Svarbiausia – gražus „fasadas“

Vilnius

Asociatyvi nuotrauka

Širvintų ŠirvisŠaltinis: Etaplius.lt

98308

Gražus mūsų Širvintų kraštelis. Mes galime pasigirti piliakalnių gausa Kernavėje, Pasodninkų, Maskoliškių, Laužiškio, Mančiušėnų, Kiauklių, Grebliaučiznos, Totoriškio ir Janionių kaimuose, Raudonkos viensėdyje.

Esama mūsuose ir dvarų. Neseniai pradėtas restauruoti Čiobiškio dvaras. Čiobiškis turtingas ne tik tuo, kad vis gražėja dvaro apylinkės. Ten galima pakeliauti Napoleono keliu, įsliūkinti į urvą, pasigrožėti senuoju malūnu ir įsiamžinti prie įspūdingojo Čiobiškio tilto, be to, persikelti per Nerį vieninteliu Lietuvoje technikos paveldu lyniniu keltu. O kur dar mūsų gražiosios bažnyčios, muziejai Kernavės apylinkėse. Išties yra ką aplankyti. Tik kartais tenka pasvarstyti, ar tos lankytinos vietos patrauklios, ar įmanoma privažiuoti, ar įrengta poilsio zonų. Iš pačių turistų, atklydusių pasigrožėti mūsų kraštu, tenka išgirsti įvairių atsiliepimų nuo pačių šilčiausių iki šiek kiek kritiškų. Turistai nuoširdžiai žavisi mūsų krašto žaluma, švara, bet nusimena, kai norėdami atsipūsti po ilgų pasivaikščiojimų ieško suoliukų arba tupia tiesiog ant žolės. Juos taip pat stebina dar vis neretai mūsų rajone dulkantys žvyrkeliai.

Visai neseniai kartu su iš tolimo užjūrio atvykusiais giminaičiais lankiausi viename Širvintų kaime. Tame kaime vasaros metu apsilanko užsienio turistai nerečiau nei Kernavėje. Tas kaimas vardu Griciūnai. Jame įsikūręs ekologinis ožkų ūkis. Šventėje teko susitikti su kaimyninių rajonų: Vilniaus, Ukmergės, Molėtų, Utenos, bei Vilniaus miesto gyventojais. Pati šventės šeimininkė pasakojo, kad edukacijose sudalyvauti ir šio ūkio produkcijos paragauti atvyksta ne tik lietuvaičiai. Čia yra pabuvoję daugelis svečių iš įvairių Europos šalių ir ne tik. Visai neseniai šį ūkį aplankė Australijos gyventojai ir liko sužavėti tiek šeimininkės darbštumu, tiek pačiu ūkiu bei jo gaminama tautinio paveldo produkcija.

Viskas lyg ir gera bei gražu, tik vienas bet… Praeidama pro šventės svečius, vis nugirsdavau kalbantis: „…o kaip čia yra, kad šventės pagerbti bei pačios šeimininkės pasveikinti neatvyko nė vienas iš valdžios…“ Ir tiesa, šventėje teko sutikt tik vieną valdančiosios daugumos Tarybos narę ir viskas. Renginio metu nesusikirto keliai nė su viena žymiosios ketveriukės dama ir net nė su vienu opozicijos atstovu. Gal buvo mažai reklamos. Sunku dabar spręsti. Galiu tik savo mylimų svečių iš užjūrio nuomonę po renginio persakyti. Viskas buvo gražu, skanu ir linksma. Bet į pokalbį vėl įsiterpia tas nelemtas žodėlis „bet“.

Visų pirma mano brangiausius giminaičius stebino tai, kad ūkis įsikūręs lyg ranka pasiekiamoje vietoje, visai šalia autostrados Vilnius–Panevėžys. Pasiekiamumas šio ūkio lengvas tik akimis. Važiuodami autostrada šio ūkio svečių namams „Auksiniai rageliai“ galėsite tik pamoti ranka. Iš šio kelio jo tikrai nepasieksite. Į jį pateksite tik keliaudami senuoju keliu Maišiagala–Širvintos. Įvažiavimo nuo autostrados nėra. Kodėl, atsakymo neturiu. Galiu tik pasakyti, kad prieš keliolika metų prie tos pačios autostrados stūksojo senutėlė sodyba, kurią prieš kurį laiką, remiantis sklandančiais apylinkėse gandais, įsigijo vienas buvęs Seimo narys. Sodyba niekuo neišsiskiria nuo kitų kaimo sodybų ir lankyti ją gali tik šeimininkai, bet išvažiuoti į autostradą iš jos, kiek teko stebėti, galima. Legaliai tai vyksta ar ne, negaliu tvirtinti, bet judėjimas yra. O štai į ūkį, kurį lanko žmonės iš įvairių pasaulio kampelių, įvažiavimo nėra. Keistoka, bet gi čia Lietuva, čia lietūs lyja.
Ir būtent lietūs yra dar viena kliūtis, kodėl sunku pasiekti ūkį. Mat, nusukus nuo senojo Širvintų plento, į ekologinį ožkų ūkį vingiuoja siaurutis, duobėtas ir pelkėtas žvyrkelis. Žvyrkeliu pavadinti jį liežuvis nesiverčia.

Nežinau, kas atsakingas už tai, kad mūsų mylimo krašto reprezentatyvios vietelės būtų lengvai pasiekiamos, bet kad tie atsakingieji ne iki galo darbą atlieka, tai tikra tiesa. Teko stebėti, kaip į ūkį važiuoja didieji turistų autobusai. Vaizdai galėtų būti rodomi laidose apie ekstremalias situacijas. Autobusai linguoja važiuodami per duobes, svirduliuoja vingiuodami staigiais posūkiais. Žodžiu, kaip pasakytų vienas žymus Lietuvos politikas: „Vaizdzelis ne koks“. O kad jis taptų kitoks, milijardų nereikia. Reikėtų kiek daugiau skirti dėmesio kaimams, o ne tik miesto grožio puoselėjimui. Juk pačiame mieste aplankyti ypatingai ir nėra ką. Todėl manau, kad ne tik fasado grožis formuoja mūsų įvaizdį, reikėtų pradėti rūpintis tuo, kas dedasi ir kuo gyvena vietovės, nutolusios kiek toliau nuo fasado. Ko jums visiems ir linkiu.

Jonė Lieponė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt