Švenčionių rajono meras R. Klipčius: mokyklų tinklo pokyčiai – natūralus procesas

Vilnius

Freepik.com nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

204730

Šįmet kai kurių mokyklų laukia permainos: nuo kitų mokslo metų mokyklose neliks jungtinių 5-8 klasių, bus stiprinamos gimnazijos formuojant didesnes baigiamąsias gimnazijos klases, kuriose mokiniai turėtų galimybes mokytis pageidaujamų pasirenkamųjų dalykų. Mokyklų tinklas bus stiprinamas pertvarkant mokyklas, kuriose mokosi mažiau nei 60 mokinių.

Švenčionių rajono savivaldybė savo mokyklų tinklą keisti pradėjo prieš dvejus metus – 2020-aisiais pavasarį, o šiemet didelių pokyčių nebeplanuoja. Pertvarką pradėjo turėdami tikslą pagerinti mokinių pasiekimus, užtikrinti normalius darbo krūvius mokytojams, pagerinti mokyklų materialinę bazę.

„Mokyklų tinklo pertvarka, mano nuomone, yra natūralus procesas, nors ir nelengvas. Mokinių kaimiškose vietovėse mažėja, todėl būtina daryti sprendimus – tai tik laiko klausimas. Žinoma, kiekviena savivaldybė vertina per savo prizmę, visos turi savitumų, bet visoms būtina reaguoti į besikeičiančias aplinkybes, bendruomenių poreikius ir ieškoti būdų, kaip galima sukurti geriausias sąlygas kiekvienam jos nariui. Pirmoje vietoje yra vaikas, jo išsilavinimas“, – sako Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius.

Pertvarką pradėjo norėdami pagerinti pasiekimus

Dabar Švenčionių rajone veikia 4 gimnazijos – po vieną Švenčionyse ir Švenčionėliuose, dvi Pabradėje (vienos jų dėstomosios kalbos – rusų ir lenkų). Visose gimnazijose mokosi vaikai pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.

„Pertvarkos ėmėmės siekdami gerinti mokinių pasiekimus. Pradėję analizuoti savivaldybės švietimo situaciją, pastebėjome, jog nėra ryšio, bendradarbiavimo tarp mieste veikiančių skirtingų pakopų ugdymo įstaigų. Pavyzdžiui, vaikui iš pradinės mokyklos perėjus į pagrindinę, naujieji mokytojai neturėjo nei žinių, nei pojūčio, kaip jam sekėsi anksčiau. Tas pats pasakytina ir apie ateinančius į gimnazijas mokinius. Taip ilgainiui radosi mokymosi spragos“, – pasakoja R. Klipčius.

Buvo nuspręsta, jog lengviau stebėti, matyti vaikus, vertinti jų poreikius pedagogams būtų tada, jei jie nuo pat pirmos ar net priešmokyklinės klasės augtų toje pačioje ugdymo įstaigoje. Taigi Švenčionyse į vieną gimnaziją buvo sujungtos keturios mokyklos: mieste veikusios pradinė, progimnazija ir gimnazija, o kaimyninio miestelio Adutiškio pagrindinė mokykla tapo šios gimnazijos padaliniu. Švenčionėliuose į vieną ugdymo įstaigą sujungtos dvi mokyklos (progimnazija ir gimnazija).

Apjungus mokyklas buvo išspręsta ir dar viena problema: iki tol mokytojai, siekdami reikiamo krūvio, dažnai dirbdavo keliose miesto mokyklose, taigi „langų“ tvarkaraščiuose turėjo ir jų laukiantys mokiniai, ir patys mokytojai.

„Pabradėje į vieną ugdymo įstaigą apjungėme darželį ir „Ryto“ gimnaziją, kurioje ir taip jau buvo ugdomi pradinukai. Mūsų noras buvo ne tik mažinti administravimo ir ūkines išlaidas, nes abi įstaigos yra viename pastatų komplekse, bet taip pat siekti, kad vaikas mokyklos būtų matomas nuo kuo ankstyvesnio amžiaus“, – dėsto meras.

Į Švenčionių, Švenčionėlių, Pabradės mokyklas suvažiuoja vaikai iš aplinkinių seniūnijų, dalis atvyksta ir iš kitų rajonų.

Mažiau yra daugiau

Adutiškio miestelio, esančio šiek tiek toliau nuo minėtų savivaldybės miestų, pagrindinėje mokykloje mokinių nedaug – apie 40, yra jungtinių klasių. Mero žodžiais, tai dabar „aktualiausias galvosūkis“, nes iki rudens reikia nuspręsti, kaip organizuoti mokinių ugdymo procesą.

„Nesutikčiau, kad absoliučiai visų kaimo mokyklų mokinių rezultatai yra prasti. Visgi tai, kad miesto ar tiesiog didesnėse mokyklose vaikai turi daugiau galimybių, daugiau pasirinkimo, jų socialiniai įgūdžiai tvirtesni, čia daugiau mokymosi priemonių ir resursų, yra tiesa“, – kalba R. Klipčius.

Jis dėsto, jog sustiprinus mokyklų tinklą savivaldybei yra lengviau gerinti mokyklų materialinę bazę, keisti pačią mokyklų aplinką, kelti mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų kompetencijas. Pasak mero, Švenčionių savivaldybė per pastaruosius dvejus metus į rajono švietimo sistemą investavo apie 7,5 mln. eurų.

„Jeigu turėtume 8 mokyklas, suprantama, dėmesio, pinigų visoms būtų gerokai mažiau. Tinklo pertvarka leidžia mokiniui toje pačioje mokykloje vienu metu gauti daugiau“, – sako jis.

Su bendruomenėmis būtina kalbėtis

„Permainos dažniausiai pasitinkamos su baime, abejonėmis. Bet daugelį dalykų galima išspręsti kalbantis – reikia kviesti bendruomenę diskutuoti, argumentuoti planuojamus sprendimus, aiškinti, parodyti pliusus ir minusus“, – kalba meras, klausiamas, kaip bendruomenės sutiko mokyklų tinklo pertvarkymą.

Jo žodžiais, pertvarkos dar laukianti Adutiškio bendruomenė nėra nusiteikusi labai priešiškai – nemažai vaikų jau važiuoja į mokyklą Švenčionyse, jų tėvai mato ir supranta to naudą: didesnėje mokykloje vaikas turi daugiau galimybių. Visgi yra dalis gyventojų, kurie norėtų, kad mokykla čia veiktų kaip įmanoma ilgiau.

„Ko gero, bendruomenės senoji karta skaudžiausiai priimtų tai, jei Adutiškyje visai neliktų mokyklos. Šiuo metu vaikus auginantys pasvertų atsirandančias galimybes ir prarandamus dalykus. Vaikai situaciją matytų dar kitaip ir, gali būti, labai greitai adaptuotųsi naujoje ugdymo įstaigoje“, – dėsto pašnekovas.

Pasak jo, kol kas įvertinti, ar savivaldybės mokyklų tinklo pertvarka davė teigiamą postūmį mokinių rezultatams, ankstoka, tačiau tikimasi, kad po kelerių metų išryškės rezultatai.

„Praėjo tik dveji metai, o ir jie – pandeminiai, su nuotoliniu mokymu, nesuplanuojamu darbu ir veiklomis. Taigi viščiukus skaičiuosime pasibaigus pandemijai“, – sako R. Klipčius.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt