„Šventos karvės“ nuvainikavimas

– Kviečiu sveiko proto tarybos narius balsuoti „už“. Bendrasis planas – ne šventa karvė, - rugpjūčio mėnesio savivaldybės tarybos posėdyje kvietė sprendimo projektą dėl Bendrojo plano keitimo parengęs ir pristatęs Marijonas Mitkus.

Už teisę nesėti grikių

Gyvenimiškos patirties tam, dėl ko posėdyje kilo aštriausios diskusijos, nepritaikysi niekaip. Gyvenime padaręs klaidą pats ją ir stengiasi atitaisyti. Tačiau kai gyvenimas persikelia į įstatymais apipintus valdžios koridorius, iškyla visai kitokia realybė, su kuria reikia skaitytis. Štai ir šį kartą – 2010 metais patvirtintas rajono bendrasis planas „rodo“, kad ten, kur dar praėjusiame šimtmetyje veikė žvyro karjeras, yra žemės ūkio paskirties plotai. Vadinasi, ar rengėjai neatidžiai žiūrėjo ir planavo, ar su planu pakviesta susipažinti visuomenė tinkamai nesureagavo, netikslus žymėjimas virto faktu. Ir tas faktas verslininkui užkerta kelią kasti bei parduoti žvyrą ir smėlį, vystyti ir plėsti savo įmonę. O įmonė, kaip planuoja UAB „Kaistata“ direktorius Jonas Koklevičius, pasirengusi dideliems užmojams: 40-yje ha žemės ekspoatuoti didžiausią mūsų regione žvyro –smėlio karjerą, kurio naudingos iškasenos bus naudojamos kelių tiesimo ir betono gaminiams. Tačiau kol plane pažymėtas žemės ūkio paskirties plotas, jame Jonas Koklevičius tegali sėti grikius ar kokią kitą skurdžią žemelę mėgstančią agrokultūrą, nes atitaisyti klaidą, pasirodo, ne taip paprasta, nors situacija iš kasdienių pozicijų atrodo tragikomiška – lyg ir nesudėtinga: ėmei ir perbraižei. Bet už to „stovi“ pačios įvairiausios procedūros, dėl kurių teisėtumo ir įsiplieskė ginčas.

Verslininkui, laukiančiam nesulaukiančiam savo žemės paskirties „atkeitimo“, į pagalbą atėjęs tarybos narys M. Mitkus posėdyje skundėsi, kad savivaldybės administracijos koridoriuose rengdamas sprendimo projektą jokios paramos nesusilaukė, o kažkas „iš vadų“ net raginę balsuoti prieš. Su privačių teisininkų, kaip sakė M. Mitkus, pagalba parengtą projektą posėdyje tarybos narys pristatė kiek pakeistą, kas kitu atveju būtų sukėlę neigiamą reakciją, tačiau šįsyk tarybos nariai į tai neragavo. Noras pagaliau išspręsti absurdišką situaciją nugalėjo ir prieš mero argumentus, jog pakaktų protokolinio nutarimo, nes savo sprendimais taryba žemės paskirties keisti neturi galios. Iš 23 dalyvavusių 18 balsavo „už“ sprendimo projektą pavesti administracijai organizuoti Bendrojo plano keitimą supaprastinta tvarka, nemažai kritikos strėlių teko ir savivaldybės administracijai su direktoriumi priešakyje, kad iki šiol klausimas neišspręstas ir tokį paprastą dalyką tarsi didžiausią problemą tenka svarstyti savivaldybės tarybos posėdyje. Direktoriaus Č. Nevieros pakviestas paaiškinti situaciją, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas M. Stepanas informavo, jog visi reikalingi dokumentai parengti ir sprendimas keisti Bendrąjį planą priimtas dar 2016- aisiais. O mero paklaustas apie paprastesnę procedūrą – techninės klaidos atitaisymą, rėžė:

– O kas sakė, kad techninė klaida? Gal gamtinė klaida?

Panašu, kad skyriaus vedėjui vieninteliam šio klausimo svarstymas kėlė smagias emocijas. Negana to, kad pademonstravo neeilinius gebėjimus ir kalbėti prie mikrofono, ir kažką kramtyti vienu metu, M. Stepanas, kurį straipsnio autorė, kaip ir kitus pasisakančius, norėjo nufotografuoti, demonstratyviai savo telefonu ėmėsi fotografuoti pačią fotografuojančią, o vėliau savo galvą užsidengė dokumentų segtuvu...

Smagu buvo ne visiems

Verslininkui, UAB „Kaistata“ vadovui Jonui Koklevičiui, Bendrojo plano pakeitimas jau seniai yra tapęs gyvybiškai svarbiu reikalu, kainavusiu ir kainuojančiu daug nervų bei sveikatos.

Žvyro karjero eksploatavimui J. Koklevičius pradėjo ruoštis prieš gerą dešimtmetį – tiek laiko užtruko, kol susipirko žemės sklypus Tryliškėse.

– Žvyro karjeras kai kuriuose man dabar priklausančiuose sklypuose veikė dar 1977 metais. Iki šiol išlikęs Vievio kelių valdybai priklausęs pastatas, kur smėlį maišydavo su druska ir išveždavo barstyti kelius. O štai Bendrojo plano, parengto 2010 metais, rengėjai karjero kažkaip „nepastebėjo“ – tą vietovę pažymėjo kaip žemės ūkio paskirties plotą. Ir atitaisyti šios klaidos niekaip nesugeba iki šiol, - „Atspindžių“ redakcijoje kalbėjo J. Koklevičius, sklaidydamas solidų pluoštą surinktų dokumentų.

Už kiekvieno šio popieriaus lapelio – sugaištas laikas, įdėtos pastangos bei lėšos.

Supirkęs žemės sklypus verslininkas 2014 metais pasirašė papildomą Žvalgybos sutartį dėl naudingų iškasenų aprobavimo ir naudojimo. Pagal ją atlikta 750 gręžinių, padarytos išvados. Ir, žinoma, sumokėti nemaži pinigai. Pasak J. Koklevičiaus, jis yra išreiškęs iniciatyvą dėl viaduko įrengimo, kuris pastatytas jam priklausančioje žemėje. Tai – irgi galvojant apie tai, kaip patogiau transportuoti iškasamą žvyrą.

– Tvarkydamas įvairius dokumentus, lygiagrečiai myniau savivaldybės slenksčius dėl Bendrojo plano sprendinių pakeitimo, rašiau raštus, ėjau, diskutavau. Kartais apima toks jausmas, kad savivaldybėje dirbu daugiau, nei savo versle, - liūdnai pasakojo verslininkas, kuris per tą laiką nemažai domėjosi panašia praktika kitose šalies savivaldybėse, į mūsiškę yra nešęs savo surastus kitų savivaldybių dokumentus, įrodančius, jog bendrojo plano sprendinius įmanoma pakeisti greičiau ir efektyviau. – Bendrojo plano keitimą inicijavau dar 2015 metais. Praėjo nemažai laiko, o jis tebėra nepakeistas...

Į redakciją J. Koklevičius atsinešė visą savo susirašinėjimą su savivaldybės administracija. Štai 2016 m. sausio 1 d. rašte pranešama, jog keisti žemės paskirties negalima, nes tai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, tų pačių metų kovo 17-ąją rašte rašoma, jog nėra pinigų keisti planą „gabaliukais“, reikia laukti, kol bus pakeistas visas, ir t.t.

2016 metų balandžio 28 dieną rajono savivaldybės taryba pagaliau priėmė verslininko ilgai lauktą sprendimą dėl Bendrojo plano keitimo, tačiau įgyvendinimas iki šiol užstrigęs viešųjų pirkimų karuselėje.

– Kituose įstaigose dokumentus susirinkau maždaug per 20 dienų, tik Atrankos išvada užtruko 4 mėnesius, o mūsų savivaldybės niekaip „nepramušu“, nors su prašymais vaikštau trejus metus,- kalbėjo J. Koklevičius, pasak kurio, rūpintis žemės paskirties pakeitimu pradėjo iš anksto, dar neturėdamas visų reikalingų pažymų, nes norėjo reikalus spręsti lygiagrečiai.

Šių metų gegužės 17-ąją žvyro karjero ekspoatavimo reikalai buvo suderinti su Aplinkos apsaugos agentūra, Nacionaline Žemės tarnyba prie ŽŪM, Kultūros paveldo departamentu. Liepos 11 dieną pasirašyta Išteklių naudojimo sutartis, pagal kurią žvyrą ir smėlį leidžiama kasti 38 ha plote.

– Nuo liepos 12-os jau galėjome pradėti dirbti. UAB „Kaistata“ įregistruota mūsų rajone, mokesčius mokame čia, jie papildo rajono biudžetą ir, išplėtus gamybą, gali papildyti dar daugiau. Karjere planuoju įkurti betono gamybos mazgą, esant palankioms aplinkybėms atsiranda galimybė pritraukti ES paramą ir įsteigti 30-40 darbo vietų rajono gyventojams. Mūsų bendrovė geranoriškai nusiteikusi, tai rodo ir faktas, kad suteikėme galimybę perleisti dalį žemės valstybės poreikiams statant dviejų lygių sankryžą prie Žiežmarių. Tačiau tokio geranoriškumo patys, deja, nesulaukiame, - savo problemas dėstė J. Koklevičius.

Skaudžiausia, pasak jo, yra tai, kad ir šių metų liepos 20-ąją pateiktas prašymas dėl žemės paskirties pakeitimo nesusilaukė jokio atgarsio: pagal jį nesiimta rengti sprendimo projekto savivaldybės tarybos posėdžiui. „Teko kreiptis į tarybos narį M. Mitkų, kuris ėmėsi iniciatyvos ir kurio dėka reikalai išplaukė į viešumą“, - kalbėjo verslininkas.

– Toks didžiulis savivaldybės tarybos narių palaikymas, kurį jie išreiškė balsuodami už mūsų bendrovei palankų sprendimą, tik įrodo, jog savivaldybės administracijoje dirbama ne taip, kaip reikėtų, - įsitikinęs Jonas Koklevičius.

Dėl viešųjų pirkimų – tarnybinis patikrinimas

Savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Neviera neslėpė, jog mūsų rajono Bendrasis planas, parengtas ir patvirtintas dar 2010 metais, kelia problemų.

– Tai yra vienas prastesnių Bendrųjų planų Lietuvoje, kurį rekomenduojama keisti. Plane nenumatytas daugiafunkciškumas – kitaip sakant, vienai teritorijai neleista turėti daugiau funkcijų, todėl kyla keblumų, - sakė direktorius.

Vykdydama savivaldybės tarybos sprendimą, praėjusiais metais savivaldybės administracija pradėjo viešųjų pirkimų procedūras, atviro konkurso sąlygos dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų keitimo paslaugų pirkimo patvirtintos 2016-ųjų rugpjūčio 22 dieną. Tačiau šiemet balandžio 10-ąją iš Viešųjų pirkimų tarnybos gautas raštas, reikalaujantis nutraukti paslaugų pirkimo procedūras. Toks sprendimas priimtas remiantis Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) prikimo procedūrų vertinimo metu nustatytais neatitikimais. Dalis jų buvo ištaisyta, tačiau, APVA nuomone, pirkimo sąlygose buvo numatyti pertekliniai kvalifikaciniai reikalavimai. Agentūra informavo, jog jau po pirkimo sutarties pasirašymo gali inicijuoti įtariamo pažeidimo tyrimą ir, jei įtarimai pasitvirtintų, dalis ar visos lėšos dali būti pripažintos netinkamos finansuoti ES struktūrinių fondų bei LR biudžeto pinigais. „Perkančioji organizacija, nustačiusi teritorijos ploto, gyventojų skaičiaus ir įvykdytų ar vykdomų sutarčių vertės parametrus, nepagrįstai susiaurindama Pirkimo objekto dalyką, apribojo potencialių tiekėjų dalyvavimą Pirkime ir tiekėjų konkurenciją“,- rašoma Viešųjų pirkimų tarnybos pranešime apie nutraukiamą pirkimą.

Savivaldybė, taupydama laiką, nesiėmė tokio sprendimo apskundimo teismui procedūrų, ir pradėjo rengti dokumentus kitam viešųjų pirkimų konkursui. Tačiau ir šį kartą laukė nesėkmė. Rugpjūčio 28-ąją Viešųjų pirkimų tarnyba atsiuntė raštą „Dėl vertinimo išvados pateikimo“, kuriuo įpareigojo nutraukti pirkimo procedūras ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Šį kartą Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje konstatuota, jog perkančioji organizacija (savivaldybės administracija) neužtikrino racionalaus lėšų panaudojimo siekimo; viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje, nenustačius aiškių siūlomų priemonių kontrolės mechanizmų ir nuostatų dėl esminių sutarties pažeidimų, pažeidžiamas skaidrumo principas ir nustatyto pirkimų tikslo siekimas; „Pirkimo sąlygose nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai „Pasirengimas“, „Profesionalumas“ ir „Efektyvumas“ bei jiems skiriamų balų dydžiai ir jų lyginamųjų balų svoriai neužtikrina ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo pasirinkimo, jų vertinimas pagrįstas išskirtinai tiekėjo teksto turinio parengimu ir, iš dalies, turima patirtimi“.

– Dėl šio, paskutinio, pirkimo nutraukimo pradėtas tarnybinis patikrinimas, po jo bus priimti atitinkami sprendimai, - kalbėjo Č. Neviera.

Situacija įdomi...

Administracijos direktorius informavo, jog savivaldybės tarybos sprendimas savivaldybės administracijai supaprastinta tvarka organizuoti savivaldybės bendrojo plano pakeitimą, pradėtas vykdyti jau kitą dieną po sprendimo priėmimo. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjui M. Stepanui nurodyta skubiai inicijuoti visus pirkimus, o Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjai N. Maciulevičienei – juos atlikti.

– Bus keičiama tik Bendrojo plano dalis, ta teritorija, kurioje yra žvyro karjeras, - informavo direktorius. – Manau, kad turime priimti analogišką sprendimą kaip Vilniaus rajono savivaldybė.

Priminus, jog Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas M. Stepanas tarybos posėdyje tvirtino, kad atsitikimas su žvyro karjeru Tryliškėse negali būti laikomas klaida ir tokiu būdu atitaisomas, Č. Neviera atvertė internete Vilniaus rajono savivaldybės šių metų balandžio 17-osios sprendimą, kuriuo atliekamas šio rajono bendrojo plano dalinis pakeitimas ir pažymima naudingų iškasenų zona – žvyro ir smėlio telkinys. Tad vėl pasiteisina senas posakis – galima ieškoti būdų, kaip padaryti, arba priežasčių, kaip nepadaryti...

M. Stepanui buvo priminta teisė, kuria gali pasinaudoti visi valstybės tarnautojai: jei darbuotojas mano, kad vykdydamas sprendimą gali pažeisti teisės aktus, privalo apie tai pranešti raštu.

– Tokio rašto iš M. Stepano negavau. Užtat gavau prašymą išleisti neapmokamų atostogų. Prašymas motyvuotas, tad buvo patenkintas, - kalbėjo administracijos direktorius, pasak kurio, susiklostė pakankamai „įdomi“ situacija – galinčių vykdyti sprendimą tarsi neliko: Architektūros ir urbanistikos skyriuje prieš M. Stepanui išeinant neapmokamų atostogų susirgo dar viena viešųjų pirkimų sąlygas rengti kompetentinga specialistė...

Tačiau direktorius užtikrino, jog reikalai vietoje nestovės – bus pasitelkti specialistai iš Ūkio plėtros ir Teisės skyrių.

– Suprantu ir žinau, kad aš, kaip direktorius, atsakau už visą savivaldybės administracijos darbą, tačiau dirbti už kiekvieną specialistą atskirai tikrai neįmanoma, - kalbėjo direktorius, užsiminęs, jog su meru svarsto galimybę kreiptis į STT dėl tyrimo, kieno interesus darbe atstovauja Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas.

Inicijuoja įstatymo pataisas

– Sprendimas priimtas, dabar administracija turi organizuoti pirkimus, nupirkti Bendrojo plano dalies keitimo paslaugą, po parengto pakeitimo paruošti sprendimo projektą ir teikti jį tarybai tvirtinti. Dėl to ir prieš posėdį, ir jo metu raginau priimti protokolinį nutarimą ir išreikšti politinę valią. Tai nebuvo joks politinis spaudimas – tiesiog vien nuo to, kad taryba dabar priėmė sprendimą, žemės paskirtis bendrajame plane nepasikeitė, vėl teks grįžti prie šio klausimo atlikus visas būtinas procedūras. Taigi, kaip sakiau, būtų pakakę ir protokolinio nutarimo, juolab, kad tarybos nario M. Mitkaus parengtas sprendimo projektas parengtas gana abejotinai, tačiau nesu linkęs to sureikšminti. Svarbu, kad šiuo atveju būtų pasiektas rezultatas, - paklaustas, kaip vertina susidariusią situaciją sakė rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus, išreikšdamas apgailestavimą, jog stringa viešieji pirkimai dėl Bendrojo plano keitimo.

Pasak mero, savivaldybės taryba yra priėmusi nemažai sprendimų, skatinančių verslą, todėl nereikėtų daryti populistinių išvadų, būk tai tėra tik tušti žodžiai. Savo žodžius rajono vadovas pažadėjo artimiausiu metu pagrįsti konkrečiais faktais ir išdėstyti juos spaudos konferencijoje. Vienas naujausių žingsnių – Teritorijų planavimo įstatymo pataisos, kurias savivaldybė inicijavo per Seimo narę L. Matkevičienę.

– Šiuo metu veikiantis įstatymas suformuoja trukdžių ne tik šiuo taryboje svarstytu atveju. Nuo 2015 metų žemės paskirties negalima keisti, jei tai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams. Suformulavome pataisų projektą ir įteikėme jį Seimo narei, - kalbėjo meras, kuris daugumos palaikymą M. Mitkaus parengtam sprendimo projektui vertina kaip situacijos pokyčius – rajono politikai pajuto, kad galima kažką pakeisti, inicijuoti, ir tai nebus pervažiuota daugumos plentvoliu, kaip kad būdavo iki šiol.

Kalbėdamas apie šį konkretų atvejį, meras pažymėjo, jog ne kartą kalbėjo su verslininku J. Koklevičiumi, informavo, kokie dokumentai reikalingi.Paskutinis jų gautas tik liepos mėnesį. Liepą savivaldybės posėdžio nebuvo. Kodėl klausimas be M. Mitkaus iniciatyvos nebuvo įtrauktas į darbotvarkę ir nebuvo parengtas sprendimo projektas, meras pasiūlė pasidomėti savivaldybės administracijoje. Apie tai informuosime artimiausiu metu.

Kalbėdamas apie ieškomus sprendimų būdus padėti verslo plėtrai, meras paminėjo ir konsultacijas su nepriklausomais teisininkais, domėjimąsi kitų savivaldybių patirtimi. „Norisi išjudinti procesus pačioje savivaldybės administracijoje. Neatsitiktinai keičiama ir administracijos struktūra“, - sakė „Atspindžiams“ Vytenis Tomkus.

Primename, jog nuo lapkričio 1 dienos savivaldybės administracijoje įsigalioja struktūriniai pokyčiai: nebelieka atskirų Architektūros ir Urbanistikos bei Teisės skyrių.