Sveikatos palaikymo ir atstatymo būdas – augalai

Šiauliai

Dėmesio. Rytų išmintis sako: „Šviežia arbata prilygsta balzamui, palikta nakčiai – gyvatei.“ (Congerdesign nuotr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

95844

Gamta pasirūpino, kad žmogus ne tik išgyventų, bet ir būtų pakilios nuotaikos, pilnas kūrybiškumo bei entuziazmo.

Arbatos atradimą gaubia legenda

Technologijų ir informacijos amžiuje spartus gyvenimo tempas, stresas, aplinkos užterštumas alina žmogaus organizmą ir sveikatą, tad nuotaikų kaita, gyvybinės energijos praradimas, nuovargis ar abejingumas viskam – daugelį žmonių kamuojantys simptomai.

Jaunystėje prisitaikyti prie pokyčių nėra sunku, tačiau senatvėje tai gali kelti įtampą. Ne vieną dešimtį metų vaistinius augalus renkanti žolininkė Valerija Mikaliūnienė sako, jog jeigu tik atsigręžtume į motulę gamtą, galėtume išvengti streso ir daugelio ligų bei nuolat džiaugtumėmės kokybišku gyvenimu. „Dar tebesitęsia metas, kuomet galime palipdyti vaistažolių krepšelį, – sako žolininkė. – Pasivaikščioję po gamtą, turėsite dvigubą naudą – visų pirma, tai suteiks malonumo sielai, o antra – pačių ruošta arbatėlė apsaugos nuo daugelio bėdų.“

Nors lietuviams vaistažolės nėra svetimos, tačiau augalus pastaruoju metu užgožė tabletės, ampulės ir viskas, kas tik geba mūsų nualintą organizmą priversti kuo greičiau vėl dirbti. Deja, prievarta tik dar labiau gramzdina žmogaus kūną į blogesnę savijautą. „Galėtume rinktis paprastesnį kelią – pasimėgaudami gerti arbatą, nes tai atgaivos šaltinis kūnui ir sielai, tik bėda ta, kad šių dienų skubančiam žmogui nuolatos trūksta laiko, tad norisi greito efekto. Arbatėlės poveikis ateina palaipsniui, o tabletė suveikia čia ir dabar“, – sako žolininkė.

Senovės kinų filosofai mėgo sakyti, kad arbata padaro gyvenimą gražesnį, nes geba džiuginti sielą. Legenda byloja, kad arbatą atrado kinų imperatorius Shenas Nungas. 2750 metų prieš Kristų į imperatoriaus užvirintą vandens puodą įkrito keli šalia augusio krūmo lapeliai. Staiga pasklido nuostabus kvapas, o vanduo nusidažė subtilia spalva. Nuo tos dienos arbata tapo dar vienu žmonijos malonumu, kuriuo iki šiol mėgaujasi visas pasaulis. 1908 metais, kai niujorkietis Thomas Sulivanas išrado šilkinius arbatos maišelius, ji tapo dar populiaresnė.

Reikia tinkamo nusiteikimo

Šiuo metu arbatos rūšių yra be galo daug, tad žmogui belieka atsirinkti, kokia arbata jam tinkamiausia. Aišku, kibirais gerti arbatos nereikėtų – viskam, kas gerai veikia, taip pat reikalingas saikas.

Nepatariama arbatos išgerti per dieną daugiau nei 10 puodelių. Ypač jeigu mėgstate gerti vaistažolines arbatas. Jas reikėtų gerti tam tikrais ciklais.

Įvairių žolių arbata nekenkia nei vaikų, nei suaugusiųjų sveikatai, tačiau ji turi būti nestipri ir kaitaliojama. Kuomet nesame tikri, ar kokia nors vaistažolė tinka, geriausia ją vartoti kitų vaistažolių mišinyje, kad sumažintume galimą šalutinį poveikį. Net ir esant sveikam, namuose pravartu turėti bent keletą jums patiems žinomų augalų žolelių, kad kiekvienąkart galėtumėte pasiruošti arbatą, atsižvelgdami į savo savijautą. Palikti paruoštos arbatos ilgesniam laikui nederėtų. Po kelių valandų ji netenka maistinių savybių, o pastovėjusi dar ilgiau prisikaupia sveikatai žalingų medžiagų. Rytų išmintis sako: „Šviežia arbata prilygsta balzamui, palikta nakčiai – gyvatei.“

Pati svarbiausia arbatos gėrimo taisyklė – tinkamas žmogaus nusiteikimas. Puodelis, iš kurio ruošiatės gerti arbatą, taip pat nėra menkavertis dalykas. Visų pirma, jis neturi būti porėtas, nes porėtos medžiagos sulaiko skonius ir aromatus. Arbata puodelyje turi vėsti lėtai, tad labiausiai tinka aukštas ir siauras puodelis. Tokiame ir aromatas išlieka ilgiau.

Ilgiausiai šilumą išlaiko keraminiai puodeliai, šiek tiek trumpiau – stikliniai, o ploni puodeliai šilumą atiduoda greičiausiai. Arbatžoles plikykite stikliniame inde – galėsite mėgautis žolelių šokiu ir visu procesu, kai jos leidžiasi žemyn. „Tai taip pat savotiška terapija“, – pastebi žolininkė.

Ypatinga žolelė: sudirgusius ramina, nusiminusiems pakelia nuotaiką

Gerą nuotaiką palaikyti padeda anyžių, pankolio, kmynų arbatos. Kaip ir visos arbatos, jos yra savito skonio ir kvapo, turi kiekvienai būdingų gydomųjų savybių. Kuri jums tinka labiausiai, sužinosite, išmėginę jų skonius.

Išsklaidyti depresyvią nuotaiką gali jonažolė. Tai – geros nuotaikos augalas, valantis ne tik kūną, bet ir sielą. Jonažolė yra viena iš nedaugelio vaistažolių, labai tinkančių žmonėms, kurie skundžiasi žemu kraujo spaudimu. Ji taip pat puikiai tinka nuotaikos pokyčiams priešmenstruaciniu laikotarpiu nuraminti. Kadangi ši vaistažolė veikli ir galinga, arbatą reikia vartoti ne ilgiau kaip mėnesį ir daryti pertrauką. Po gydymo jonažole pagerėja nuotaika, padidėja atidumas, sutelktumas, sugrįžta darbingumas, išnyksta silpnumas, vidinė baimė. Ji tonizuoja organizmą, tad arbatėlę geriausia gerti rytais.

Arbatą gerkite, kai susvyruoja jūsų pasitikėjimas aplinkiniais. Ramybės jausmui atgauti itin tinka lygiomis dalimis užplikyta pipirmėtės, melisos, kaštono, obuolių skiltelių mišinio arbata. Šaltu vandeniu užplikytą mišinį reikia palaikyti valandą, užvirti, palaukti apie 10 minučių, kol pritrauks, nukošti ir gerti.

Įsibėgėjus gyvenimo tempui, įtampą numalšinsite ramunėlių arbata. Prieš einant į darbą, tereikia užsiplikyti žiupsnelį ramunėlių, palaikyti, kol prisitrauks, perkošti, įmaišyti medaus, įpilti valgomąjį šaukštą citrinos sulčių ir ramiai be pašalinių minčių išgerti. Beje, ryte vietoje kavos užsiplikykite juodųjų serbentų, mėtų, dilgėlių lapų. Tai – skanus bei kvapnus arbatos mišinys, kuris tonizuoja, gerina nuotaiką.

Kavą galite pabandyti pakeisti ir siauralapio gauromečio arbata. Joje apstu nuotaiką keliančių, protą praskaidrinančių medžiagų, kurios, priešingai nei kofeinas, nedirgina bei nealina žmogaus sveikatos. Ši žolė geba nepriekaištingai subalansuoti nervų sistemą – sudirgusius ramina, o nusiminusiems pakelia nuotaiką.

Kad nepritrūktumėte energijos dieną, pravartu gerti tonizuojančiu poveikiu pasižyminčias juodąją bei žaliąją arbatas. Jose yra alkaloido kofeino, kuris aktyvina centrinės nervų sistemos veiklą. Geriant šias arbatas, tereikia atsiminti, kad per didelis jų kiekis sukelia priešingų simptomų: dirglumą, dažnesnį širdies plakimą, padidėjusį kraujospūdį. Būtent žalioji arbata padeda palaikyti jaunystę ir yra net 20 kartų veiksmingesnė už senatvę atitolinantį vitaminą E.

Nuo knarkimo gelbėkitės arbata

Daugelį vakarinis knygų skaitymas prieš miegą labiau budrina, nei ramina, tad knyga nėra pats tinkamiausias palydovas į miegų karalystę. Kur kas labiau miegui prišaukti tinka puodelis čiobrelių arbatos. Nuo seno čiobrelio žolės dėdavo po pagalve, kad nebekankintų naktiniai košmarai, išsisklaidytų melancholija. Tokią pagalvę nesudėtinga pasigaminti, o išbandyti išties verta kiekvienam. Tai – puiki nervų sistemos profilaktikos priemonė. Tokiu būdu apsisaugosite nuo blogų sapnų, nemigos, galėsite mėgautis ramiu bei giliu miegu.

Jeigu miegodami iš nuovargio knarkiate, prieš tai išgerkite lygiomis dalimis sumaišytos liepų žiedų, arnikos bei šalavijų lapų arbatos. Mišinį užplikykite verdančiu vandeniu, palaikykite 10 minučių, nukoškite, paskaninkite medumi.

Bet kuriuo paros metu tinka gerti mėtų arbatą. Ryte ji teikia budrumo, dieną teikia energijos, malšina skausmus bei skrandžio spazmus, o vakare atpalaiduoja, padeda įveikti nemigą, malšina isteriją, ramina.

Kartu su žolelėmis sumaišykite džiovintų šermukšnio, juodųjų serbentų, šaltalankio, erškėčio uogų. Jos ne tik suteiks arbatai sodresnio skonio, bet ir praturtins organizmą vitaminais. Raminamieji augalai geriau pasisavinami su medumi, tad būtent juo, o ne cukrumi gardinkite arbatėles.

Prieš miegą galite pasimėgauti raminančia vonia. Tam ypač tinka šalavijas, kuris ilgą laiką dėl savo plataus poveikio buvo laikomas panacėja nuo visų ligų. Šalavijo žolė ne tik pagerina atmintį, bet ir gelbsti informacijos apdorojimo procesuose, o tai ypač aktualu šiame streso kupiname laikmetyje.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt