Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris ElenaŠaltinis: Etaplius.lt
Laisvės frakcijos Seime narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius raštu kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, kviesdamas jį susitikti ir aptarti patobulintą Partnerystės įstatymo projektą.
„Siekiant užtikrinti ir teisiškai apsaugoti visų Lietuvos žmonių lygiateisiškumą, prieš registruojant patobulintą Partnerystės įstatymo projektą būtina jį tiesiogiai aptarti su prezidentu. Prezidentas aktyviai dalyvauja šio teisės akto teisėkūros procese, todėl jo nuomonė yra svarbi“, – antradienį išplatintame pranešimė teigė T. V. Raskevičius.
Gegužę parlamentas po pateikimo grąžino šį Partnerystės įstatymo projektą tobulinti. G. Nausėda yra sakęs, kad tokio Partnerystės įstatymo, koks jis buvo pateiktas Seime, nebūtų pasirašęs, nes jame santuokos ir partnerystės apibrėžimas beveik vienodas.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko teigimu, šiuo metu parengtas patobulintas projekto variantas. Juo, anot politiko, atsižvelgiama į suinteresuotų šalių – įskaitant ir paties prezidento – išsakytus pasiūlymus dėl bendrai gyvenančių nesusituokusių porų partnerystės santykių reglamentavimo.
T. V. Raskevičius sako jau anksčiau kreipęsis į G. Nausėdą, kviesdamas jį susitikti ir aptarti Partnerystės įstatymo projektą, tačiau tuomet buvo suderintas susitikimas tik su šalies vadovo patarėjais.
Šį kartą politikas susitikti su prezidentu teigia prašantis, įkvėptas pirmadienį vykusio šalies vadovo susitikimo su LGBTQ vaiko mama Rasa Račiene, kovojančia už šių žmonių teises.
Liberalių pažiūrų visuomenininkai ir politikai kritikuoja G. Nausėdą dėl jo konservatyvių nuostatų LGBTQ klausimu ir ragina tvirčiau ginti šios bendruomenės teises.
Nevyriausybinio Lietuvos žmogaus teisių centro praėjusią savaitę skelbto tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad tos pačios lyties poros patiria nelygybę ir siekia įteisinti savo santykius priimant Partnerystės įstatymą. Oponentai šią ataskaitą vadina neatitinkančia reprezentatyvaus, išsamaus tyrimo kriterijų.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
BNS