Šylant klimatui kinta Lietuvoje gyvenančių gyvūnų įpročiai: įvardijo grėsmes

1888
Lietuva
BNS Fotobanko nuotr.
Reda Barkauskaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas, žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas Linas Balčiauskas teigia, kad klimato pokyčiai gyvybiškai svarbūs Lietuvoje gyvenantiems gyvūnams. Anot jo, didžiausią klimato kaitos poveikį jaučia žiemą užmiegantys gyvūnai ir arealą keičiančios rūšys. Visgi pasauliniu mastu klimato pokyčiai dalies gyvūnų įpročius keičia dar sparčiau – šį mėnesį naujausius tyrimus pristatę mokslininkai informavo, kad tirpstant Arkties ledui daliai baltųjų lokių gresia badas.

Vasario 13 d. leidinyje „Nature Communications“ pasirodė informacija apie baltuosius lokius, įprastai mintančius ruoniais, kuriuos jie medžioja ant ledo lyčių. Vis dėlto, pažymima, klimato kaita pakoregavo baltųjų lokių mitybą – net ir šaltuoju metų laiku gyvūnai priversti persikelti į sausumą ir misti paukščiais, kaulais, ragais, uogomis, žole.

Tyrimą atlikę ir vėliau jį aprašę mokslininkai tikina, kad taip maitindamiesi baltieji lokiai praranda nemažai svorio, didėja ir jų mirtingumas. Pridedama, kad kylanti pasaulinė oro temperatūra šiandien laikoma didžiausia grėsme šiems gyvūnams.

Klimato pokyčiai lemia ir Lietuvoje gyvenančių gyvūnų įpročius

Gamtos tyrimų centro (GTC) specialistas L. Balčiauskas sako, kad klimato pokyčiai veikia ir Lietuvoje gyvenančius gyvūnus. Didžiausią poveikį junta žiemą užmiegantys Lietuvos žinduoliai, taip pat rūšys, kurios keičia savo arealą.

Šiltėjančios žiemos, pasak ELTA pašnekovo, svarbios mangutams ir barsukams – abu šie gyvūnai nebeužmiega ilgam laikui, taip pat ir žiemos metu. Abi rūšys ieškodamos maisto patenka po automobilių ratais, padaro daugiau žalos žiemojantiems varliagyviams.

„Sutrinka ir šikšnosparnių bei miegapelių žiemojimas. Atšilimų metu šikšnosparniai prabunda, jie gali keisti žiemojimo vietą. Prabudimui išnaudojama energija, tad sukauptų riebalų atsargų gali nebepakakti iki pavasario. Taip pat auga tikimybė šiems gyvūnams prabusti per anksti, kai dar nėra įprasto maisto“, – tikina L. Balčiauskas.

Anot specialisto, klimato kaita gali turėti įtakos ligų sukėlėjų ir pernešėjų pasiskirstymui bei gausumui. Dėl šios priežasties gali pakisti žinduolių ligų dinamika. Lietuvoje klimato pokyčiai taip pat gali būti susiję ir su erkių pernešamomis bei žmogui pavojingomis ligomis, tokiomis kaip encefalitas, boreliozė, babeziozė.

„Dėl buveinių struktūros gali pasikeisti žinduolių bendrijos, todėl padidėja konkurencija dėl išteklių bei pasikeičia plėšrūnų ir aukų dinamika“, – priduria GTC specialistas.

L. Balčiauskas įvardija, kad dėl klimato kaitos Lietuvoje atsirado anksčiau čia negyvenusių žinduolių rūšių: mažasis vandeninis kirstukas, paprastasis šakalas. Kyla grėsmė, kad gamtoje galės išgyventi iš nelaisvės pabėgę nutrijos, įsitvirtina ir į Lietuvą įvežta invazinė žinduolių rūšis – paprastasis meškėnas.

Savo ruožtu Jungtinės Tautos (JT) neseniai parengė ataskaitą, kurioje nurodoma, kad migruojantiems gyvūnams dėl taršos, klimato kaitos bei invazinių rūšių plitimo kyla vis didesnis pavojus ar net išnykimas.

Įvertinus informaciją apie migruojančius gyvūnus paaiškėjo, kad 22 proc.  rūšių, įtrauktų į „Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo“ konvenciją, gresia išnykimas, o 44 proc. rūšių populiacija sparčiai mažėja. Remiantis naujausiais duomenimis, dar 399 migruojančioms rūšims, kurios nėra įtrauktos į konvenciją, taip pat gresia išnykimas.