Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pexels.com nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
Iš viso 16 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad pasibaigus Kalėdoms jie bus įsiskolinę labiau nei bet kada anksčiau. Ši dalis yra didesnė nei Latvijoje (14 proc.) ir Estijoje (9 proc.), tačiau mažesnė nei vidutiniškai Europoje (21 proc.). 3 iš 10 lietuvių mano, kad finansiniu požiūriu Kalėdos niekuomet nebebus tokios, kaip prieš pandemiją.
„(...) Dalis gyventojų tiesiog neįsivaizduoja Kalėdų be daugybės dovanų ir gausaus šventinio stalo, nenori nuvilti artimųjų ar siekia išlaikyti šeimos tradicijas, todėl, net ir jausdami ekonominį spaudimą, yra pasiryžę šventėms išleisti reikšmingas pinigų sumas. Tam neretai išsekinami santaupų rezervai, o taip pat skolinamasi.
Dėl to prieš šventes išauga nepasvertos kreditų naštos rizika, kuri yra didesnė ir dėl kylančių palūkanų normų. Tad ateinančių metų pradžia daliai gyventojų gali būti išties sudėtinga“, – pranešime sako bendrovės „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.
Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenys rodo, kad prieššventiniam vartojimui įtakos turi ne tik augančios kainos, bet ir tvarumo tendencijos. 22 proc. Lietuvos gyventojų vis labiau išgyvena dėl sezoninių apsipirkimų lemiamo išteklių švaistymo ir bereikalingų atliekų.
Šių metų pabaigoje paskelbtos Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenimis, aukšta infliacija iš viso neigiamai paveikė 79 proc. lietuvių finansus, o beveik pusės (47 proc.) – reikšmingai. Dar penktadalis (19 proc.) mano, kad neigiamą augančių kainų poveikį pajus artimiausiu metu. Be to, 54 proc. lietuvių teigė, kad jų finansinė padėtis šiuo metu yra prastesnė nei prieš metus, pažymima pranešime.