Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Šiaulių menų mokyklos nuotr.
Kvadratas. Meno teritorijaŠaltinis: Etaplius.lt
Septyniolikmetė Šiaulių menų mokyklos auklėtinė Rugilė Gruodytė kūrybą atrado sau pačiai netikėtai. Su pussesere nutarė juokais piešti viena kitos komiškus portretus, tačiau Rugilė pajuto, kaip gerai jaučiasi piešdama, kad jai sekasi. Taip kelionė kūrybos link ir prasidėjo.
– Kaip pradėjai ir ką labiausiai mėgsti kurti?
– Su pussesere nusprendėm pasieškoti kokio nors būrelio. Gūglindama tuomečiuose Moksleivių namuose, dabartinėje Šiaulių menų mokykloje, radau kūrybiškumo ugdymo studiją „Deko“. Ten ir prasidėjo mano kūrybiniai eksperimentai. Dabar išbandau kuo įvairesnes technikas, visai neseniai teko tapyti ant šilko. Labai smagu atrasti save ir sužinoti, ką dar galiu padaryti.
– Kaip manai, kuo esi ypatinga, kuo tavo kūryba išsiskiria iš kitų?
– Nesu įvaldžiusi jokios piešimo ar tapymo technikos. Piešiu spontaniškai, kas man krinta į galvą, kokie kyla vaizdiniai, – aš tai atkuriu ant drobės ar popieriaus. Išbandau daug ką: vieną dieną užtepu storą dažų sluoksnį, kitą – dar priklijuoju kokią metalinę detalę ir taip atsiranda ypatingų dalykų. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad taip galiu.
– Praėjusiais metais šauniai pasirodei Lietuvos mokinių technologijų olimpiadoje „Kūrybos virusas 2021“. Koks buvo tavo darbas?
– Tai buvo pirma mano kurta rankinė. Dabar namuose turiu pasisiuvusi daugiau krepšelių ir šiek tiek mažesnių rankinių. Gamindama tą rankinę, viską dariau pati, net dirželius turėjau nusipinti, nes tokios buvo konkurso taisyklės: viskas turėjo būti kuriama ir gaminama pačių. Viską dariau namų sąlygomis, užtrauktukas buvo išimtas iš seno švarkelio, o rankinės formą laikantys lakštai – iš seno aplanko. Taip prisidėjau prie tvarumo idėjų puoselėjimo ir gamtos išsaugojimo. Juk naudojome senas detales, kurias galėjome išmesti.
– Ką dar kuri be to, ką šiandien matome?
– Šiuo metu dažniau siuvu, t. y. dabar daugiau stengiuosi kurti iš tekstilės, nes žadu su ja sieti ateitį. Turiu pasisiuvusi keletą suknelių, sijonų, juos dekoruoju. Kai atsibosta seni drabužiai, persisiuvu, apipiešiu ar dekoruoju karoliukais.
– Ko palinkėtum bendraamžiams, kurie galbūt piešia pasislėpę namuose ir nedrįsta darbų parodyti?
– Kad kažkas juos pastebėtų ir pastūmėtų kurti toliau. Viskas juk taip ir prasideda.
– Šiaulių menų mokykloje meno ir kūrybiškumo tave moko mokytoja Daiva Dominauskienė. Kaip tau ji padeda atsiskleisti?
– Su mokytoja Daiva sutariame labai gerai. Ji manimi pasitiki ir tai leidžia man atsiskleisti. Mokytoja kartais skiria gana sunkių darbų, priverčia išbandyti vis naujų dalykų.
– Ko norėtum palinkėti sau?
– Sau palinkėčiau drąsos. Dažnai darbų niekam nerodau, nes labai baisu, kartais jų net nepabaigiu. Turiu svajonę – surengti savo kūrybos darbų, kai jų bus daugiau, autorinę parodą.
Kalbino Asta Lesauskienė