PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Balandžio 19 d. 17:10

T. V. Raskevičius siūlo reglamentuoti partnerių tarpusavio teises ir pareigas donorystės srityje

Lietuva

Mariaus Morkevičiaus nuotr.

Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA


264855

Siekiant Lietuvos teisinės bazės nuoseklumo ir Konstitucinio Teismo (KT) sprendimų įgyvendinimo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius siūlo reglamentuoti partnerių tarpusavio teises ir pareigas donorystės srityje.

„Šiuo metu partnerių tarpusavio teisės ir pareigos donorystės srityje niekaip nėra reglamentuotos. Pavyzdžiui, gyvas partneris negalėtų donuoti savo audinių, organų savo partneriui (recipientui) gydyti. Atsižvelgiant į šias nereglamentuotas situacijas, teisinį reguliavimą būtina tobulinti“,- sako tokį pasiūlymą Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo projektui įregistravęs parlamentaras.

Šiuo metu Seime vyksta politinės diskusijos dėl civilinės sąjungos instituto įteisinimo. T. V. Raskevičiaus duomenimis, Lietuvoje amžiaus grupėje nuo 20 iki 49 metų yra 560 tūkst. asmenų, kurie niekada nebuvo sudarę santuokos.

„Yra didelė tikimybė, kad su donoryste susijusios situacijos yra aktualios ir asmenims, kurie bendrai gyvena su savo partneriu ar partnere, nesudarę santuokos“,- sako parlamentaras T. V. Raskevičius.

Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo projekte nurodoma, kad mirusio asmens audinius, organus galima paimti ir atiduoti transplantacijai, jeigu sutinka jo artimieji. Mirusiojo artimųjų atsiklausiama tokia pirmumo tvarka: sutuoktinio, pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių (seserų). Jeigu Seimas pritartų T. V. Raskevičiaus pasiūlymui, būtų atsiklausiama ir partnerio, taip pat atsirastų galimybė neregeneruojančius audinius, organus transplantuoti ir donoro partneriui.

Kaip primena ELTA, pernai lapkričio 22 d. Seimas po pateikimo pritarė Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisoms, siūlančioms Lietuvoje įteisinti numanomo sutikimo organų donorystės modelį. Šias Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narės Jurgitos Sejonienės pateiktas įstatymo pataisas Seimas buvo numatęs svarstyti pavasario sesijoje.

Įteisinus numanomo sutikimo modelį, žmonėms nebereikėtų pildyti ir pasirašyti nustatytos formos sutikimo, norint po mirties tapti organų donoru. Įtvirtinus siūlomus pakeitimus, visi veiksnūs asmenys, kurie nebus pasirašę nesutikimo, bus laikomi potencialiais donorais (jei nėra išreikštas nesutikimas ir tam pritaria mirusiojo asmens artimieji).