REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2020 m. Gruodžio 27 d. 17:18

Svarbiausi ilgojo kalėdinio savaitgalio įvykiai

Vilnius

Mariaus Morkevičiaus, Elta nuotr.

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt


159638

Pateikiame svarbiausių ilgojo kalėdinio savaitgalio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Skiepijimo pradžia:

* Europos Sąjungos šalys sekmadienį oficialiai pradėjo koordinuotą vakcinacijos nuo koronaviruso kampaniją. Lietuvoje pirmieji skiepai tenka medikams, vakcinavimas pradėtas penkiose didžiosiose šalies gydymo įstaigose. Sveikatos priežiūros specialistus planuojama paskiepyti pirmąjį ateinančių metų ketvirtį.

* Pirmosios „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos vakcinos dozės į Lietuvą atgabentos šeštadienį. Iš viso šalį pasiekė 9750 vakcinos dozių: Vilniaus ir Kauno apskritys gavo po 2925, Klaipėdos apskritis – 1950, o Šiauliai ir Panevėžys – po 975 dozes. Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerės Jurgitos Grebenkovienės teigimu, antroji COVID-19 siunta Lietuvą pasieks gruodžio 29 dieną.

* Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius sako, kad skiepo nuo COVID-19 atsisakę medikai negalės dirbti su sunkiai sergančiais pacientais, jiems bus skiriamas kitas darbas.

* Pasak Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, vienu metu skiepijimo nuo COVID-19 procesą pradėjusi Europos Sąjunga pademonstravo ryžtą ir vienybę ne tik santykiuose su vakcinos gamintojais, bet ir tarpusavyje.

* Popiežius Pranciškus penktadienį skelbdamas savo kalėdinį palaiminimą „Urbi et orbi“ („Miestui ir pasauliui“) paragino užtikrinti, kad vakcinos nuo COVID-19 būtų prieinamos visiems, ir tvirtino, kad pirmieji eilėje turi būti pažeidžiamiausi žmonės, nepriklausomai nuo to, kam priklauso skiepų patentai.

Koronaviruso situacija:

* Per savaitgalį Lietuvoje patvirtinta 4018 naujų susirgimų, mirė 49 žmonės. Iš viso šalyje nuo koronaviruso mirė 1254 žmonės. Sekmadienio duomenimis, ligoninėse gydomi per 2,4 tūkst. koronaviruso pacientų, iš jų 199 – reanimacijoje. Lietuvoje koronavirusu tebeserga beveik 67 tūkst. žmonių.

* Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė pirmojoje vietoje tarp Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) vertinamų Europos valstybių, pagal mirtingumą Lietuva yra aštunta. Centro duomenimis, dviejų savaičių sergamumas šalyje penktadienį siekė 1376 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Pagal šį rodiklį, antroji 31 valstybės sąraše yra Kroatija, kur per tą patį laiką 100 tūkst. gyventojų teko 1113 atvejų.

* Asmens sveikatos priežiūros įstaigų personalui bus leidžiama trumpinti izoliacijos laiką, tačiau reikės užtikrinti papildomą testavimą. „Praplečiamos ribos kiekvieną atvejį vertinti individualiai ir saugiai trumpinti šį laikotarpį“, – šeštadienį spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Pasak jo, tokios iniciatyvos imtasi, matant sunkėjančią situaciją gydymo įstaigose.

* Kontrolės postuose per Kūčias ir dvi Kalėdų dienas apgręžta per 10 tūkst. automobilių. Nuo praėjusios savaitės vidurio, kuomet buvo įvesti judėjimo ribojimai, kontrolės postuose pareigūnai apgręžė apie 28 tūkst. transporto priemonių. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad judėjimo ribojimų efektyvumą Vyriausybė vertins kitą savaitę.

* Europoje koronaviruso atvejų skaičius perkopė 25 mln., rodo naujienų agentūros AFP kaupiami oficialūs duomenys.

* Prancūzijoje ir Kanadoje pirmąkart patvirtinti užsikrėtimo naujos atmainos koronavirusu, kuris pastaruoju metu išplito Jungtinėje Karalystėje, atvejai.

* Jungtinės Valstijos reikalaus iš Jungtinės Karalystės lėktuvais atvykstančių keleivių pateikti neigiamą prieš skrydį padaryto COVID-19 testo atsakymą. Dėl naujo koronaviruso varianto, kuris, kaip baiminasi ekspertai, yra labiau užkrečiamas, jau daugiau kaip 50 šalių suvaržė susisiekimą su Britanija.

* Japonijoje plintant koronavirusui, sostinėje Tokijuje šeštadienį patvirtinti 949 nauji COVID-19 atvejai – daugiausia nuo protrūkio pradžios.

* Rusijoje bendras užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius viršijo 3 mln. atvejų.

* Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė neketinąs skiepytis nuo koronaviruso.

Sumažėjo emigrantų perlaidos. Beveik perpus šiemet sumažėjusias emigrantų perlaidas iš užsienio į Lietuvą lėmė koronaviruso pandemija ir gyventojų judėjimo suvaržymai. „Iki pandemijos emigrantai atvažiuodavo į Lietuvą, čia apžiūrėdavo ir investuodavo į nekilnojamąjį turtą. Dabar to daryti jie taip lengvai nebegali, nes yra taikomi dideli judėjimo apribojimai, todėl sumažėjus nekilnojamojo turto įsigijimams ir emigrantų pervedimai tampa mažesni“, – BNS tvirtino Finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Griežtesnės sankcijos. Darbuotojų prastovas paskelbę darbdaviai, iš valstybės gaunantys subsidijas, tačiau tuo pat metu verčiantys žmones dirbti, bus baudžiami griežčiau. Seimas šią savaitę priėmė Užimtumo įstatymo pataisą, kuria numatė naują sankciją už darbą per prastovas – tokiems darbdaviams vienerius metus bus ribojama valstybės parama įdarbinimui, darbo vietų steigimui ar pritaikymui, kitoms užimtumo iniciatyvoms. 

Tyčinis sprogdinimas. Jungtinių Amerikos Valstijų Našvilio miesto centre anksti penktadienį driokstelėjęs galingas sprogimas smarkiai nuniokojo aplinkinę teritoriją, o pareigūnai šį incidentą laiko tyčiniu sprogdinimu. Miesto policijos viršininkas Johnas Drake'as (Džonas Dreikas) žurnalistams sakė, kad patvirtintų aukų nėra, bet pareigūnai tiria sprogimo vietoje rastas liekanas, kurios gali būti žmogaus palaikų dalys.

JK ir Europos Sąjungos susitarimas. Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė ketvirtadienį po kone 10 mėnesių trukusių derybų pasiekė susitarimą dėl prekybos ryšių po „Brexito“, padėsiantį sušvelninti ekonominį smūgį Britanijai pasitraukus iš Bendrosios rinkos ir muitų sąjungos. Britanija oficialiai išstojo iš ES sausio mėnesį po 2016 metais įvykusio referendumo ir tapo pirmąja tą padariusia šalimi. Londonas tebėra saistomas ES taisyklių pereinamuoju laikotarpiu, kuris tęsis iki gruodžio 31-osios vidurnakčio.

Leido sugrįžti. Baltarusijos valdžia leido sugrįžti Baltarusijos vyskupų konferencijos pirmininkui, Minsko-Magiliavo arkivyskupui Tadeušui Kondrusevičiui, beveik keturis mėnesius neįleistam į šalį. Dvasininkas sugrįžo ketvirtadienį, jam buvo uždrausta įvažiuoti į Baltarusijos teritoriją po to, kai jis sukritikavo Baltarusijos valdžios susidorojimą su protestuotojais, reikalaujančiais šalies autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos atsistatydinimo.

Išpuolis Nigerijoje. Nigerijos neramioje šiaurės rytinėje dalyje Kalėdų išvakarėse judėjimo „Boko Haram“ džihadistai nužudė mažiausiai 11 žmonių, sudegino bažnyčią ir pagrobė kunigą. Daugelyje Nigerijos rajonų vietos bendruomenės atkūrė ginkluotus savigynos būrius arba vietos sukarintas pajėgas savigynai nuo kovotojų.

Žudynės Etiopijoje. Ginkluoti užpuolikai trečiadienį per išpuolį Vakarų Etiopijoje nužudė 207 žmones – daugiau nei du kartus daugiau, nei buvo skelbta anksčiau. Etiopijos žmogaus teisių komisija trečiadienį nurodė, kad per paryčiais Benišangulo-Gumūzo regiono Metekelo rajone surengtą išpuolį žuvo apie 100 žmonių, sudeginta pasėlių. Metekelo rajone, kurio gyventojų daugumą sudaro šinašai, oromai ir amharai (dvi pastarosios yra didžiausios Etiopijos tautines grupės), pastaraisiais mėnesiais įvykdytas ne vienas mirtinas išpuolis. Vietos lyderiai dėl smurto kaltina gumūzų tautybės žmones.

Rinkimai Nigeryje. Sachelio regionui priklausančiame Nigeryje sekmadienį prasidėjo istoriniai rinkimai, galintys įtvirtinti pirmąjį šalies istorijoje taikų valdžios perdavimą tarp dviejų išrinktų prezidentų, nepaisant besitęsiančio kruvino džihadistų sukilimo. Prezidentas Mahamadou Issoufou (Mahamadu Isufu), kuris buvo išrinktas 2011-aisiais, savanoriškai traukiasi iš pareigų, išdirbęs dvi penkerių metų kadencijas. Iš 30 kandidatų favoritu laikomas jo parinktas įpėdinis – 60 metų Mohamedas Bazoumas (Mohamedas Bazumas), anksčiau dirbęs vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministro postuose.

Prezidentės priesaika. Maia Sandu (Maja Sandu) ketvirtadienį buvo prisaikdinta naująja Moldovos prezidente. M. Sandu laimėjo lapkričio 15 dieną įvykusius prezidento rinkimus gavusi 57,27 proc. balsų. Jos oponentas Igoris Dodonas, vadovavęs Moldovai nuo 2016 metų, surinko 42,28 proc. balsų. I. Dodonas ir jo partijos parlamentarai atsisakė dalyvauti M. Sandu prisaikdinimo ceremonijoje.

BNS



REDAKCIJA REKOMENDUOJA