Švedijoje – nuogąstavimai dėl stojimo į NATO, o suomiams RF prezidentas V. Putinas aiškina, kad jie esą daro klaidą

Švedijoje – nuogąstavimai dėl stojimo į NATO, o suomiams RF prezidentas V. Putinas aiškina, kad jie esą daro klaidą
Pasaulis
Wikipedia.com
Budintis Budėtojas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Švedija, kaip spėjama, netrukus pateiks paraišką dėl narystės NATO, visuomenėje išaugus paramai tokiam žingsniui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Tačiau dalis švedų liko nepatenkinti, kaip greitai vyksta sprendimo priėmimo procesas. Tuo tarpu jų kaimynai suomiai patiria spaudimą iš Kremliaus: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad Suomijos ketinimai atsisakyti karinio neutraliteto būtų „klaida“.

Švedijoje – nuogąstavimai dėl skubotų diskusijų apie stojimą į NATO

Artimiausiomis dienomis šalis ketina atsisakyti ne vieną dešimtmetį vykdytos neutralumo politikos ir žengti koja kojon su savo kaimyne bei ilgamete sąjungininke saugumo srityje – Suomija. Helsinkis sekmadienį ruošiasi oficialiai paskelbti apie savo ketinimą stoti į NATO.

Tačiau kai kurie švedai mano, kad procesas vyksta per greitai.

„Manau, kad visi norėtų daugiau laiko, nes tai didžiulis klausimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė socialdemokratas Stefanas Lofvenas (Stefanas Liovenas), 2014–2021 metais ėjęs Švedijos premjero pareigas.

„Tuo pat metu žinome, kad ne visada gauni tiek laiko, kiek norėtum“, – pridūrė jis.

Kai kurie abejojantieji mano, kad jų kaimynai pernelyg greitai ir tvirtai apsisprendė dėl prisijungimo prie Vakarų karinio aljanso.

Suomija, turinti 1 300 km ilgio sieną su Rusija ir itin glaudžiai bendradarbiaujanti Švedija gynybos srityje, ketvirtadienį žengė istorinį pirmąjį žingsnį, kai suomių prezidentas ir premjerė pasisakė už stojimą į NATO.

„Norėčiau, kad Suomija būtų galėjusi palaukti. Tai nėra ideali situacija – esame liepsnojančio karo viduryje“, – AFP sakė buvusi užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom (Margo Valstriom), ilgametė narystės priešininkė, nenoriai pradėjusi keisti savo nuomone šiuo klausimu.

Atspindint skeptikų požiūrius, socialinėje žiniasklaidoje neseniai žaibiškai paplito Stokholmo poziciją pašiepiantis vaizdas: jame matyti, kaip Švedijos pareigūną vaidinantis ponas Bynas, kopijuoja Suomijos kolegą, pasirašantį prašymą dėl narystės NATO.

 

 

„Neutrali“ tapatybė

Švedija, kuri Antrojo pasaulinio karo metais buvo neutrali šalis, daugiau kaip du šimtmečius vengė karinių aljansų, nors nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio palaiko glaudesnius ryšius su NATO.

Tradiciškai narystei NATO nepritardavusi Socialdemokratų partija, vadovaujama premjerės Magdalenos Andersson (Magdalenos Anderson), šį savaitgalį turėtų paskelbti apie istorinį savo pozicijos pasikeitimą. Spėjama, kad šis žingsnis Stokholmui sudarys galimybę pateikti paraišką dėl stojimo į NATO.

Toks staigus posūkis sukėlė kritikos, kad Švedija paskubomis surengė nacionalinius debatus, siekdama prisitaikyti prie Suomijos tvarkaraščio.

„Ne Švedija sprendžia dėl grafiko, o Suomija, nes jie turi 1,3 tūkst. km ilgio sieną su Rusija“, – pabrėžė nepriklausomo socialdemokratinės pakraipos dienraščio „Aftonbladet“ politikos apžvalgininkas Andersas Lindbergas.

Švedai kitais atžvilgiais yra įpratę prie ilgų vyriausybės užsakomų tyrimų svarbiais klausimais. Tokiu būdu siekiama skatinti diskusiją ir siekti konsensuso, kad sprendimai turėtų platų palaikymą visuomenėje.

Tuo metu parlamentinių partijų užsakyta saugumo apžvalga dėl narystės NATO privalumų ir trūkumų buvo parengta vos per kelias savaites.

Anot A. Lindbergo, toks radikalus politikos pakeitimas juolab stebėtinas, nes šalis daugelį metų „savo tapatybę grindė neutralumu“ ir nesijungimu prie karinių aljansų.

Parama narystei NATO Suomijoje ir Švedijoje išaugo dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Tačiau nors rekordiškai daug – 76 proc. – suomių pasisako už stojimą į transatlantinį aljansą, Švedijoje visuomenės nuomonė yra labiau susiskaldžiusi: naujausios apklausos rodo, kad šią idėją palaiko 50–60 proc. respondentų.

„Ačiū“ Suomijai

Tuo metu saugumo ekspertai teigia, kad Švedija per ilgai delsė svarstyti narystės NATO klausimą.

„Švedijos socialdemokratai visuomet sakydavo: „Apie tai pagalvosime, kai įstos Suomija“... nes manė, kad Suomija niekada neprisijungs“, – AFP sakė analitinio centro „American Enterprise Institute“ ekspertė Šiaurės šalių gynybos klausimais Elisabeth Braw (Elizabet Bro).

Tuo metu Suomijos politiniai lyderiai žingsniu lenkė Stokholmą, neatmesdami vadinamojo „NATO varianto“, arba galimybės, prireikus, greitai įstoti į Aljansą.

„Atsakomybė už šią padėtį tenka tiems žmonėms ir toms struktūroms, kurie dar visai neseniai atsisakydavo svarstyti NATO klausimą“, – sakė Švedijos gynybos tyrimų instituto (FOI) analitikas Robertas Dalsjo (Robertas Dalšio).

Stojimas į NATO „įvyks greitai, nes tai yra nacionalinio saugumo klausimas... Negalime amžinai delsti, nes kai kurie žmonės anksčiau nesidomėjo šiuo klausimu“, – pridūrė jis.

Kitų nuomone, Suomija, pagreitindama sprendimo priėmimo procesą, padarė didžiulę paslaugą Švedijai, kuri istoriškai ir šiek tiek arogantiškai laiko save „vyresniuoju broliu“ mažesniajai kaimynei.

„Jei ne Suomija, Švedija niekada nebūtų įstojusi į NATO. Ačiū tau, didysis broli!“ – rašoma ketvirtadienį paskelbtame švedų dienraščio „Expressen“ redakcijos straipsnyje.

 V. Putinas Suomijos sprendimą atsisakyti neutraliteto laiko „klaida“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį savo kolegai suomiui Sauli Niinisto (Sauliui Nynistei) šeštadienį pareiškė, kad Suomijos ketinimai atsisakyti karinio neutraliteto būtų „klaida“, pranešė Kremlius.

„Putinas pabrėžė, kad tradicinės karinio neutraliteto politikos pabaiga būtų klaida, kadangi Suomijos saugumui niekas negresia“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Prognozuojama, kad Helsinkis sekmadienį paskelbs teiksiantis paraišką įstoti į NATO.

„Toks šalies politinės orientacijos pasikeitimas gali daryti neigiamą poveikį per daug metų susiklosčiusius Rusijos ir Suomijos santykius, grindžiamus geros kaimynystės ir partnerių bendradarbiavimo dvasia“, – sakoma Kremliaus pareiškime.

Abu lyderiai taip pat aptarė padėtį Ukrainoje, kur nuo vasario 24 dienos Maskva tęsia karinį puolimą.

V. Putinas informavo S. Niinisto apie Rusijos ir Ukrainos derybų padėtį. Kremliaus vadovas teigė, kad derybų procesas yra „beveik sustabdytas Kyjivo, nerodančio jokio suinteresuotumo konstruktyviu ir rimtu dialogu“, sakoma Maskvos pranešime.

BNS

Redakcija rekomenduoja