T. Povilauskas: savarankiškai dirbančių asmenų daugėja, bet samdomas darbas nepraranda populiarumo

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

74979

Nors pasaulyje daug kalbama apie laisvai samdomų ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičiaus didėjimą, statistika kol kas nerodo, kad samdomas darbas prarastų populiarumą.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, remdamasis Statistikos departamento duomenimis, pranešė, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvoje savarankiškai dirbo 150 tūkst. asmenų, arba 4 tūkst. mažiau negu prieš trejus metus. Tik paslaugų sektoriuje savarankiškai dirbančių asmenų skaičius per trejus metus sumažėjo nuo 78 iki 77 tūkstančių, o samdomų darbuotojų skaičius Lietuvoje per trejus metus padidėjo beveik 23 tūkstančiais.

Vis dėlto pagal individualios veiklos pažymą veiklą vykdančių asmenų skaičius Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje buvo 132 tūkstančiai, arba 46 tūkstančiais daugiau negu prieš trejus metus.

„Viena vertus, projektinė ekonomika, kai savarankiškai dirbančių asmenų pajamos priklauso ne nuo dirbtų valandų skaičiaus, o nuo atliktų rezultatų, daigai Lietuvoje išties stiebiasi į viršų. Bet tuo pačiu didėjantis žmonių, vykdančių veiklą pagal individualios veiklos pažymą, skaičius rodo ir paprasčiausią norą papildomai užsidirbti po įprasto darbo, vis dar gerokai mažesnį negu darbo sutarčių apmokestinimą bei šešėlinės ekonomikos mažėjimą“, - sakė SEB banko ekonomistas.

Anot ekonomisto, peržvelgę Valstybinės mokesčių inspekcijos teikiamus duomenis apie populiariausių veiklų, kurias vykdo individualios veiklos pažymą turintys asmenys, pokyčius per trejus metus, pamatytume, kad daugiausiai - net 8 tūkstančiais - išaugo žmonių, teikiančių pavėžėjimo paslaugas, skaičius.

„Uber“ atėjimas į Lietuvos rinką lėmė ir kitų pavėžėjimo paslaugų platformų plėtrą. Jos sudarė galimybes gyventojams teikti paslaugas tiek laisvu nuo pagrindinio darbo ar studijų laiku, tiek ir paversti šią veiklą pagrindiniu savo darbu. Tokių pokyčių nauda visuomenei yra didelė - daugiau žmonių gali užsidirbti papildomų pajamų, skaidrėja anksčiau dideliame šešėlyje buvusi taksi veikla“, - sakė T. Povilauskas.

Visgi, ekonomisto teigimu, pavėžėjimo veikla ir Lietuvoje, ir pasaulyje tolsta nuo pirminės dalijimosi ekonomikos pagrindinių tikslų - mažinti vartojimą ir stiprinti socialinius ryšius.

Per trejus metus Lietuvoje padvigubėjo ir antroje vietoje pagal individualios veiklos pažymų populiarumą atsidūrė kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla.

„Gerėjanti ekonominė padėtis didina tokių paslaugų paklausą. Tikėtina, dalis kirpimo ir kitas grožio paslaugas teikiančių asmenų išlindo iš šešėlio, dalis jų nustojo dirbti pagal verslo liudijimus ar pagal darbo sutartis“, - SEB banko pranešime cituojamas ekonomistas.

Jo teigimu, panašios priežastys lemia ir pagal individualios veiklos pažymą dirbančių žmonių statybų sektoriuje didėjimą. Gyvenamųjų namų statybos, vidaus apdailos darbus vykdančių asmenų paklausa yra labai didelė, o dalis prakutusių samdomų darbuotojų pradeda dirbti savarankiškai norėdami būti nepriklausomi, kiti dėl mažesnių mokesčių. Besikeičiančios visuomenės, kurioje vis labiau populiarėja paslaugų sektorius, pokyčius atspindi sparčiai augantis švietimo, fotografavimo, konsultavimo, apskaitos, programavimo, prekybos internetu veikla savarankiškai besiverčiančių gyventojų skaičius.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt