Švenčionių Švč. Trejybės cerkvės tvarkybos darbai tęsiami

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

190692

1898 m. Švenčionių miestą papuošė stačiatikių Švč. Trejybės cerkvė. Tai viena iš Lietuvoje esančių cerkvių masyviais kupolais. Cerkvės projekto autorius – įžymus to meto architektas Michailas Prozorovas. Pagal tą patį tipinį projektą, panaudojant kitus fasadų ir interjerų puošybos elementus, buvo pastatyta ir Dievo Motinos ženklo cerkvė Vilniuje.

Cerkvės pastatas pasižymi įdomia rusų bizantinio stiliaus architektūra. Virš centrinės pastato dalies iškyla didysis kupolas, vaizduojantis dangiškąją sferą, žemiau jį supa 4 mažesni puskupoliai, dar žemiau išsidėstę puskupoliai virš kampinių erdvių, prie centrinės cerkvės dalies prisišlieja varpinė su kupolu, šiek tie mažesniu už centrinį kupolą.
Cerkvės pastatas yra svarbus Švenčionių miesto architektūrinis akcentas, kartu liudijantis apie nuo seno gyvuojančią stačiatikių bendruomenę.

1913 m. buvo planuotas cerkvės pastato remontas, tačiau sutrukdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas. Kapitalinis remontas atliktas 1928 m. – buvo pakeistos medinės kupolo jungtys, pataisytas cinkuota skarda dengtas cerkvės ir varpinės stogas, tvarkytas tinkas. XX a. pabaigoje buvo atliktas stogo remontas.

Iki 2014 m. tvarkybos darbų pradžios cerkvės pastato būklė blogėjo. Dėl pažeistos stogo dangos ir lietaus vandens surinkimo sistemos defektų atsiradę pratekėjimai ilgainiui pažeidė didelę dalį fasadų ir vidaus tinko. Ant įdrėkusio tinko, ypač kupolų, atsirado biologinių pažeidėjų kolonijos. Vietomis buvo pažeistas sienų plytų bei cokolio akmenų mūro paviršius. Pažeistos stogo medinės konstrukcijos, ažūriniai kryžiai buvo pakrypę dėl netinkamo kryžių tvirtinimo. Kupolų stogų pratekėjimo vietose buvo drėgminių defektų. Pažeistas vidaus ir fasadų dekoras, pažeista langų išorės mediena. Dalyje viršutinių langų nelikę stiklų. Istorinė spalvoto piešinio teraco grindų danga buvo suirusi, ypač centrinėje cerkvės dalyje ir šoninių navų zonoje. Teracas suskilęs ir iškilotas. Blogos būklės mediniai laiptai ir aikštelės užlipimui į varpinę buvo pažeisti puvinio. Ir tai tik dalis pastato būklės pažeidimų.

2007 m. Švenčionių Švč. Trejybės cerkvė buvo įrašyta į Kultūros vertybių registrą. 2013 m. paskelbus cerkvės pastatą valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, buvo pasinaudota galimybe tvarkyti šį objektą paveldotvarkos programos, finansuojamos iš valstybės biudžeto, lėšomis, kartu prisidedant Stačiatikių parapijai ir Švenčionių rajono savivaldybei.
2014 m. VĮ „Lietuvos paminklai“ parengė cerkvės tvarkybos darbų – restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo (apsaugos techninių priemonių įrengimo) – projektą. Projekto vadovė Audronė Šolienė.

Numatytais projekto tvarkybos darbų sprendiniais siekiama maksimaliai išsaugoti ir reprezentuoti objekto vertingąsias savybes. Buvo numatyta fragmentinė plytų mūro restauracija viduje ir išorėje, puvinio pažeistų stogą laikančių konstrukcijų keitimas, naujo lentų pakloto įrengimas, stogo dangos keitimas į titan cinko skardos dangą, liukų atstatymas kupolų stoguose, kritulių nuvedimo sistemos keitimas, kryžių remontas ir stiprinimas, alsuojančios nuogrindos restauravimas, plytų mūro restauravimas rūsyje, teracinių grindų demontavimas ir atstatymas ir kt.

Nuo 2015 m. pradėti vykdyti tvarkybos darbai. Pagal 2015 m. gegužės mėn. statybos rangos sutartį darbus atlieka UAB „Kaminta“ (rangovas) ir MB „Virmalda“ (partneris). Darbų užsakovas valstybinė įmonė „Lietuvos paminklai“ nuo 2020 m. balandžio 1 d. pertvarkyta į biudžetinę įstaigą „Kultūros infrastruktūros centras“.

Iki 2021 m. buvo atlikta didelė dalis darbų – suremontuotos ir restauruotos puvinio pažeistos stogo medinės konstrukcijos, pakeista susidėvėjusi ir kiaura stogų danga ir kritulių nuvedimo sistema, restauruoti metaliniai stogo kryžiai, trečio ir antro aukšto fasadai (restauruotas plytų mūras, sutvirtintas skilęs mūras ir atšokęs tinkas, nutinkuotos sienos tinko netekčių vietose, sienos paruoštos dažymui ir nudažytos), pakeisti trečio ir antro aukšto fasadų langai, demontuotos vidaus patalpų teracinės grindys, įrengti vidaus patalpų grindų pagrindai, pakeistos varpinės varpus laikančios medinės sijos, įrengta žaibosauga, pradėta rengti apšvietimo, gaisrinės ir apsauginės signalizacijos sistemos.

2021 m. nematėme lauke triūsiančių statybininkų, nes darbai buvo atliekami cerkvės pastato viduje. Buvo numatyta restauruoti trečio ir antro aukšto vidaus patalpų sienas (restauruoti plytų mūro pažeidimus, sutvirtinti atšokusį tinką, nutinkuoti sienų tinko netektis, sienas paruošti dažymui ir nudažyti), pabaigti įrengti antrame ir trečiame aukšte apšvietimo, gaisrinės ir apsaugines sistemas.
Visa objekto tvarkybos darbų kaina – 1. 789.313,45 Eur. Iki 2021 m. atlikta darbų beveik už milijoną šimtą tūkstančių eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2021 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. ĮV-272 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo 2021–2023 metų programos patvirtinimo“, 2021 metams Švenčionių Švč. Trejybės cerkvės tvarkybos (remonto, restauravimo) darbams atlikti skirta 116.370,76 Eur. Darbai už skirtas lėšas jau atlikti. Siekiant pabaigti visus 2021 m. planuotus vidaus patalpų tvarkymo darbus papildomai iš paveldotvarkos programos dar prašoma ir tikimasi gauti 40.000 Eur.

Svarus Švenčionių rajono savivaldybės administracijos indėlis restauruojant cerkvės pastatą. Per 2015–2021 m. laikotarpį iš rajono biudžeto šiam objektui skirta beveik 186 tūkst. Eur.

Kodėl ši cerkvė taip ilgai restauruojama? Pagrindinė problema – lėšų trūkumas paveldotvarkos programos finansavimui, ypač, kai reikia greitai sutvarkyti pradėtus itin didelės apimties objektus.

Vis dėlto, nors ir pamažu, bet darbai juda į priekį. Tiek vietinius gyventojus, tiek atvykstančius džiugina besikeičiantis cerkvės vaizdas, o svarbiausia, be abejo, yra tai, kad šis kultūros paveldo objektas nepasmerktas lėtam sunykimui ir bus išsaugotas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt