Lietuvos BVP kitąmet augs daugiau nei prognozuota – 2,8 proc., bus sparčiausias tarp Baltijos valstybių

Lietuva

BVP augimas / Freepik

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA.LT

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas kitąmet bus spartesnis nei prognozuota – sieks 2,8 proc., o antrąjį šių metų pusmetį augs 2,2 proc., skaičiuoja „Swedbank“. Anot banko vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, šis augimas bus didžiausias tarp Baltijos šalių.

Banko skaičiavimais, Lietuvos ekonomikos augimo prognozės didinamos 0,4 proc. punkto – augimas bus vienas didžiausių regione, spartesnis prognozuojamas tik Lenkijoje.

Banko ekonomistų vertinimu, pagrindinis augimą skatinantis išliks gyventojų vartojimas, o ne eksportas. Taip pat rinkų pasiruošimas Europos centrinio banko (ECB) planams iki metų pabaigos mažinti bazines palūkanų normas.

„Šiemet matome spartų gyventojų perkamosios galios augimą bei jau atsigaunančią mažmeninę prekybą. Tačiau priešingai nei daugelyje kitų ES šalių, taip pat atsigauna ir Lietuvos pramonė, auga beveik visos jos šakos“, – antradienį pristatydamas naujausias ekonomines prognozes kalbėjo N. Mačiulis.

„Šiemet matome anksčiau niekada nematytą reiškinį, kai vartotojų lūkesčiai Lietuvoje yra tarp didžiausių ES“, – tikino jis.

Anot ekonomisto, nors eksportas auga, spartaus jo atsigavimo tikėtis nereikėtų, nes eksporto užsakymų lygis kol kas išlieka žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio.

Prasčiausias BVP augimo prognozes tarp Baltijos šalių Estijoje, anot N. Mačiulio, lemia didėjantis bankrotų skaičius, didinami mokesčiai, skatinantys infliacijos augimą. Ypač didelę įtaką BVP augimo skirtumams tarp Baltijos šalių ir teigiamiems Lietuvos rodikliams turėjo eksportas, nevienodas vartotojų lūkesčių augimas ir gana žemame lygyje išliekanti infliacija.

Infliacija kitąmet spartės, bet augs ir atlyginimai

Anot N. Mačiulio, nors šiemet infliacija Lietuvoje buvo viena žemiausių euro zonoje, šis periodas netrukus baigsis – infliacijos augimui įtakos turės dėl transportavimo ir gamtinių išteklių didėjančios prekių kainos ir brangstančios paslaugos. Tad šiemet buvusi 0,9 proc. infliacija didės iki 2,8 proc. kitąmet.

„Pirmąjį šių metų pusmetį infliacija (Lietuvoje – ELTA) nukrito žemiau vieno proc. ir buvo viena žemiausių Europos Sąjungoje “, – teigė N. Mačiulis.

Tačiau vidutinio darbo užmokesčio augimas sulėtės nedaug – sieks 8,2 proc. ir bus maždaug trigubai spartesnis už kainų augimą.

„Gera naujiena, kad vidutinio darbo užmokesčio augimas išliks spartus ir maždaug trigubai spartesnis nei kainų didėjimas. Mes jau šiemet matome gana ženklią divergenciją, skirtumus, tarp to, kaip auga atlyginimai privačiame ir viešajame sektoriuje“, – skirtumus tarp sektorių pabrėžė ekonomistas.

Anot N. Mačiulio, privačiame sektoriuje antrąjį metų ketvirtį VDU buvo 9 proc. didesnis nei prieš metus. Tolimesnis darbo užmokesčio augimas, jo teigimu, kiek lėtės, tačiau išliks sparčiausias tarp Baltijos šalių – sieks 8,2 proc. ir bus maždaug trigubai spartesnis už kainų augimą.

„Prognozuojame, kad tas atlyginimo augimas tęsis, bet nebus tokio ženklaus mažėjimo. (...) Tam įtakos daug turės ir didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA – ELTA)“, – aiškino N. Mačiulis.

Kaip pabrėžia ekonomistas, nenuosaikus MMA didinimas ekonomikai gali turėti iki šiol nepatirtų neigiamų pasekmių – tai rodo maždaug 2 proc. šiemet padidėjęs nedarbo lygis.

„Kai kurioms pramonės įmonėms, kur labai aktualūs yra darbo kaštai, yra per brangu išlaikyti tiek darbo jėgos, kiek jos turėjo iki šiol. (...) Todėl nedarbo lygis išliks padidėjęs ir šiais, ir kitais metais ir sieks 7,5 proc.“, – sakė ekonomistas, pridurdamas, kad toliau indeksuojant didesnį MMA darbo rinka rizikuoja „perkaisti“.

Kaip saugiklius tam ekonomistas siūlo MMA indeksuoti su privataus sektoriaus VDU, mat viešajame sektoriuje beveik nėra dirbančių už minimalų atlygį, jis nekonkuruoja eksporto rinkose. Taip pat, pasak N. Mačiulio, indeksuoti MMA būtų galima kartu vertinant ir produktyvumo pokyčius.

Banko skaičiavimais, per pirmuosius septynis šių metų mėnesius apdirbamoji gamyba išaugo 3,3 proc., o vien liepą metinis augimas buvo beveik dvigubai spartesnis.

„Tai nėra tik kelių pramonės šakų augimas, bet visų pramonės šakų augimas – jis didesnis, nei buvo prieš metus“, – tikino N. Mačiulis.

Tačiau ekonomistas atkreipia dėmesį, kad spartaus eksporto atsigavimo tikėtis nereikėtų, nes eksporto užsakymų lygis kol kas išlieka žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio.

Pirmąjį šių metų ketvirtį privataus sektoriaus investicijų vertė buvo beveik dešimtadaliu mažesnė nei prieš metus.

Tačiau Lietuvos verslo paskolų portfelio augimas šiuo metu yra vienas sparčiausių euro zonoje, todėl ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais investicijų augimas paspartės iki 6,5 proc. – tam daugiausiai įtakos turės privatus sektoriaus investicijos.

„Įmonių apklausos rodo, kad keičiasi investicijų kryptys – prasidėjus karui Ukrainai, daugelis įmonių investavo į atsinaujinimą, turimos įrangos atnaujinimą. (...) Dabar teigiama tendencija rodo, kad vis daugiau įmonių investuoja ne į atsinaujinimą, o į plėtrą“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt