Šventėme Jonines, laukiame Oninių

Birželio 23 d. Daugėliškio krašto bendruomenė, įgyvendindama projektą „Šv. Ona – duonos ir vasaros gėrybių ponia“, Naujojo Daugėliškio kaimo seklyčioje organizavo popietę „Duonos kelias“. Buvo kalbama apie senąsias duonos kepimo tradicijas, pristatomas neseniai sukurtas lankstinukas, nuotraukų paroda.

Mūsų lietuviška vasara turtinga varduvininkų šventėmis. Praūžė Joninės, tuoj Petrinės, o Daugėliškio krašto žmonės su nekantrumu laukia Oninių. Šv. Onos atlaidai - Daugėliškio krašto šimtametė tradicinė šventė, siejama su duonos kepimu iš ankstyvojo rugių derliaus. Tai derliaus prinokimo šventė, kai baigiami patys sunkiausi ir didžiausi vasaros darbai.

Apie tai mums vaizdžiai papasakojo Vilhelmina Skunčikienė iš Taujūnų kaimo. Devintą dešimtį perkopusi moteris gerai prisimena, kaip jai – penkiametei mama leisdavo ant ližės pabarstyti miltų. Vėliau, kaip ir visi vaikai, ji augo kartu su rugių sėjimo, pjovimo, kūlimo, malimo, duonos minkymo ir kepimo vaizdais, naminės duonos kvapu ir skoniu. O ištekėjusi, visus tuos darbus dirbdavo pati.

Su šypsena Vilhelmina prisimena, kaip po vestuvių pačią pirmąją duoną kepė ir jai nepasisekė. Bet vėliau ėjo, kaip sviestu patepta: kas dvi savaites kepdavo. Atsimena moteris ir kaip rugius pjautuvu pjovė, gubas iš 10 kūlių statė, grūdus į miltus girnomis susimaldavo. Senoliai tai gerai dar atsimena, - renginio metu vienas kitą savo patirtimi papildydavo, o va susirinkusiems vaikams, visa tai skambėjo, kaip pasaka.

Popietėje buvo pristatyta 50 nuotraukų paroda apie Šv. Onos šventimo tradicijas Daugėliškio krašte. Kuriant parodą, savo pasakojimais ir archyvinėmis nuotraukomis dalinos Natalija Kryčelienė iš Kampelio k., Ona Laurinėnienė iš Ožionių k., Genovaitė Pašilienė iš Mažviliškės k. bei Ona Janutėnienė iš Smėlių k.

Unikalios Leono Šulsko (1908 – 2011) iš Taujūnų portretinės ir apeiginės nuotraukos. Senolis, sulaukęs 102 metų, iki pat gyvenimo saulėlydžio savo rankomis sėjo, pjovė, kūlė ir malė rugius, o žmona Janina kepdavo duoną. Jis gerai žinojo, kada rugiai lauke prinoko ir kada laikas juos pjautuvu nupjauti. „Tokia žmogaus prievolė - savo rankomis turi užauginti duoną“, - sakydavo Leonas.

Nemaža dalis nuotraukų - iš Naujojo Daugėliškio kaimo seklyčios organizuojamų Oninių švenčių: varduvininkių sveikinimai ir koncertinės akimirkos.

Pagrindinis Daugėliškio krašto bendruomenės vykdomo projekto akcentas - būsimas Šv. Onos šventinis renginys liepos 22 d. Naujajame Daugėliškyje. Šiam renginiui ir Šv. Onos atlaidų viešinimui buvo išleistas ir popietėje pristatytas lankstinukas. Čia aprašoma Oninių kilmė ir vardinių šventimas, biblijinė legenda apie Šv. Oną, gamtos spėjimai, tradicijos, sietinos su šiuo vardu. Lankstinuke – Leono Šulsko, Onos Laurinėnienės, Onos Janutėnienės, Natalijos Kryčelienės ir Naujojo Daugėliškio Šv. Joakimo ir Onos parapijos klebono Bernardo Augaičio mintys apie Onines, duonos kepimo tradicijas.

Popietės pabaigoje visus trumpam prikaustė filmas „Tegul namuose kvepia sava duona“. Pasiklausius ir prisižiūrėjus apie duonos kepimą, taip apetitas sukilo, kad skubėjome paragauti naujame katile garuojančios žuvienės, kurią mus išvirė bendruomenės tarybos narys Rimantas Medeišis. Čia vėl sugrįžime į Jonines, klausėmės vietos saviveiklininkų linksmo koncerto, šokome ir lietaus lašus džiovinomės prie Joninių laužo.

Daugėliškio krašto bendruomenė 2018 m. įgyvendina projektą „Šv. Ona – duonos ir vasaros gėrybių ponia“. Projekto tikslas - tradicijų išsaugojimas ir tęstinumo užtikrinimas šiuolaikinėmis priemonėmis bei tradicinių kaimo renginių organizavimas. Įgyvendinant projektą, bus skatinama saugoti kultūrinį savitumą, puoselėti Daugėliškio krašto tradicijas.

Parama projektui gauta pagal Ignalinos rajono vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijos „Dvisektorė Ignalinos rajono kaimo ir žuvininkystės plėtros strategija 2014-2020 m.“ Nr. 42VS-KU-15-1-06679-PR001 (toliau – VPS) 2 prioriteto priemonę Nr. LEADER-19.2-SAVA-4 „Kultūros savitumo išsaugojimas, tradicijų tęstinumas“.