Švietimo ministerija neigia socialdemokratų skelbiamus duomenis, kad mokyklos nelanko beveik 16 tūkst. vaikų

5085_39ea7b4b4eae5bb04f38dc4a412a4c48
Lietuva
Pexels.com nuotr.
Irtautė Gutauskaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Socialdemokratams skelbiant, kad Lietuvoje mokyklos nelanko beveik 16 tūkstančių vaikų, švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Ignas Gaižiūnas tikina, kad politikai esamą statistiką interpretuoja klaidingai. Patarėjo teigimu, socialdemokratų pateiktas skaičius – 15,7 tūkst. – yra ne mokyklų nelankantys, o gyventojų registre esantys, tačiau mokinių registre neįrašyti, vaikai. Anot I. Gaižiūno, Lietuvoje ugdymo įstaigų nelankančių vaikų yra tik vienetai.

Socialdemokratas Remigijus Motuzas praėjusią savaitę paskelbė, esą 2022–2023 mokslo metais mokyklos šalyje nelankė 15 753 vaikai nuo 7 iki 15 metų. Klausimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) dėl tokių skaičių kėlė ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

„Kas atsitiko, kas nepadaryta, kokios struktūros, kokios institucijos nedirba, su kuo nerandama bendros kalbos?“, – penktadienį „Žinių radijuje“ ministeriją kritikavo V. Blinkevičiūtė.

Vis dėlto, I. Gaižiūno teigimu, socialdemokratai klaidingai interpretuoja turimą statitiką. Pasak jo, beveik 16 tūkst. vaikų yra registruoti gyventojų, bet ne mokinių registre.

„Pirmiausia, tikslinkime informaciją. Tai nėra mokyklos nelankantys vaikai – tai yra vaikai, kurių spalio 1 dieną nebuvo mokinių registre, nors jie buvo gyventojų registre. Taip pat reikia tikslinti, kad tai yra nuo 6 iki 18 metų, realiai iki 19 metų vaikai, o ne kaip minėta nuo 7 iki 15 metų“, – Eltai duomenis tikslino I. Gaižiūnas.

„Tai yra ne vaikai, kurie nelanko mokyklos, tai yra vaikai, kurie yra gyventojų registre, bet kurių nėra mokinių registre“, – pakartojo švietimo ministro patarėjas bendrojo ugdymo klausimais.

Anot jo, didžioji dalis šių vaikų yra kartu su tėvais išvykę į užsienį, tačiau to tėvai nėra deklaravę.

„Absoliučiai didžioji dalis šių vaikų yra išvykę į užsienį kartu su savo tėvais, o tėvai nėra deklaravę išvykimo“, – teigė I. Gaižiūnas.
„Iš tikrųjų pagrindinė problema yra ne tai, kad vaikai nesimoko mokykloje, o tai, kad tėvai išvyksta į užsienį ir nedeklaruoja išvykimo, kadangi nedeklaravę išvykimo išlaiko savo socialines garantijas, pavyzdžiui, ir sveikatos draudimas vaikams toliau lieka galioti“, – aiškino jis.

Pasak ministro patarėjo, kita dalis mokinių registre nesančių vaikų jau sulaukė 16 metų, kai teisiškai gali atsisakyti lankyti mokyklą.

„Taip pat didelė dalis šių vaikų yra tiesiog vaikai, kuriems yra virš 16 metų ir jiems jau mokymasis yra neprivalomas. Čia jau mes nieko negalime padaryti ir negalime per jėgą atvesti į mokyklą, kai Konstitucija numato privalomą mokymąsi iki 16 metų“, – sakė I. Gaižiūnas.

Jis patikino, kad šiuo metu Lietuvoje beveik nėra tokių vaikų, kurie nelankytų ugdymo įstaigos ar nebūtų stengiamasi, kad jie pradėtų eiti į mokyklas.

„Šiandien dienai, mūsų žiniomis, nėra tokių vaikų, kurie būtų Lietuvoje ir nelankytų švietimo įstaigos ar nebūtų dirbama, kad jie pradėtų lankyti mokyklą“, – kalbėjo švietimo ministro patarėjas.

„Pasitaiko vienetinių atvejų, kai tėvai neleidžia, pavyzdžiui, dėl vaiko negalios nenorima leisti į mokyklą. Bet kiekvienu tokiu atveju savivaldybė prižiūri šiuos vaikus, taip pat jungiasi vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, teritorinė policija, jeigu tai yra probleminiai atvejai“, – paaiškino I. Gaižiūnas.

Taip pat, pasitaiko atvejų, kai kaimyninės šalies ugdymo įstaigos yra arčiau gyvenamosios vietos.

„Girdime, kad yra vienetinių atvejų, kai tėvai gyvena prie Latvijos sienos ir vaikams arčiau yra Latvijos mokykla negu Lietuvos mokykla. Bet čia tikrai nėra tūkstančiai, čia mes kalbame apie kelis vienetus“, – pasakojo patarėjas.

Pasak I. Gaižiūno, masinės mokyklų nelankymo problemos, kokią mato socialdemokratai, nėra.

„Mes tokios masinės problemos nematome. Taip, atvejų pasitaiko, ir čia ta statistika yra klaidingai interpretuojama ir klaidingai analizuojama, nes tai yra spalio 1 duomenys, kuriuos mes pateikėme savivaldybėms, ir savivaldybės jau pačios ieškosi šių vaikų, kad atvestų juos į mokyklas“, – reziumavo ministro patarėjas.