Svarbiausi pirmadienio įvykiai: karantino švelninimo tikimybė

Vilnius

A. Rutkausko nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

164495

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Karantino švelninimas. Vyriausybės nariai preliminariai sutarė, kad atskirą įėjimą turinčios ne maisto prekių parduotuvės bei lauko prekeiviai ir kirpyklos galėtų atsidaryti nuo kito pirmadienio, tačiau galutinį sprendimą numatoma priimti šį trečiadienį. Šie sprendimai bus priimti visos šalies mastu, neišskiriant atskirų savivaldybių. Darbuotojai prieš pradėdami darbą bus testuojami, valdžia kompensuos smulkaus ir vidutinio verslo testavimo išlaidas, tam numatyta 30 mln. eurų. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad sprendimai dėl mokinių grįžimo į mokyklas bus priimti „per artimiausias kelias savaites“. Sprendimas dėl didesnio atlaisvinimo atskirose savivaldybėse kol kas nepriimtas, situaciją numatoma svarstyti po to, kai ketvirtadienį bus pristatyti atnaujinti duomenys. Lokaliai galėtų būti atlaisvinti draudimai, neskatinantys žmonių mobilumo. Siekiant sumažinti naujų koronaviruso mutacijų plitimo riziką, nuo pirmadienio ryto sustiprinta į Lietuvą iš užsienio atvykstančių keleivių patikra oro uostuose ir Klaipėdos jūrų uoste.

Koronaviruso situacija:

* Lietuvoje nustatyta 270 naujų COVID-19 ligos atvejų – tai mažiausias paros atvejų skaičius nuo spalio 19 dienos. Mirė 14 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1289 COVID-19 pacientai, 132 iš jų – reanimacijoje. Sergamumas 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų šiuo metu siekia 350 atvejų.

* Pietų Afrika sustabdė planus pradėti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, pasirodžius duomenimis, kad ji nėra pakankamai veiksminga nuo šiame regione paplitusios koronaviruso atmainos.

* Danijoje po penkių savaičių pertraukos į mokyklas sugrįžo pradinių klasių moksleiviai.

Poderskio sprendimas. Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis paskelbė paliekantis šias pareigas, nes ruošiasi pereiti dirbti į vadovaujančias pareigas informacinių technologijų įmonėje.

Kinijos susitikimas. Prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė nedalyvauti Kinijos organizuojamame viršūnių susitikime su Vidurio ir Rytų Europos šalių vadovais. Lietuvai atstovaus susisiekimo ministras Marius Skuodis. Žemesnio lygio atstovavimas atspindi gana atsargų Lietuvos požiūrį į kinų investicijas bei nerimą, kad toks bendradarbiavimo formatas gali skaldyti Europos Sąjungos vienybę. 

Šalčio aukos. Preliminariais duomenimis, savaitgalį mirtinai Lietuvoje sušalo trys žmonės, dar kelios dešimtys žmonių nukentėjo dėl galūnių nušalimo. Savaitgalį vietomis šalo iki 27 laipsnių žemiau nulio. 

„Continental“ investicijos. Vokietijos kapitalo automobilių elektronikos komponentų gamintoja „Continental“ paskelbė, kad į gamyklos Kauno laisvojoje ekonomikos zonoje plėtrą investuos dar 90 mln. eurų. Įgyvendinus antrąjį plėtros etapą, „Continental“ investicijos Kaune sieks apie 185 mln. eurų. Bendrovė iki 2025-ųjų Kauno rajone žada sukurti dar 500 darbo vietų – jų skaičius pasieks 1,5 tūkst.

Neramumai Mianmare. Karinės chuntos perimtame Mianmare stiprėja masiniai protestai prieš anksčiau įvykdytą karinį perversmą. Septyniose antrojo pagal dydį šalies miesto Mandalėjaus apygardose paskelbta karo padėtis, žmonėms draudžiama protestuoti ir rinktis grupėmis po daugiau kaip penkis, įvedama komendanto valanda. Valdžia pagrasino prieš protestuotojus imtis veiksmų. Popiežius Pranciškus paragino paleisti per perversmą suimtus politinius lyderius.

Bitkoino augimas. Bitkoino kriptovaliuta pasiekė rekordinę daugiau kaip 43 tūkst. dolerių (35,7 tūkst. eurų) vertę. Kilimas užfiksuotas po to, kai elektrinių automobilių gamintoja „Tesla“ paskelbė apie pusantro milijardo dolerių investicijas į šią valiutą.

Teismo sprendimas. Švedijos teismas  išteisino du kino kūrėjus, kaltintus 1994-aisiais Baltijos jūroje nuskendusio kelto „Estonia“ neliečiamumo pažeidimu. Teismas konstatavo, kad jie plaukė laivu su Vokietijos vėliava, o ši šalies nėra pasirašiusi susitarimo dėl kelto apsaugos. Dokumentinį filmą apie laivo katastrofą kūrusi komanda 2019 metų rugsėjį prie nuskendusio kelto pasiuntė nuotolinio valdymo povandeninį aparatą, kuriuo aptiko didelę skylę laivo korpuse. Tai pakurstė abejones dėl oficialaus katastrofos tyrimo išvadų.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt