PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2021 m. Vasario 9 d. 21:45

„Swedbank“ tyrimas: daugiau nei 40 procentų gyventojų jaučia įtaką savo finansams

Lietuva

Freepik.com nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt


164011

Daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų teigia pajutę koronaviruso pandemijos įtaką savo finansams, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.

Anot „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, per antrąjį karantiną gyventojų, jaučiančių koronaviruso įtaką savo pajamoms, dalis išaugo 3 proc., palyginti su pirmuoju karantinu praėjusių metų kovo mėnesį.

Remiantis tyrimu, nerimą gyventojams dažniausiai kelia galimi darbo netekimo padariniai – dėl to nerimauja 5 respondentai iš 10. Tačiau J. Cvilikienė pastebi, kad gyventojų nuotaikos geresnės ir šioje srityje, – nors dėl darbo netekimo nuogąstaujančių skaičius vis dar aukštas, daugiau yra ir tokių, kurie nerimo visiškai nejaučia.

J. Cvilikienės teigimu, didžiausią pandemijos įtaką savo finansams šiuo metu jaučia mažiausiai uždirbantys, žemiausios kvalifikacijos darbuotojai, bedarbiai ir studentai. Kylant pajamoms bei kvalifikacijai, pandemijos įtaka pajamoms mažėja.

„Pirmas karantinas atskleidė, šitas patvirtino, kad kvalifikacija, gebėjimas adaptuotis prie pasikeitusių darbo sąlygų, gebėjimas dirbti nuotoliniu būdu yra saugumo garantas daugeliui žmonių, todėl matome, kad darbininkai, techniniai darbuotojai, studentai, kurie greičiausiai iki tol turėjo darbą aptarnavimo sferoje, restoranuose ar kitose veiklose, kurių nebuvo galimybės perkelti į nuotolį, yra tie žmonės, kurie kenčia labiausiai“, – teigė ekspertė.  

Tyrimas atskleidė, kad didžiausią pandemijos įtaką finansams jaučia žmonės, dirbantys apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meno ir pramogų, prekybos sektoriuose, mažiausią – statybos, pramonės bei švietimo sektorių atstovai.

Vis dėlto J. Cvilikienė pastebėjo, kad per antrąjį karantiną nerimaujančių žmonių sumažėjo.

„Nerimavimo pikas, kai blogiausiai apie savo padėtį galvojo žmonės, buvo balandžio-gegužės mėnesiais. Buvo daug nuogąstavimų, įtampos, prastų lūkesčių. Antruoju karantinu jau yra aiškiau, nebe tiek daug nerimo ir ne tiek daug įtampos, tačiau yra žmonių, kurie ir toliau jaučia nemenką įtaką pajamoms“, – sakė J. Cvilikienė.

Pasak jos, daug nerimo Lietuvos gyventojams kelia problemos, susijusios su finansiniais įsipareigojimais, pavyzdžiui, sunkumai grąžinant būsto kreditą, rūpesčiai išlaikant save ar kitus šeimos narius, santaupų trūkumas, pajamų sumažėjimas ar darbo netekimas. Praėjusiais metais nerimo dėl šių aspektų vidurkis siekė 3,7 balo iš 5, o šiemet šis skaičius nukrito iki 3,5.

Kalbėdama apie skirtumus tarp didžiųjų miestų ir kaimo vietovių gyventojų, J. Cvilikienė teigė, kad daugiau gyventojų kaimo vietovėse jaučiasi kiek ramiau.

„Didžiuose miestuose gyvenantys žmonės sako, kad juos labiau paveikė apribojimai ir mažėjančios pajamos, tuo metu kaimo vietovėse ramiau jaučiasi didesnė dalis žmonių. Skirtumai nėra reikšmingi, gal kaimo gyventojai pasirūpino atsargomis, nebuvo tiek priklausomi nuo prekybos centrų ir gal įsipareigojimai čia kertinis žodis, kurie nėra tokie dideli ir galbūt nesukėlė tiek daug streso“, – teigė ekspertė.

ELTA