PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2018 m. Lapkričio 29 d. 19:39

Sveikatos reforma: juodas darbas svetimomis rankomis – Joniškio ligoninei ir vėl skamba pavojaus varpai

Šiauliai

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt


62522

Seimui pateiktose sveikatos reformos pataisose numatomi du kriterijai, kurie turės įtakos tolimesniam šalies ligoninių egzistavimui. Jei numatomi kriterijai bus patvirtinti, nuo 2020 metų neliktų ne tik Joniškio ligoninės, bet ir dar penkiolikos. Tame tarpe ir aplinkinių ligoninių Pakruojyje, Akmenėje, Radviliškyje.

Pirmas kriterijus, kuris gali pasikėsinti į gydymo įstaigas, – skubi medicininė pagalba jose turės būti užtikrinta ištisą parą. Antrasis, ir bene skaudžiausias, – ligoninėje turi būti teikiamos bent trijų rūšių stacionarinės paslaugos iš nurodytų – chirurgija, terapija, pediatrija, akušerija ir psichiatrija. Joniškio ligoninėje teikiamos tik dviejų rūšių stacionarios paslaugos – chirurgijos ir terapijos.

Jei Seime toks projektas bus palaimintas, minimum penkiolikai ligoninių nuskambės laidotuvių maršas. Joniškio ligoninės vyr.gydytojas Edmundas Baltakis, išgyvenęs ne vieną tokią reformą, prisimena, kad pagal vieno sveikatos ministro reformą trys jauni žmonės po traumų mirė Joniškio ligoninėje taip ir nesulaukę pagalbos. Ir atsitiko tai todėl, kad pagal tuometinius nurodymus pas sunkius rajono ligonius į konsultacijas privalėjo vykti ne Šiaulių neurochirurgai, o Kauno. Galiausiai tokia tvarka buvo atšaukta. Ilgametis Joniškio ligoninės vadovas įsitikinęs, kad ši reforma taipogi prasilenkia su gyvenimo realijom. Per metus Joniškio ligoninėje gydosi daugiau nei 2 tūkst. pacientų. Konsultuojama vien infarktų virš 30, daugiau nei 100 insulto atvejų, virš 200 ligonių su prieširdžių virpėjimu. Kur visus šiuos ligonius padėti? Šiaulių ligoninė ne guminė, kad priimtų aplinkinių rajonų ligonius.

Įdomu čia ir dar vienas dalykas: link ligoninių uždarinėjimo einama apgalvotai ir metodiškai. Jau daug metų naikinami kai kurie skyriai rajonų ligoninėse pasitelkiant į pagalbą skaičius. Jei operacijų ar gimdymo skaičius konkrečioje ligoninėje buvo mažesnis už nurodytą, toks skyrius buvo naikinamas. Taigi iš pradžių ligoninės buvo verčiamos susimažinti, o dabar teigiama, kad ligoninėse nebeteikiama paslaugų įvairovė, tad jos lyg ir nebereikalingos. O dar įdomiau tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija pati tokių ligoninių neuždarinės – atlikusi juodą paruošiamąjį darbą dar juodesnį darbą suvers savivaldybėms ant pečių, nes ligoninės, neatitinkančios naujų kriterijų, negaus finansavimo iš Valstybinės ligonių kasos. O savivaldybės vien iš savo lėšų jų išlaikyti nepajėgs.

Belieka pasikliauti Joniškio ligoninės vyr. gydytojo E. Baltakio išmintimi ir paguodžiančiais žodžiais, kad šios aiškiai prieš kaimo žmogų nukreiptas reformos projektas kažkur įstrigs ir neleis sugriauti tai, ką mes dar turime.

www.manojoniskis.lt

be-pavadinimo.jpg