tačiau mano, kad dar penkerius metus galėtų daryti tai, ką daro dabar, – keliauti, groti ir pažinti įvairias kultūras ir augti.

„Kartais ateina noras susirasti merginą, turėti stabilų gyvenimą, vaikų. Taip, pagalvoju apie tai. Tačiau esu sąmoningas, racionalus ir suprantu, kad to nekontroliuoju. Jei pagalvoju, kad šiandien noriu nusiprausti po dušu, tai galiu imti ir tai padaryti. Santykiai nepriklauso vien nuo manęs. Jei atsiras mergina – gerai. Jei ne... Nesinervinu dėl kažko, ko negaliu kontroliuoti, – renkuosi sutelkti savo energiją tam, ką galiu“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Jei kas nors, perskaitęs šį straipsnį, galvoja: „Oho, kaip įdomu, aš irgi norėčiau taip gyventi – keliauti po pasaulį ir groti gatvėse, bet nežinau, nuo ko pradėti“, Styvukas turi vieną patarimą: „Mažas šuolis lengvesnis už didelį. Ir ne toks baisus. Jei pamatysite gatvės muzikantą, galite paprašyti, kad leistų jums padainuoti, – taip žinosite, koks tai jausmas. Tai pirmasis žingsnis.“

Paklaustas, ar jis taip pat pradėjo nuo tokio mažo šuolio, taivanietis juokiasi: „Ne... Aš iškart šokau aukštai – tai buvo didžiulis šuolis. Gyvenime vadovaujuosi posakiu: nerizikuodamas nelaimėsi. Visada rizikuoju ir mokausi: kartais laimiu, o kartais ne. Bet rizikuoju visą gyvenimą.“


Šiauliai
Šiaulių rajone susidūrus automobiliams, nukentėjo trys žmonės, tarp jų – vaikas
Penktadienį Šiaulių rajone susidūrus dviem automobiliams, nukentėjo trys asmenys, tarp kurių vaikas, pranešė policija.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Penktadienį paliekantis darbą LNK ir InfoTV naujienų tarnyboje paskelbė vienas žinomiausių šių televizijos kanalų žinių vedėjas Viktoras Jakovlevas. Patyręs žurnalistas apie tai pranešė savo socialinio tinklo paskyroje ir teigė dar nežinantis, kokiu profesiniu keliu pasuks. Naujienų tarnyboje V. Jakovlevas dirbo 13 metų.
Veidai | 3 MIN.
0
Pagal Rytų horoskopą 2026-ieji bus energingo Raudonojo ugninio arklio metai. Tai neįtikėtinai palankių galimybių, sparčių pokyčių ir ryškių emocijų laikas. Arklys yra dinamiškumo, aistros, laisvės ir nenuspėjamumo simbolis. Jis ragina mus būti drąsius, ryžtingus ir pasiruošusius priimti naujus horizontus. Sužinokite, ką Ugninis arklys yra paruošęs kiekvienam iš mūsų.
Horoskopai | 7 MIN.
0
Pasaulis
Šiauliai
Mirtinas gaisras, kilęs Šveicarijos Alpių kurorto bare per Naujųjų metų šventę ir pražudęs 40 žmonių, greičiausiai kilo dėl bengališkų ugnelių, įdėtų į šampano butelius ir buvusių per arti lubų, penktadienį pranešė valdžios atstovai.
Pasaulis | 2 MIN.
0
Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, ugniagesiai, policija paprastai Naujųjų metų sutikimo laukia nerimastingai. Gyventojams švenčiant dažnai pritrūksta atsakomybės, saugumo, pamirštama tarpusavio pagarba ir įvyksta nelaimių, kurios kartais ir nuo pačių žmonių elgesio nepriklauso. Vistik 2026-ųjų sutikimą Šiaulių regione specialiosios tarnybos vadina gana ramiu – iškvietimų būta, tačiau jų mastas priminė įprastą, o ne šventinę parą.
Aktualijos | 3 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Dar prieš dešimt metų buvo manoma, kad kibernetiniai nusikaltėliai turi labai gerai mokėti programuoti. Dabar situacija visai kitokia. Sukčiavimas tapo lengvai prieinama paslauga. Sukčiai veikia kaip industrija, kuri planuoja savo veiksmus taip pat kruopščiai, kaip tai daro teisėtas verslas. Tai rodo ir skaičiai: vien per 2025 metus „Telia“ jau užblokavo apie 15 milijonų skambučių.
Lietuva | 4 MIN.
0
Gruodžio 31-ąją, po ilgos ligos, mirė garsus Latvijos kompozitorius Borisas Reznikas, sukūręs Baltijos kelio himnu vadinamą dainą „Bunda jau Baltija“. Apie muzikos kūrėjo netektį socialiniame tinkle paskelbė jo žmona Aleksandra Solovjova.
Lietuva | 2 MIN.
1

Joniškis
Pakruojis
Sausio 2 dieną Joniškio seniūnijos seniūno pareigas, laimėjęs konkursą pradeda eiti Eugenijus Takuševičius.
Politika | 3 MIN.
0
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Pasaulis
Mirtinas gaisras, kilęs Šveicarijos Alpių kurorto bare per Naujųjų metų šventę ir pražudęs 40 žmonių, greičiausiai kilo dėl bengališkų ugnelių, įdėtų į šampano butelius ir buvusių per arti lubų, penktadienį pranešė valdžios atstovai.
Pasaulis | 2 MIN.
0
Penktadienį Meksikos sostinę ir dalį pietvakarinės Gerero valstijos sukrėtė 6,5 balo stiprumo žemės drebėjimas, patvirtino nacionalinė seismologijos tarnyba.
Pasaulis | 2 MIN.
1


Šiauliai
Šiauliai
Po diskusijų su Šiaulių miesto verslais, Šiaulių miesto savivaldybės taryboje priimtas sprendimas nuo 2026 metų sumažinti nekilnojamojo turto (NT) mokestį nuo 0,7 iki 0,5 proc. Tačiau per anksti džiaugtis nevertėtų. Skaičiuojama, kad galiausiai mokestis netgi didės.
Verslas | 2 MIN.
0
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0

Kelmė
Šiauliai
Kelmėje pirmąją šių metų dieną policija fiksavo smurto prieš moterį atvejį. Įtariamasis įvykio metu buvo neblaivus. Nukentėjusiosios sveikatos būklę ligoninėje vertino medikai.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pirmąją šių metų dieną Šiaulių mieste ir rajone gaisrai kilo individualiuose gyvenamuosiuose namuose. Gesinti du tokio tipo gaisrai. Viename ugnis pridarė didelių nuostolių, kitame – galimai dėl suveikusio dūmų detektoriaus, gaisras išplito gerokai mažiau.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Penktadienį Šiaulių rajone susidūrus dviem automobiliams, nukentėjo trys asmenys, tarp kurių vaikas, pranešė policija.
Gatvė | 2 MIN.
0
Iškritus sniegui situacija Šiaulių miesto gatvėse ir kiemuose tapo sudėtingesnė ir pavojingesnė ne tik transporto priemonių eismui, bet gyventojams – vietomis gali būti slidu. Savivaldybės tikinimu, stengiamasi užtikrinti kokybišką gatvių ir šaligatvių valymą, vis dėlto, didesni krituliai ar ilgesnis jų snygis situaciją gali koreaguoti. Tuo tarpu gyventojams primenama, kad augiabučių kiemų valymu vardan saugumo derėtų pasirūpinti patiems.
Gatvė | 3 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Automobilio pardavimas gali būti paprastas ir sklandus procesas, jei yra žinomi pagrindiniai žingsniai. Kad gyventojams būtų lengviau, „Regitra“ parengė tris aiškius patarimus, padėsiančius užtikrinti saugų ir tvarkingą sandorį.
Gatvė | 3 MIN.
0
„Via Lietuva“ pradėjo vykdyti pilotinį projektą, kuriuo tikslas – testuoti naujas eismo stebėsenos technologijas Lietuvos automagistralėse.
Gatvė | 5 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Pakruojis
Akmenė
Gruodžio 29-oji buvo paskutinė darbo diena ilgametei Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjai Irenai Mažulienei. Savivaldybės vadovų bei kolegų apsuptyje ji palydėta į naują gyvenimo etapą.
Veidai | 2 MIN.
0
Gruodžio 29 d. įvyko Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos (toliau – SJRT) posėdis, kuriame susitiko atnaujintos sudėties SJRT nariai. Šiame posėdyje, be kitų klausimų, buvo renkamas ir naujas SJRT pirmininkas/-ė bei jo/jos pavaduotojas/-a.
Jaunimas | 2 MIN.
0
Šiauliai
Radviliškis
Trijų Karalių šventė, dar vadinama Viešpaties Apsireiškimu (Epifanija), krikščioniškoje tradicijoje minima jau nuo pirmųjų amžių. Ji siejama su bibline istorija apie tris išminčius iš Rytų, kurie, sekdami ryškią žvaigždę, atkeliavo į Betliejų pagerbti gimusio kūdikėlio Jėzaus ir atnešė jam simbolines dovanas – auksą, smilkalus ir mirą. Ši diena simbolizuoja šviesos pergalę prieš tamsą, tikėjimo, vilties ir bendrystės svarbą, taip pat žymi kalėdinio laikotarpio pabaigą.
Kultūra | 3 MIN.
0
Gruodžio 25 d. Alksniupiuose jau trisdešimtą kartą nuskambėjo kalėdinis koncertas „Tarp dviejų tiksėjimų“. Šis renginys tapo neatsiejama bendruomenės tradicija tamsiausiu metų laiku. Scenoje skambėjo muzika, sukosi šokėjų poros. Gražia tradicija tapo ir tai, kad į Alksniupius sugrįžta buvę krašto žmonės.
Kultūra | 2 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šaldytuvas pilnas, bet jį atsidarius atrodo, kad nieko jame nėra? Po švenčių tai tampa beveik nacionaline problema. Indeliai be etikečių, mišrainių likučiai, kalakuto gabalai, kurių kilmė jau miglota... Kodėl taip nutinka ir kaip išvengti maisto švaistymo, kai technologijos siūlo netikėtus sprendimus? Maisto banko ir „Sprinter“ tyrimas rodo, kad trečdalis apklaustųjų išmeta iki 5 proc. maisto, 15 proc. žmonių – iki 10 proc., 5 proc. – 11–15 proc., o dar 5 proc. gyventojų išmeta net iki 20 proc. valgyti tinkamo maisto. Organizacija pastebi, kad švaistomų produktų kiekis per šventes nuosekliai auga.
Namai | 4 MIN.
0
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0

Lietuva
Pakruojis
Penktadienį paliekantis darbą LNK ir InfoTV naujienų tarnyboje paskelbė vienas žinomiausių šių televizijos kanalų žinių vedėjas Viktoras Jakovlevas. Patyręs žurnalistas apie tai pranešė savo socialinio tinklo paskyroje ir teigė dar nežinantis, kokiu profesiniu keliu pasuks. Naujienų tarnyboje V. Jakovlevas dirbo 13 metų.
Veidai | 3 MIN.
0
Gruodžio 29-oji buvo paskutinė darbo diena ilgametei Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjai Irenai Mažulienei. Savivaldybės vadovų bei kolegų apsuptyje ji palydėta į naują gyvenimo etapą.
Veidai | 2 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Pagal Rytų horoskopą 2026-ieji bus energingo Raudonojo ugninio arklio metai. Tai neįtikėtinai palankių galimybių, sparčių pokyčių ir ryškių emocijų laikas. Arklys yra dinamiškumo, aistros, laisvės ir nenuspėjamumo simbolis. Jis ragina mus būti drąsius, ryžtingus ir pasiruošusius priimti naujus horizontus. Sužinokite, ką Ugninis arklys yra paruošęs kiekvienam iš mūsų.
Horoskopai | 7 MIN.
0
Jau visai netrukus, sausio 13-ąją, vėl užsidegs laisvės laužai. Galimai, jie visus tuos 35-erius metus nuo krauju aplaistytų 1991-ųjų, niekada ir nebuvo užgesę – daugelio mintyse, prisimenant paaukojusius savo gyvybes, visus bebaimius, drąsiausius, gynusius ir mūru stojusius už tai, kas brangiausia – Lietuvos laisvę. Prisiminti, dar kartą įžiebti ugnį visų širdyse kvies ir Aistė Smilgevičiūtė bei grupė „Skylė“, Kaune bei Vilniuje pristatysiantys naują muzikinį epą „13 NAKTIS. Mūsų širdžių laužai“.
Laisvalaikis | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Pagal Rytų horoskopą 2026-ieji bus energingo Raudonojo ugninio arklio metai. Tai neįtikėtinai palankių galimybių, sparčių pokyčių ir ryškių emocijų laikas. Arklys yra dinamiškumo, aistros, laisvės ir nenuspėjamumo simbolis. Jis ragina mus būti drąsius, ryžtingus ir pasiruošusius priimti naujus horizontus. Sužinokite, ką Ugninis arklys yra paruošęs kiekvienam iš mūsų.
Horoskopai | 7 MIN.
0
Sausio antroji – 2-oji metų diena, iki Naujųjų metų lieka 364 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Apie praūžusias šventes joms praėjus primena ne tik vis dar akį džiuginančios lemputės ar dovanos, bet ir šaldytuve besirikiuojantys dubenėliai su mišrainėmis, keptos mėsos gabalėliais ar vyniotinių likučiais. Muzikos prodiuserė, „Lidl“ ambasadorė Neringa Zeleniūtė sako, kad būtent tada prasideda jos mėgstamiausia dalis – naujų receptų kūrimas, įtraukiant šventinio stalo patiekalų likučius – tai ne tik puikus būdas išbandyti kažką naujo, sutaupyti, bet ir išvengti maisto švaistymo. N. Zeleniūtė atskleidžia, kokie patiekalai karaliauja jos šeimos virtuvėje praėjus šventėms ir dalijasi itin lengvu sriubos receptu, kuris leis panaudoti po Naujųjų metų vakarėlio likusį maistą.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Ne paslaptis, kad po švenčių daugelio tautiečių šaldytuvai būna pilni maisto likučių: nuo silkės ir mišrainių iki keptos mėsos, daržovių ar duonos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė dalijasi keliais naudingais patarimais, kurie padės išvengti maisto švaistymo ir padės po švenčių likusius valgius paversti naujais patiekalais.
Virtuvė | 4 MIN.
0