REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2017 m. Gegužės 26 d. 14:53

Sveikas protas ima viršų – Vyriausybė siūlo nepritarti užstato plėtrai

Kaunas

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt


4557

Seimo narės valstietės Virginijos Vingrienės siūloma pataisa plėsti užstato sistemą įtraukiant visą stiklo tarą nesulaukė Vyriausybės pritarimo. Šią savaitę, išanalizavusi pataisą siūlančių ir jai prieštaraujančių argumentus, Vyriausybė pasiūlė šiems pakeitimams nepritarti. Remiantis nutarimo projektu, siūlant pataisas, neįvertintas projekto poveikis dabartinei rūšiavimo infrastruktūrai, rūšiavimo rezultatams, vartotojų teisėms, verslininkų sąnaudoms bei kitiems aspektams.

Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos prekybos įmonės, atliekų tvarkytojai, perdirbėjai, supakuotus gaminius į rinką tiekiančias įmones atstovaujančios asociacijos bei organizacijos, nuo pat pataisos užregistravimo Seime Aplinkos ministerijai teikę savo įžvalgas.

„Ne kartą, tiek raštu kreipdamiesi į Aplinkos ministeriją, tiek išsakydami savo poziciją žiniasklaidai, pabrėžėme šios pataisos žalą tiek Lietuvos verslui, tiek šalies gyventojams, nes abi pusės nukentėtų finansiškai, tačiau žymesnės naudos Lietuvos aplinkosaugai ir socialinei aplinkai pasiekta nebūtų. Į užstato sistemą perkėlus visas stiklines pakuotes, konteinerinėje sistemoje dalyvauti liktų gerokai mažiau įmonių, kurioms tektų padengti visus rūšiavimo konteinerių pastatymo ir aptarnavimo kaštus. Dėl įmonėms tenkančios didesnės pakuočių atliekų tvarkymo naštos brangtų ne tik gėrimai, bet ir kitos kasdienės maisto prekės, parduodamos plastikinėse, popierinėse ir kitokiose pakuotėse – konservai, bakalėjos produktai, duona, pienas, mėsa, taip pat ir ne maisto prekės. Tad už valdžios priimtą, studijomis ir profesionalų įžvalgomis nepagrįstą sprendimą galiausiai tektų sumokėti gyventojams“, – sako VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius.

V. Vingrienės siūlomos pataisos sunkiai įgyvendinamos ir technologine prasme, nes Lietuvoje veikiantys taromatai nėra pritaikyti visų stiklinių butelių surinkimui. Atlikus bandymus su kelių stiklinių butelių gamyklų pavyzdžiais, paaiškėjo, kad didžioji dalis taros negalėtų būti priimama, nes nėra tobulai apvalios formos, tad tokius butelius vis tiek tektų mesti į žaliuosius stiklo konteinerius. Dėl Lietuvoje veikiančių taromatų technologinių ypatybių, juose gali būti priimama tik tokia tara, kuri yra apvali, todėl dabar užstato sistemoje dalyvauja įvairūs plastikiniai buteliai, metalinės skardinės ir nedidelė dalis stiklo butelių, kuriuose parduodami tokie gėrimai, kaip vanduo, sultys, alus, sidras, gaivieji gėrimai ir t.t. Stipriųjų alkoholinių gėrimų (išskyrus vynų) rinka yra visai kitokia: čia stiklinių butelių įvairovė yra labai plati, gėrimai parduodami įvairiausio dydžio plokščiuose, ovaliuose, kvadratiniuose ar netgi įvairias daiktų formas primenančiuose buteliuose.

„Praktika surinkti stiklo tarą užstato sistemoje netaikoma ir kitose išsivysčiusiose Europos Šalyse. Idėją surinkti stiklo tarą užstato sistemoje neseniai svarstė estai, tačiau projekto atsisakyta dėl per didelių išlaidų ir abejotinos naudos aplinkosaugai. Įvertinus visus – tiek investicinius, tiek technologinius – faktorius, tampa neaiškus įstatymo pakeitimo motyvas, nes pagrindinė priežastis – aplinkosauginė nauda – ne tik nepagerėtų, bet gali suprastėti: šiuo metu stiklo taros specialiuose konteineriuose surenkama apie 75 proc., o įvesta užstato sistema dėl butelių formos ir taromatų specifikos motyvuotų grąžinti mažiau nei pusę, tad kita pusė būtų tvarkoma taip pat, kaip dabar“, – sako VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas K. Pocius.

Skaičiuojama, kad į užstato sistemą perkėlus visą stiklo tarą, gamintojams tektų ne tik mažiausiai 3 mln. eur. investuoti į technologijų pritaikymą, tačiau per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln. eur., todėl šį projektą svarstyti pavesta Aplinkos apsaugos komitetui, papildomai išvadas turi pateikti Biudžeto ir finansų komitetas. Nors pataisas svarstyti Seime preliminariai buvo numatyta gegužės 25 dieną, kol kas klausimas į Seimo dienotvarkę neįtrauktas.

Prieš projekto pataisas poziciją yra pateikusios Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos maisto pramonės asociacija, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija, Pakuotės atliekų perdirbėjų asociacija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija, VšĮ „Žaliasis taškas“, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ direktorė Bena Razbadauskienė, asociacija „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA