Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Vilniaus departamento Švenčionių skyrius (toliau – Švenčionių skyrius) informuoja, kad Švenčionių rajone, kaip ir visoje šalyje, smarkiai padidėjo sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI).
Esama situacija
Trečiąją šių metų savaitę (sausio 14-20 d.), palyginus su prieš tai buvusia, bendras Lietuvos gyventojų sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis padidėjo nuo 93,3 atv./10 tūkst. gyv. iki 127,7 atv./10 tūkst. gyv. Pernai (2018 m.) tuo pačiu metu šalyje sergančiųjų buvo mažiau – 98,4 atv./10 tūkst./gyv. Švenčionių rajone sergamumas gripu ir ŪVKTI minėtu laikotarpiu atitinkamai padidėjo nuo 59,85 atv./10 tūkst. gyv. iki 109,23 atv./10 tūkst. gyv., klinikiniai gripo atvejai sudarė 14,2 proc. Pernai tokiu pat metu rajone sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo didesnis ir siekė 143,85 atv. /10 tūkst. gyv.
Gripas gali sukelti pavojingas komplikacijas
Gripas, tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38 °C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis, silpnumas, račiau – šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas pavojingas dėl jo sukeliamų komplikacijų. Pačios dažniausios gripo komplikacijos yra bronchitas ir plaučių uždegimas. Kitos pavojingos komplikacijos – meningitas, encefalitas, sinusitas, neuritai, radikulitas. Gripas ypač pavojingas sergantiesiems širdies ligomis. Sergantiesiems širdies yda gripas gali pažeisti širdies vožtuvą. Sunki gripo komplikacija yra koronarinės širdies ligos paūmėjimas ar netgi infarktas. Gripas taip pat gali sustiprinti anksčiau diagnozuotas lėtines ligas – diabetą, bronchų astmą, inkstų ligas ir pan.
Pati efektyviausia priemonė nuo gripo – skiepai
Skiepai yra efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kasmet, nes gripo virusai mutuoja. Pasaulio sveikatos organizacija nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusias viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvoje 2018-2019 m. gripo sezono metu vyrauja A tipo gripo virusai. 2018-2019 m. gripo sezonui skirtos vakcinos yra pagamintos siekiant apsisaugoti nuo šiuo metu aplinkoje tarp žmonių cirkuliuojančių A(H1N1), A(H3N2) ir B tipo gripo virusų.
Vakcinacija yra ypač svarbi asmenims, priklausantiems gripo rizikos grupei: nėščiosioms, asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis ar gyvenantiems socialinės slaugos ir globos įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams ir vyresniems nei 65 m. amžiaus asmenims. Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens-žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai, kovai su gripo virusu. Švenčionių rajone prieš 2018-2019 m. gripo sezoną valstybės finansuojama sezoninio gripo vakcina pasiskiepijo 778 rizikos grupėms priklausantys asmenys. Dar 328 rajono gyventojai skiepijosi mokama sezoninio gripo vakcina.
Nors skiepytis rekomenduojama prieš prasidedant gripo sezonui, t. y. spalio pradžioje, tačiau pasiskiepyti galima ir dabar, nes rizika užsikrėsti gripu išlieka iki pat kovo mėnesio.
Be skiepų svarbios ir kitos profilaktikos priemonės
Sumažinti užsikrėtimo gripu ir ŪVKTI riziką galima laikantis šių rekomendacijų:
•dažnai plauti rankas (ne mažiau 20 sekundžių);
•vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
•vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
•laikytis saugaus atstumo nuo gripu sergančių asmenų (daugiau nei 1 metras).
•kosint ir čiaudint prisidengti burną (geriau vienkartine nosinaite, sulenkta alkūne);
•neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
•gerai vėdinti patalpas, baldų ir kitus paviršius kuo dažniau valyti drėgnuoju būdu;
•susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.