Svajonės išėjus į laisvę: kad būtų darbo ir žmogus, laukiantis namuose

Marijampolės Pusiaukelės namuose Raimundas gyvena jau pusmetį. Per šį laiką vyriškis susirado darbą, laisvalaikiu tobulina siuvėjo amatą, o sekmadienio rytmečius dažniausiai leidžia klausydamasis Biblijos aiškinimų vietinėje tikinčiųjų bendruomenėje.

Dar prieš metus tokią kasdienybę Raimundui būtų buvę sunku įsivaizduoti. Trejus metus praleidęs Marijampolės pataisos namuose ir gavęs pasiūlymą persikelti į Pusiaukelės namus, jis prisipažįsta tikėjęsis ilgų bei sudėtingų kryžiaus kelių, identiškų gyvenimo sąlygų ir bemaž tokios pat griežtos drausmės.

„Iš pradžių maniau, kad patekti į Pusiaukelės namus yra neįmanoma misija, o ir gandų būta įvairių. Tačiau pakalbėjus su įkalinimo įstaigos personalu paaiškėjo, kad atitinku visus Pusiaukelės namų gyventojams keliamus reikalavimus,“ – prisimena Raimundas. Pusiaukelės namuose gali apsigyventi nepriekaištingai besielgiantys, už nesunkius nusikaltimus teisti, mokytis arba dirbti nusiteikę nuteistieji. „Įžengęs į Pusiaukelės namus buvau labai maloniai nustebintas: ne tik fiziškai kitokiomis gyvenimo sąlygomis, jaukia namų aplinka, bet ir draugišku personalo bendravimu, nuoširdžiu noru padėti“.

Raimundas kasdien pareigingai geni prie elektros linijų augančius medžius. Vis dėlto šis darbas stuburo traumą prieš dešimtmetį patyrusiam ir sudėtingą operaciją ištvėrusiam vyriškiui yra fiziškai kiek per sunkus. Jis deda daug vilčių, kad pavyks susirasti baldininko darbą, juolab kad patirties šioje srityje jau yra įgijęs įkalinimo įstaigoje. „Nesibaidau jokio darbo, išbandau save įvairiose srityse ir stebiu, kaip į tai reaguoja mano nugara,“ – mėginimus atrasti sveikatai neigiamos įtakos nekeliantį pragyvenimo šaltinį apibūdina trisdešimtmetį vos perkopęs vyriškis.

Kartesnė tiesa atperka saldesnį melą

Iki laisvės atėmimo Raimundas sėkmingai darbavosi gimtajame Alytuje atlikdamas vidaus patalpų apdailą. Ar išėjęs iš Pusiaukelės namų planuoja grįžti Alytun? „Į Alytų pas ten gyvenančią mamą stengiuosi grįžti kas antrą savaitgalį. Bent jau, kiek tai leidžia finansinė padėtis. Tačiau galėčiau gyventi ir čia, Marijampolėje: miestas labai gražus, žmonės – malonūs, draugiški,“ – gerų žodžių marijampoliečiams negaili Raimundas. Jis užsimena, kad sprendimą likti Marijampolėje ateityje nulems du esminiai veiksniai: galimybė dirbti mėgstamą darbą ir mylima moteris. Tiesa, romantiškų santykių Raimundas dar nepuoselėja, tačiau viliasi, kad artimą sielą sutikti pavyks.

Ar gyvenant Pusiaukelės namuose įmanoma užmegzti rimtus santykius? Raimundo teigimu, teoriškai įmanoma, tačiau tam tikrų sunkumų kyla, o ir nuslėpti gyvenimo istorijos nei norisi, nei pavyksta. „Susipažinus su naujais žmonėmis prisistatyti, iš kur esu, dažniausiai net ir nereikia. Visi ir taip žino,“ – juokiasi. Ar tas žinojimas padeda? „Galbūt man sekėsi sutikti gerus žmones: nejaučiau pasmerkimo, veikiau – priešingai – sutiktieji stengiasi padėti, paskatinti, pakelti nuotaiką.

Tai krikščioniškas požiūris, tačiau pasaulietiškame pasaulyje reakcijų būna įvairių, tad pažinties širdingais prisipažinimais stengiuosi nepradėti,“ – atsidūsta Raimundas.

Tiesa, bent jau pirmaisiais bendravimo mėnesiais mylimąją pasikviesti vakarienės prie taurės vyno būtų keblu. Pusiaukelės namų gyventojai privalo laikytis drausmės taisyklių: po darbų ar mokslų grįžti į namus, nevartoti alkoholinių gėrimų, taip pat laisvu nuo kitų įsipareigojimų metu būtina lankyti paskirtus užsiėmimus. Tačiau maisto, ypač – saldumynų, gaminimo entuziastas Raimundas rastų kitų būdų palepinti brangų žmogų: vyriškis mėgsta kepti tortus, pyragus, o ir pro saldumynų skyrių prekybos centre abejingai praeiti neįstengia.

Emigruoti į kitą šalį ar persikelti į didmiestį, kur gyvenimą galėtų pradėti it nuo balto popieriaus lapo, be iš paskos besivelkančios sudėtingos gyvenimo istorijos, Raimundas sako nenorįs: „Nemėgstu didelių miestų, susvetimėjusių žmonių. Taip pat nesistengiu ir kažko slėpti. Išlaukiu tinkamos akimirkos, pateikiu trumpą gyvenimo santrauką ir tada sprendžia žmogus, ar nori bendrauti toliau, ar ne“. Jeigu bendravimas tęsiasi, Raimundas širdingai atskleidžia visus per daugiau nei tris dešimtmečius užpildytus asmeninės istorijos puslapius.