REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2018 m. Spalio 5 d. 16:26

Taikos sutartis dėl arenos naudos nepadovanojo?

Šiauliai

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt


55316

Ketvirtadienį Šiaulių taryba pritarė Savivaldybės administracijos parengtam sprendimo projektui, atsiimti pretenzijas Šiaulių arenos valdytojui už permokėtą koncesijos ieškinį. Mainais už tai buvo išsiderėti nauji sutarties pakeitimai, o koncesininkas įsipareigojo grąžinti
dalį pinigų. Advokatas Egidijus Morkūnas įsitikinęs, kad nauja sutartis - tik "makaronų kabinimas", nes viešasis interesas nebuvo apgintas.

Pasiektas susitarimas nenaudingas miestui

Ketvirtadienį 22 balsais "už" patvirtinto Tarybos sprendimo esmė - koncesininkas atsisako pirmenybės pratęsti sutartį dar 10 metų. Pagal senąją sutartį ji turėjo būti tęsiama tokiomis pat sąlygomis, kaip ir pasirašytoji 2006-aisiais.

Be to, sutarta, kad areną valdanti viešoji įstaiga "Pramogų sala" grąžins dalį 2016 metų permokos ir sumažins koncesijos mokestį. Sutarta ir tai, kad Savivaldybė trejus metus mokės nebe po 215, o po 160 tūkst. Eur, o paskutiniais sutarties metais, – 195 tūkst. Eur. Be to, "Pramogų sala" su Savivaldybe privalės perpus dalytis gautu pelnu.

Siūlytas Koncesijos sutarties pakeitimas siejamas su sėkmingomis derybomis ir viešo intereso gynyba, o viešai miesto vadovai teigia, kad pavyko susitarti dėl Savivaldybei ekonomiškai naudingų sąlygų.

Advokatas Egidijus Morkūnas, vadinantis save neabejingu piliečiu, kuriam rūpi miesto ateitis, sako, kad arenos valdymo efektyvumas, priėmus Tarybos sprendimą, vargiai pasikeis, o svarbiausia - nebus apgintas viešasis interesas.

Viešai buvo giriamasi, kad iš Šiaulių areną valdančios VšĮ „Pramogų sala“ pavyko išsiderėti 107 495, 37 Eur. Advokatas sako, kad priimtas Tarybos sprendimas niekaip teisiškai neįpareigoja VšĮ "Pramogų sala" sumokėti šios sumos Savivaldybei, o susitarime pakeisti Koncesijos sutartį „Pramogų salos“ 107 495, 37 Eur mokėjimo pareiga visai „išnyko“.

Per tris metus Savivaldybė sutaupys 185 000 Eur Koncesijos mokesčio, tačiau turės atsisakyti 236 251.09 Eur dydžio ieškinio. Todėl E. Morkūno skaičiavimu, iš tikro ekonominis derybų rezultatas - minus 51 251,29 Eur, plius nesugrąžintos bylinėjimosi išlaidos, plius įsipareigojimas mokėti koncesijos mokestį nepriklausomai nuo arenos veiklos finansinių rezultatų, plius atsisakymas nuo teisės gauti finansinę informaciją apie Koncesininką. "Gal savivaldybės administracija gali pateikti savo skaičiavimus, kurie patvirtintų, kad derybos buvo ekonomiškai naudingos Savivaldybei ir miestui? Kodėl Aiškinamajame rašte nurodyta, kad Koncesijos sutarties pakeitimo neigiamų pasekmių nenumatyta, kai akivaizdu, kad derybų rezultatas yra 51 251.09 Eur nuostolis", - kalba pašnekovas.

Dalis informacijos nuslėpta nuo Tarybos narių.

Tarybos narių buvo prašoma balsuoti, kad Savivaldybė atsisakytų nuo ieškinio „Pramogų salai“, tačiau nei ieškinio turinio, nei prašomų priteisti sumų sprendimo projektą Tarybai pristatęs administracijos direktorius Tarybos nariams nepaviešino. Labai keista, kodėl Taryba neinformuota, kokio dydžio Savivaldybės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Prie Tarybos sprendimo projekto buvo pridėtas LR Finansų ministerijos raštas, adresuotas VšĮ "Pramogų sala". "Keista , kad pridedama tik dalis nukopijuoto rašto – rašto kopijoje nėra rašto datos ir numerio, taip pat nėra raštą pasirašiusio asmens vardo, pavardės ir parašo. Kodėl Tarybai nepateiktas visas rašto tekstas ir kaip apskritai VšĮ "Pramogų sala" adresuoto ir dalinai uždengto rašto kopija pateko Savivaldybės administracijos žinion?" - klausia pašnekovas.

“Keistas Savivaldybės pozicijos pasikeitimas“

Paanalizavus Finansų ministerijos raštą VšĮ „Pramogų sala“, kelia nuostabą, kas nulėmė, kad Savivaldybės administracija, 2018 m. birželio mėn. siekusi gauti iš VšĮ "Pramogų sala" koncesijos mokestį - 10 tūkst. Eur per mėnesį, jau rugsėjo mėnesį pati sutiko mokėti koncesininkui 2019-2021 m. dar daugiau - po 13 333 Eur per mėnesį (160 000 Eur per metus), o 2022 metais net 16 250 Eur per mėnesį (195 000 Eur per metus).

Paradoksalu - dėl Koncesijos sutarties derėjosi Koncesijos sutarties priežiūros komisija, kuriai jos darbo reglamentas nesuteikia teisės derėtis Savivaldybės vardu ne tik dėl Koncesijos sutarties pakeitimo bet ir kokiu kitu klausimu. Įdomu ir tai, kad Komisijos sudėtyje buvo du „Pramogų salos“, prieš kurią derėjosi savivaldybė, atstovai.

Mero kompetencijos klausimas – Tarybai

Tarybos narių buvo prašoma įgalioti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių kreiptis į teismą dėl viešajai įstaigai "Pramogų sala" Vilniaus apygardos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bei arbitražinės bylos nutraukimo.

Pasak advokato, meras yra vienintelis įstatyminis Savivaldybės atstovas teisme – kitiems subjektams teisė atstovauti Savivaldybei teisme nėra suteikta. Tik meras gali suteikti įgaliojimus kitiems asmenims atstovauti teisme. Todėl aukščiau paminėti sprendimai yra ne Tarybos, bet mero kompetencijoje. Todėl natūraliai kyla klausimas: kodėl Tarybai buvo teikiamas mero kompetencijos klausimas. Tarybos suteikti įgaliojimai vis tiek neturės teisinės galios.

Meras Artūras Visockas: "Nesuprantu, kodėl sutartis negera"

"Na, visų pirma, turi būti žiūrima į viešąjį interesą. Šiuo atveju sutartis tapo geresnė ir akivaizdu, kad tai yra naudinga. Visi tie išvardinti punktai… Mes turime teisininko vizą ir turime puikią gynybą, dėl ko tai yra teisėta. Tiesą pasakius, aš nesuprantu, kodėl sutartis yra negera", - komentavo Šiaulių meras Artūras Visockas.

Jo teigimu, jei kas nors būtų aiškiai pasakęs, "kur čia negerai", jis mielai būtų išgirdęs.

"Tas procesas truko metus, per juos neįvyko nieko, be koncesininko atsakymo "aš nesideru". Ir kai jau laikas ištirpo, pradėjo eiti kalbos apie elektros nutraukimą, jie pakeitė nuomonę ir sutiko derėtis. Tai pabandykite įsivaizduoti administracijos pusę. Na ir kas, kad jūs sutinkat? Ar toks atsakymas būtų logiškas? Kodėl tu nepaėmei 185 tūkstančių, kodėl nesutikai su punktu, kad dar ir pelnas per pusę ir kodėl sutarties pabaigoje tau yra blogai, kad išeini į laisvą konkurenciją, turi laisvas rankas ir neturi konflikto, išvengi teisinių ginčų?" - komentavo meras.

A. Visocko įsitikinimu, taikos susitarimas tikrai yra geras: "Gal jis negeras advokatams, nes kai vyksta ginčai, laimi advokatai. Jie uždirba pinigus. Gal čia yra motyvas, kad advokatas nori įskelti tą kivirčo ugnį, kad viskas persikeltų į sunkius teisinius ginčus ir atitinkamas tų paslaugų apmokėjimo sumas. Gal toks motyvas būtų suprantamas."

Meras sako nesuprantąs, kodėl reikėtų prieštarauti, jeigu blogesnę sutartį pakeitė geresnė sutartis.

"Čia tas pats, kaip prieštarautume, kad senesnį autobusą pakeitė naujesnis ir dar pinigų už tai gauni. Jei suprasiu, kodėl tai blogai, ar man kas nors paaiškins, aš iš karto ištransliuosiu tą žinią", - sakė jis.

Meras atviravo bandęs provokuoti ir išsiaiškinti motyvus, bet jam nepavykę.

"O kad gali būti geriau… Visada gali būti geriau, bet visada gali būti ir blogiau. Niekas geriau nepasiūlė ir 12 metų ta sutartis buvo tokia, nekeista. Praėjusios kadencijos valdžia, administracijos direktorius V. Damulevičius ir meras J. Sartauskas stojo prieš prokuratūrą kartu su "Pramogų sala", kad tos sutarties nepakeistų. Jie ir nepakeitė. Viešojo gynimo prokuroras stengėsi tą sutartį pakeisti ir jam nepasisekė. O mums pasisekė. Matau žaidimą, kuris man yra nesuprantamas", - kalbėjo meras.

A. Visockas prisipažino, kad derybos buvo tikrai sunkios: "Kas gi norės atiduoti pinigus, dalintis pelnu ir sutarties pabaigoje atsisakyti pirmenybės pratęsiant sutartį? O sutartis pakeista ir ji ženkliai geresnė. Jei kas nors sugeba ją padaryti dar geresnę – pirmyn."



REDAKCIJA REKOMENDUOJA