Svarstoma Baltarusijos sienos apsaugai pasitelkti ir kariuomenę

Daugėjant į Lietuvą per sieną su Baltarusija patenkančių nelegalių migrantų, svarstoma jos apsaugai pasitelkti kariuomenę, ES pasienio pareigūnus, pranešė pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.

„Šiuo metu aktyviai dislokuojamos pajėgos prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos tuose sienos ruožuose, kur vyksta daugiausiai pažeidimų – šiuo atveju kalbame apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos rezervą. (...) Aktyviai diskutuojama ir planuojamas kariuomenės pasitelkimas, esant tinkamai situacijai“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas R. Liubajevas.

„Šiandien ir praeitą savaitę aktyviai diskutuota ir kalbėta su Europos sienos ir pakrančių agentūra „Frontex“ dėl galimybių dislokuoti prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos Europos Sąjungos pasienio būrio pareigūnus“, – teigė jis.

ES pasienio būrio pareigūnai darbą šiame pasienio ruože turėtų pradėti nuo liepos 1 dienos arba vidurio.

„Mūsų pirminis planas yra dislokuoti apie 30 Europos Sąjungos pasienio būrio pareigūnų. (...) Šiandien turime informaciją, kad iš esmės mūsų siūlymui pritarta. Dabar pradedame derinti techninius klausimus, logistinius klausimus. Planuojama, kad Europos pasienio būrio pareigūnai galėtų būti dislokuoti nuo liepos 1 arba liepos 14 dienos“, – pranešė R. Liubajevas.

Gali pritrūkti apgyvendinimo vietų

Iš kariuomenės pasieniečiai lauktų dviejų tipų pagalbos: pasienio ruožui stebėti patruliuojant bei, esant reikalui, steigiant migrantų stovyklas.

„Esant dideliam nelegalių migrantų antplūdžiui, svarstytume galimybę pasinaudoti kariuomenės logistikos elementu, steigiant centrus tam, kad galima būtų sulaikyti ir atitinkamai dirbti su nelegaliais migrantais“, – sakė jis.

VSAT jau turi numačiusi vietą, kur būtų galima tokią stovyklą įsteigti, tačiau kol kas užtenka esamos infrastruktūros pajėgumų Užsieniečių registracijos centre. Migrantus apgyvendinti būtų galima ir pasieniečių mokykloje.

„Jeigu tie skaičiai tikrai bus dideli, viršys mūsų technines galimybes, mes prašysime Lietuvos kariuomenės pagalbos“, – kalbėjo R. Liubajevas.

Pasieniečių vado teigimu, tai pat dėl galimos pagalbos apgyvendinant migrantus tariamasi su savivaldybėmis, kad šios priimtų į Lietuvą nelegaliai patekusius žmones savo patalpose.

Tikimasi, kad pagalbą aprūpinti migrantus būtinomis priemonėmis teiks ir nevyriausybinės organizacijos.

Pajėgumai turėtų išaugti tris kartus

Pasieniečiams šiuo metu jau talkina Viešojo saugumo tarnyba, taip pat ruošiamasi pasitelkti šaulius. Tai turėtų leisti trigubai padidinti esamus pajėgumus.

„Mūsų pajėgumų didinimas visų institucijų sąskaita – kalbu ne tik apie VSAT pareigūnus, kalbu apie Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus – mes kalbame apie trigubą padidėjimą mūsų žmogiškųjų resursų prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos“, – sakė pasieniečių vadas.

Planuojama stiprinti kontrolę ir prie Lenkijos sienos. Kadangi sisteminės kontrolės prie vidinių ES sienų vykdyti negalima, jai bus pasitelkiamos kriminalinės žvalgybos priemonės. Jos derinamos su Lenkijos pasieniečiais.

„Bus naudojama papildoma įranga. Tai ir stebėjimo įranga“, – sakė pasieniečių vadas.

Pasak jo, papildomos techninės priemonės jau dabar diegiamos pasienyje su Baltarusija, taip pat bus pasitelkiama mobili technika.

Išaugęs Baltarusijos pareigūnų aktyvumas pasienyje

Anksčiau penktadienį pranešta, kad pasienyje su Baltarusija praėjusią parą Lietuvos pasieniečiai sulaikė kelias neteisėtų migrantų grupes – iš viso 52 užsieniečius.

Pirminiais duomenimis, tai yra Irako, Sirijos, Baltarusijos ir Rusijos piliečiai. Dauguma jų pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje.

R. Liubajevo teigimu, per pirmąjį šių metų pusmetį sulaikyta apie 250 nelegalių migrantų. Pasak jo, tai rekordiniai pastarųjų metų skaičiai.

„Neigiamą nelegalios migracijos augimo tendenciją matome nuo praėjusių metų spalio–lapkričio mėnesio. (...) Per šių metų pirmą pusmetį turime daugiau nelegalių migrantų nei per pastaruosius trejus metus sudėjus“, – kalbėjo jis.

Anot jo, praėjusią parą sulaikytų migrantų skaičius taip pat yra vienas didžiausių.

„Jei vertintume pastarųjų penkerių metų laikotarpį, tai galime sakyti, kad buvo rekordinis skaičius. Tačiau mūsų istorijoje buvo ir didesnių grupių“, – sakė R. Liubajevas.

Anot jo, devyniasdešimtaisiais sulaikomų grupių dydžiai buvo skaičiuojami šimtais.

Be kita ko, pasieniečių vadas pabrėžė, kad Baltarusijoje stebimas didesnis pareigūnų aktyvumas, tačiau „priešiškų veiksmų kol kas nebuvo“.

„Mes dažniau matome Baltarusijos pasienio komiteto pareigūnus prie valstybės sienos. Turime galimybę sieną stebėti modernių stebėjimo sistemų pagalba. Tikrai matome, kas vyksta prie pat valstybės sienos, kur ta sistema įrengta. Matome ir transporto priemones, matome pakankamai dideles grupes uniformuotų asmenų“, – teigė jis.

Pasak R. Liubajevo, ši informacija „teikiama atitinkamoms institucijoms“.

„Manome, kad tai gali būti susiję su šiais metais planuojamomis pratybomis „Zapad 2021“. (...) Taip pat neatmetu galimybės, kad šiuo metu vyksta situacijos stebėjimas iš Baltarusijos pusės. Jie, matyt, irgi nori turėti daugiau informacijos apie tas priemones, kurias taikome mes, vykdydami valstybės sienos apsaugą“, – aiškino pasieniečių vadas.

Jis taip pat pridūrė, kad Baltarusijos pasieniečiai „nelabai nori bendradarbiauti“.

Įtampa tarp Baltarusijos ir Vakarų itin paaštrėjo po gegužės 23-iosios, kai Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka įsakė pasiųsti naikintuvą perimti iš Atėnų į Vilnių skridusio oro bendrovės „Ryanair“ lėktuvo.

Šiuo lėktuvu skridęs opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius bei jo draugė, Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega orlaiviui nutūpus Minske buvo sulaikyti.

Dėl priverstinio lainerio nutupdymo Europos Sąjungos valstybės uždarė savo oro erdvę Baltarusijos orlaiviams ir paragino oro bendroves neberengti skrydžių virš šalies teritorijos.

BNS