Šviesus Onos Butrimaitės-Laurinienės atminimas – mirė buvusi partizanų ryšininkė

Ignalina

Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Etaplius.LTŠaltinis: Ignalinos rajono savivaldybė

337708

Ona Butrimaitė-Laurinienė (1929-03-23 – 2025-01-06) – gimė 1929 m. kovo 23 d. Julijos ir Jono Butrimų šeimoje. Anksti netekusi tėvelio, augo motinos ir vyresniųjų brolių Povilo, Broniaus ir Balio globoje. 1940 m. pradžios mokyklos baigimo šventėje vietoj ekskursijos į Kauną sulaukė sovietų okupantų – tai buvo pirma skriauda, vėliau patriotiškai Butrimų šeimai teko daugybę jų išgyventi.

Butrimų šeima sudėjo daug aukų ant laisvės aukuro: kovose už Lietuvos laisvę žuvo broliai Povilas (g. 1921 m.), Bronius (g. 1923 m.) ir Stasys (g. 1933 m.); Balys Butrimas (g. 1925 m.) įstojęs į Tėvynės apsaugos rinktinę, kovose ties Seda sužeistas, apsigyveno Jungtinėje Karalystėje (miręs). Motina Julija (1899-1987) – tremtinė.

1945 m. Butrimų šeimos turtas konfiskuotas, prasidėjo klajoklių gyvenimas. Ona pagal išgales padėdama laisvės kovotojams turėjo slapyvardį Daina, pogrindžio reikalais bendradarbiavo su Švedriškių krašto partizanų rėmėjais. Apie jauniausio brolio Stasiuko žūtį ji sužinojo jau būdama Zarasų MGB areštinėje. 1950 m. ji nuteista 10 metų lagerių bausme. Kalėjo Oziorlage, Irkutsko srityje, po to – tremtyje Nišnij Ingašo rajone, Krasnojarsko krašte. Tremtis panaikinta 1958 m. pabaigoje. Į Lietuvą sugrįžusi rado išdraskytą tėviškę, todėl apsigyveno Dūkšto eksperimentiniame tarybiniame ūkyje, čia sukūrė šeimą, gimė dukros Valda ir Marytė.

Lietuvai laisvę atgavus, Ona Laurinienė įsijungė į tremtinių ir politinių kalinių judėjimą, lankė likimo brolius ir seseris. Vertindama kiekvieno laisvės kovų talkininko indėlį tarpininkavo daugiau kaip penkiolikai kraštiečių Kario-savanorio ir Laisvės kovų dalyvio teisiniam statusui gauti. Parašė Jakėnų kaimo istoriją, prisiminimus apie partizanų veikimą, lagerio ir tremties metus. Dalyvavo Dūkšto kultūros namų meno saviveikloje, giedojo vietos bažnyčios chore.

Ona Butrimaitė-Laurinienė visą gyvenimą išlaikė dvasinę ir fizinę tvirtybę ir visada pasitikėjo Dievo valia. Didžiausia savo laime ši drąsi moteris laikė būtent tai, kad ir pačiomis sunkiausiomis akimirkomis jai pavykę nenusikalsti sąžinei ir nepakenkti kitiems. Net ir tamsiausiais laikais širdyje kirbėjo mintis, kad Lietuva bus laisva. Jos atsakas visiems nepatenkintiems gyvenimu ir klausiantiems, ką jiems Lietuva davė, buvo toks: ,,O ką tu Lietuvai davei?". Tegul jai bus lengva gimtoji Lietuvos žemelė.

Atsisveikinimas vyksta Vilniuje, šarvojimo salėje Pacų g. 4 (šalia Petro ir Povilo bažnyčios) sausio 7 d. 16–21 val. ir trečiadienį 8.30–9.45 val.

Šv. Mišios – Švedriškės bažnyčioje sausio 8 d. 12.30 val. Laidojama bus Švedriškės kapinėse, šalia savo tėvelių Jono ir Julijos, brolio Balio ir brolių partizanų Povilo (Vaidilos), Broniaus (Trimito) ir Stasiuko (Keršto).

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt