Švietimo komiteto organizuotoje diskusijoje – apie etatinio modelio rezultatus

Kretingos rajono švietimo centre lapkričio 16 d. savivaldybės Tarybos Švietimo komiteto pirmininkės Jūratės Sofijos Laučiūtės iniciatyva buvo suorganizuotas išplėstinis posėdis.

Jame, dalyvaujant svečiams iš Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, Švietimo ir mokslo ministerijos, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos, Tarybos nariams, Savivaldybės administracijos, rajono švietimo įstaigų direktorių tarybos bei Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Kretingos rajono susivienijimo, mokyklų vadovų profsąjungos atstovams, siekta aptarti Kretingos rajono pedagogų darbo apmokėjimo rezultatus, nuo rugsėjo 1 d. šalyje įvedus etatinio darbo užmokesčio sistemos modelį.

Šalyje diskutuojant dėl naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos rezultatų ir kai kurių Lietuvos mokyklų pedagogams dalyvaujant streike, Kretingos rajono mokyklos prie jo kol kas nesijungia.

Švietimo skyriaus duomenimis, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, darbo užmokestis įvedus naują apmokėjimo sistemą rajone padidėjo 73 proc. pedagogams, 9 proc. išliko nepakitęs, o atlyginimo sumažėjimą pajuto 18 proc. pedagogų.

Aiškinantis atlyginimų sumažėjimo priežastis, buvo išskirtos dvi problemos – tai pagal naująją tvarką šalies gimnazijų pedagogams nebemokamas priedas ir apmokėjimo pokyčiai už darbą su specialiųjų poreikių vaikais. Kitos įvardytos priežastys – sumažėjus klasių komplektų skaičiui mokymo įstaigose, jose dirbančių mokytojų skaičius išliko nepakitęs. Be to, nepakanka lėšų ugdymui mažoms mokykloms, turinčioms nepilnai užpildytas klases.

Savivaldybės administracijos direktorius V. Domarkas neslėpė, jog nerimas tiek pedagogų kolektyvuose, tiek savivaldybėje yra jaučiamas. „Šiuo metu savivaldybei trūksta 461 tūkst. eurų pagalbai mokiniui organizuoti. Šiandien kalbant apie prioritetą kiek galima didesnę pagalbą teikti mokiniui, tą realiai įgyvendinti sudėtinga, nes turėtume turėti daugiau dirbančių pagalbos specialistų. Kitas taisytinas dalykas – paskaičiuotos lėšos administravimui. Toliau nuo rajono centro nutolusi maža mokykla negali funkcionuoti be vadybos, todėl direktoriui pagal jos dydį gali būti skiriama tik pusė etato, tai kelia didelį susirūpinimą. Dabartinėje situacijoje, nekeičiant patvirtintų mokyklų direktorių etatų, savivaldybei papildomai metams dar reikia 309 tūkst. lėšų administravimui. Svarbus ir mokytojų saugumas, kadangi daliai jų dirbant ne pilnu etatu, skaičiuojama ir proporcingai mažesnė pensija. Ačiū mokyklų vadovams, kurie stengiasi racionaliai naudoti skiriamas lėšas, užtikrinant tinkamą mokymo plano vykdymą. Tačiau neramina tai, kad nuo ateinančių metų nebeturėsime 7 proc. krepšelio rezervo, kurį einamųjų metų eigoje galėjome perskirstyti mokykloms, vietoj to paliekami tik 2 proc. Šiandieninėje situacijoje perskirstant lėšas ir finansuojant mokyklas su minusiniais biudžetais mums šiems metams lieka apie 173 tūkst. eurų, kuriuos pasitarę su mokyklų vadovais ir profsąjungomis svarstytume paskirstyti mokyklų mokymo priemonėms ir mokytojų atlyginimams. Tačiau kaip reikės situaciją spręsti ateityje, nes lėšų nuolat trūks mažoms mokykloms, tų 2 proc. perskirstymui tikrai neužteks“, – klausimą kėlė V. Domarkas.

Akademiko E. Jovaišos, vieno iš etatinio apmokėjimo sistemos kūrėjų, teigimu, esminė šios sistemos idėja pirmiausia buvo ta, kad modelis pagrįstas darbo valandomis, ne pamokų skaičiumi. Mokytojo darbo laikas skirstomas į tris dalis, vadinamąsias „kišenes“: kontaktines valandas, t. y. pamokas, pasirengimą joms bei darbą bendruomenei. „Etatinis apmokėjimo tikslas nebuvo padidinti mokytojų atlyginimus. Užduotis buvo pereiti į saugesnę apmokėjimo sistemą, kaip yra visame pasaulyje“, – sakė jis, akcentuodamas, kad mokytojų atlyginimų padidėjimas gali būti sietinas tik su padidėjusiu etatu, t. t. padidėjusiu konkretaus mokytojo darbo krūviu.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko manymu, didžiausia problema – tai, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimo modelis buvo įvestas kartu keičiant ir mokyklų finansavimo modelį – nuo mokinio krepšelio pereinant prie klasės krepšelio. „Dabar gi, perėjus prie etatinio apmokėjimo, yra tam tikras saugumas, numatytas mokinių skaičiaus klasėse intervalas, kada finansavimas nesikeičia“, – susitikime sakė akademikas.

Susitikime kalbėta ir apie tai, kad Kretingos rajonas, kaip ir kitos savivaldybės nepritaria centrinės valdžios siūlymams nuo 2019 metų taikyti naują GPM perskirstymo tvarką. „Gyventojų pajamų mokestis yra pagrindinis savivaldybės pajamų šaltinis ir jo naudojimas papildomoms priskirtoms funkcijoms žlugdytų savivaldybių finansinį savarankiškumą, galimybes investuoti į infrastruktūrą“, – teigė administracijos direktorius V. Domarkas.

Akademikas E. Jovaiša akcentavo, kad nėra idealių sistemų, o vienintelis būdas, kad sistema veiktų efektyviai – ją nuolat stebėti ir tobulinti. Tą, anot jo, ir mėginama ir daryti. „Didžiausia, kaip matome, sistemos taisytina vieta – švietimo pagalba mokiniui ir šios srities specialistų išlaikymas“, – tikino E. Jovaiša.

Savo nuomonę susitikime išsakė ir Švietimo komiteto narys, pedagogas Darius Petreikis. „Džiaugiuosi tuo, kad geriau gyvensime ateityje, tačiau labai neramina šiandieninė situacija. Etatinio apmokėjimo modeliu nemaža mūsų bendruomenės dalis yra nusivylę. Pirmiausia dėl to, kad centrinės valdžios retorika apie jį pasikeitė: jeigu pradžioje buvo teigiama, kad etatinio apmokėjimo sistema prisidės prie atlyginimų padidinimo, vėliau jau to nebebuvo. Pedagogų bendruomenę labai išbalansavo nuolatiniai tikinimai, kad bus už viską sumokėta“, – teigė Tarybos narys, pateikęs vienos rajono mokyklos pavyzdį: joje iš 28 pedagogų atlyginimas padidėjo 18-ai, 10-iai iš jų padidėjo ne dėl etatinio modelio, o dėl padidėjusio kontaktinių valandų skaičiaus, 8-iems mokytojams atlyginimai pakilo išlikus tam pačiam kontaktinių valandų skaičiui, 10-iai mokytojų atlyginimas sumažėjo: 4-iems, nes krūvis sumažėjo, 6-iems sumažėjo, nors išliko tos pačios kontaktinės valandos.

Tarybos nario D. Petreikio žodžiais, dėl šios priežasties mokytojai ir pikti. „Klystama, jei galvojama, kad tokia sistema į mokyklas pritrauks jaunus žmones. Taip tikrai neatsitiks, jeigu situacija greitu metu nesikeis ir jeigu nebus išspręstas „trečios kišenės“, vadinamosios bendruomeninės veiklos, finansavimo klausimas“, – teigė jis.

Antrindama Tarybos nariui, Marijono Daujoto progimnazijos darbuotojų profsąjungos pirmininkė Elvyra Jurkienė sakė, kad labiausiai mokytojus neramina neaiškumas, kodėl vieniems atlyginimas didėjo, o kitiems – nesikeitė arba netgi sumažėjo. „Kad mūsų rajonas nestreikuoja, tai ne todėl, kad čia viskas gerai, – atviravo ji. – Dar vienas dalykas, kuo piktinamasi – tai valdžios požiūris ir vieši pasisakymai apie streikuojančius mokytojus.“.

„Dėl viešojoje erdvėje nesuvaldytos leksikos turiu atsiprašyti. Šito supratimo vieni iš kitų mokomės. Buvau tas, kuris dalyvavau visose profsąjungų derybose, svarstant etatinio apmokėjimo modelio įvedimą. Galimas dalykas, kad „trečiajai kišenei“ lėšų šiandien trūksta, tačiau noriu patikinti, kad tai yra sprendžiama. Be to, 2019 m. pavasarį prasideda derybos dėl atlyginimų koeficientų didinimo. Mokestinė reforma taip pat prisidės prie atlyginimų didinimo. Sistemą stebime ir mėginame taisyti“, – sakė akademikas.

„Suprantame, kad tai didžiulė ir sudėtinga reforma, kuri lengvai įgyvendinta būti negali. Bet darant pokyčius labai svarbu išlaikyti stabilumą. Kodėl rajono mokymo rezultatai prastėja – tai ir dėl tos priežasties, kad mokytojai nejaučia stabilumo, niekada nežino, kokia žinia pasieks rytoj, o geriems rezultatams pasiekti reikia įdirbio. Šiandien pedagogai jaučiasi nesaugūs“, – nuomonę išsakė Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorė Asta Burbienė. Ji teigė neabejojanti, kad ateityje etatinis modelis bus naudingas, tačiau tik išsprendus tam tikrus dalykus – būtini pataisymai antroje ir trečioje šios sistemos „kišenėse“.

Baigdamas susitikimą Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas E Jovaiša patikino, kad reforma bandoma sukurti ilgalaikį pokytį. „Nemanau, kad jį reikėtų griauti streikais, nesėdant prie derybų stalo ar net nedalyvaujant procese, tik keliant ultimatyvius reikalavimus. Tik per dialogą, per aiškinimusis, kas yra blogai, galima atlikti reikalingus sistemos pataisymus, kurie leistų ją patobulinti“, – kalbėjo akademikas.

Kretingos rajono savivaldybės inform.