Sveikatos specialistai įvertino Lietuvoje planuojamą įvesti cukraus mokestį: gali būti teigiamų pokyčių

Lietuvoje netylant diskusijoms dėl cukraus mokesčio įvedimo, siekiant didinti gynybos biudžetą, galimą naujovę įvertino ir sveikatos specialistai. Cukraus mokestis Lietuvoje, anot jų, galėtų būti viena iš priemonių, skatinančių mažinti saldintų gėrimų, kartu ir cukraus, suvartojimą bei su tuo susijusias sveikatos problemas. Vis dėlto ši priemonė, pasak specialistų, turėtų būti derinama su kitomis strategijomis, skatinančiomis sveiką gyvenseną.

Finansų ministerija tam, kad būtų sugeneruota papildomų lėšų gynybai, siūlo apmokestinti saldintus gėrimus – įvesti vadinamąjį cukraus mokestį, dėl kurio, ministerijos skaičiavimu, į biudžetą būtų papildomai surenkama 25 mln. eurų.

Numatyti du mokesčio tarifai – gėrimams, kuriuose cukraus kiekis neviršija 8 gramų 100 mililitrų, būtų taikomas 7,4 euro tarifas už 100 litrų, viršijant 8 gramus 100 mililitrų ir energiniams gėrimams būtų taikomas 21 euro už 100 litrų tarifas.

Įvardija cukraus mokesčio naudą sveikatai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto Profilaktinės medicinos katedros profesorė Vilma Kriaučionienė sako pritarianti visoms priemonėms, kurios gali padėti tausoti ir stiprinti sveikatą. 

„Cukraus mokesčio įvedimas Lietuvoje galėtų būti viena iš  priemonių, skatinanti mažinti saldintų gėrimų, kartu ir cukraus, suvartojimą bei su tuo susijusias sveikatos problemas“, – teigia ji.

„Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, kad ne mažesnis nei 20 proc. cukraus mokesčio tarifas gali reikšmingai sumažinti cukrumi saldintų gėrimų vartojimą, o ilgainiui – ir nutukimo lygį. Įvairių šalių, tokių kaip Meksikos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos ir kt. pavyzdžiai patvirtina, kad cukraus mokestis skatina gėrimų gamintojus reformuluoti produktus. Tai reiškia, sumažinti juose cukraus kiekį, kad būtų visiškai išvengta apmokestinimo arba mokesčiai būtų mažesni“, – pažymi profesorė. 

Ji taip pat priduria, kad Meksikoje cukraus mokestis sumažino saldintų gėrimų pirkimą 37 proc. per dvejus metus, Jungtinėje Karalystėje dėl cukraus mokesčio iš gaiviųjų gėrimų kasmet buvo pašalinama apie 45 milijonai kilogramų cukraus.

Tinkamam cukraus mokesčio įgyvendinimui reikia diskusijų ir tyrimų 

Vis dėlto, anot V. Kriaučionienės, net ir turint sėkmingų cukraus mokestį įgyvendinusių šalių pavyzdžių, reikia įvertinti Lietuvos specifiką, galimą ekonominį, socialinį poveikį, mokesčio apskaičiavimą, teisinius, politinius aspektus, kontrolę ir kt. 

„Reikėtų ir įvairių institucijų, dirbančių nutukimo, kitų lėtinių ligų srityje bendrų diskusijų, kas padėtų rasti geriausius sprendimus“, – teigia ji.

„Taip pat reikėtų rasti atsakymą, kokiems produktams turėtų būti taikomas mokestis, – tik gazuotiems gėrimams ar ir kitiems didelį cukraus kiekį turintiems maisto gaminiams, pavyzdžiui, vaisių sultims, pieno produktams ir kt.“, – priduria LSMU profesorė.

Cukraus mokestis turėtų būti derinamas su kitomis priemonėmis 

V. Kriaučionienė taip pat pažymi, kad cukraus mokestis yra viena iš veiksmingų priemonių, tačiau ji turėtų būti derinama su kitomis strategijomis, skatinančiomis sveiką gyvenseną.

„Nors Lietuvoje įgyvendinamos įvairios sveikatinimo iniciatyvos, norisi paminėti visuomenės švietimo ir informavimo apie sveiką mitybą svarbą. Reikia ne tik kalbėti apie per didelio cukraus vartojimo žalą, bet ir skatinti sveikesnius pasirinkimus, pristatyti alternatyvas daug cukraus turintiems produktams bei aiškinti jų naudą organizmui“, – teigia ELTA pašnekovė. 

„Taip pat svarbus aiškus produktų ženklinimas, pavyzdžiui, spalvomis paremta Nutri-Score sistema, kurią oficialiai pripažino kai kurios Europos šalys ir kuri padeda vartotojams lengviau suprasti maisto produktų maistinę vertę bei cukraus kiekį juose. Be to, valstybė galėtų skatinti sveiką mitybą subsidijuodama vaisius, daržoves ir kitus mažiau perdirbtus produktus, taip mažindama perdirbto maisto vartojimo mastą“, – priduria V. Kriaučionienė.

LSMU profesorė taip pat atkreipia dėmesį, kad apribojus nesveiko maisto reklamą, ypač jaunesnio amžiaus vaikams, galima reikšmingai sumažinti šių produktų vartojimą, o tai padeda mažinti nutukimo lygį ir su tuo susijusių lėtinių ligų riziką.

„Tik bendros įvairių institucijų pastangos ir glaudus bendradarbiavimas gali užtikrinti geriausius rezultatus“, – apibendrina ji.

LSMU profesorės V. Kriaučionienės įžvalgoms pritaria ir Ispanijos mitybos specialistai. 

Santa María de los Ángeles vidurinės mokyklos dietologijos mokytojas Moisés Garrido Ispanijos naujienų portalui „El Confidencial“ pažymi, kad tokio mokesčio poveikis visuomenės sveikatai yra ribotas, jei kartu su juo nevykdomas švietimas apie mitybą ir struktūriniai pokyčiai nutukimą lemiančioje aplinkoje.

„Nors produktas pabrangsta ir sumažėja jo prieinamumas, tai iš esmės nepakeičia pagrindinių mitybos įpročių, nes bendros aplinkybės vis dar palankios nesveikai maitintis. Nutukimas glaudžiai susijęs su socialiniu, ekonominiu ir išsilavinimo lygiu, o tai turi įtakos pasirenkamo maisto kokybei nuo pat vaikystės“, – pabrėžia jis.

„Be išsamios strategijos, kurioje teisinės priemonės būtų derinamos su švietimu ir sveikų įpročių propagavimu, mokestis veikia kaip pleistras, kuris, nors ir šiek tiek pagerina padėtį, nėra pakankamas, kad iš tikrųjų pakeistų žmonių gyvenseną“, – priduria specialistas. 

Ispanijoje 2021 m. padidintas pridėtinės vertės mokestis gėrimams su pridėtu cukrumi ar saldikliais nuo 10 iki 21 proc. Taip šalis siekia gyventojus atgrasyti nuo jų vartojimo ir pagerinti visuomenės sveikatą.

Kaip pažymi „El Confidencial“, šio mokesčio poveikis, priklausomai nuo namų ūkių socialinės ir ekonominės padėties, skiriasi. Remiantis ekonominės politikos centro „Esade“ atlikta analize, dėl PVM padidinimo šių gėrimų vartojimas tarp mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių sumažėjo 13 proc., o vidutines ir dideles pajamas gaunančių namų ūkių vartojimo įpročiai reikšmingai nepasikeitė.

SAM: Lietuva daugiausiai dėmesio skiria maisto produktų sudėties keitimui skatinti

Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pažymi, kad šiuo metu Lietuva daugiausiai dėmesio skiria maisto produktų sudėties keitimui skatinti ir vartotojų informavimui apie maisto produktų sudėtį bei sveikatai palankios mitybos principus didinti.

Taip pat šiuo metu leidžiamas cukrų kiekis reglamentuotas maisto produktuose ir patiekaluose, tiekiamuose vaikų ugdymo ir stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Nurodytas ir draudžiamų joms tiekti maisto produktų sąrašas, į kurį įtraukti sveikatai nepalankūs gaminiai. 
 
Lietuvos vartotojams išsirinkti mažiau cukrų turinčius maisto produktus padeda „Rakto skylutė“ , kuriuo ženklinami maisto produktai ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje bei kitose šalyse. Palyginus su panašiais maisto produktais, simboliu „Rakto skylutė“ paženklintuose maisto produktuose yra mažiau ne tik cukrų, bet ir gyvulinių riebalų, transriebalų bei druskos. Į šiuos produktus draudžiama dėti saldiklius. Šiuo metu Lietuvos rinkoje jau yra 2082 minėtu simboliu paženklinti maisto produktai, šis skaičius nuolat didėja.

Visoje ES, įskaitant Lietuvą, cukrų yra suvartojama daugiau, nei rekomenduoja PSO

SAM taip pat pažymi, kad cukraus vartojimo mažinimas yra bendra visos Europos Sąjungos (ES) sveikatos politika.

Valstybėms narėms yra siūloma nemažai priemonių, kaip mažinti cukrų kiekį maisto produktuose. Viena iš jų – vadinamasis cukraus mokestis.

Šiuo metu visose ES šalyse, įskaitant Lietuvą, cukrų yra suvartojama daugiau, nei rekomenduoja PSO.  SAM šiuo metu vertina Lietuvos gyventojų suvartojamą cukrų (mono- ir disacharidų) kiekį. Vidutiniškai iš viso per dieną suaugę asmenys suvartoja apie 50 g arba apie 10 arbatinių šaukštelių cukraus, o mokyklinio amžiaus vaikai – vidutiniškai apie 55 g. Tai ženkliai viršija rekomenduojamą suvartoti ne didesnį nei 10 proc. paros energijos kiekį ir dar labiau viršija PSO rekomenduojamą suvartoti 5 proc. paros energijos kiekį. Dar laukiama naujausio (2024 m.) tyrimo rezultatų. Spręsti esamai situacijai svarstomos įvairios priemonės.

LSMU profesorė V. Kriaučionienė  pabrėžia, kad didelis cukraus suvartojimas yra viena iš pagrindinių nutukimo, cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei dantų ėduonies priežasčių. 

„PSO duomenimis, per didelis cukraus vartojimas didina 2 tipo diabeto riziką net 26  proc., o nutukimas yra susijęs su daugybe lėtinių ligų. Be to, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vaikų bei paauglių antsvorio problema tampa vis aktualesnė, todėl svarbu ne tik riboti saldžių gėrimų vartojimą, bet ir skatinti sveiką gyvenimo būdą, reguliarią fizinę veiklą, subalansuotą mitybą, paros rėžimą, rūpintis miego higiena ir kitais gyvensenos veiksniais“, – įvardija ji. 

„Manau, kad turėtume žvelgti plačiau ir nesitikėti, kad kažkuri viena priemonė ar iniciatyva išspęs visas problemas“, – priduria ELTA pašnekovė. 

ELTA primena, kad sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba sutarė 2026–2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo BVP. Papildomi asignavimai reikalingi, siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Vasarį daugumos parlamentinių partijų lyderiai susitiko su prezidentu aptarti galimo susitarimo dėl gynybos atnaujinimo. Po susitikimo premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad pavasario sesijos metu Seime, ieškant priemonių generuoti daugiau gynybai skirtų lėšų, turėtų būti svarstomi jau esančių mokesčių tarifų pakeitimai, taip pat ir naujo cukraus mokesčio įvedimas.

Premjeras jau anksčiau yra užsiminęs apie idėją taikyti „nuodėmių“ mokesčius, kuriais kartu būtų skatinama sveikesnė ir teisingesnė mityba.

Turinys parengtas naujienų agentūros ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSAS, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Ispanijos naujienų portalo „El Confidencial“ žurnalistė Ana Somavilla.