REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Karas Ukrainoje2022 m. Gruodžio 23 d. 07:00

Šv. Kalėdos Kyjive – kova su tamsa

Pasaulis

Šv. Mi­ka­lo­jaus die­nos pro­ga vai­kai pra­džiu­gin­ti do­va­no­mis. (Iri­nos Hai­da­man­chuk as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.)

Oksana LaurutytėŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“


254731

Šiemet Kalėdos ukrainiečiams bus kitokios. Iki šiol oficialiai jos švęstos sausio 7 d., kaip tai daro Rusija, bet šiemet pirmą sykį Ukraina ruošiasi švęsti Kalėdas kartu su visu pasauliu – gruodžio 25 d. Pasak Kyjive gyvenančios Irinos Haidamanchuk, šiųmetis ukrainiečių švenčių laukimas – kova su tamsa: „Elektros neturime visą dieną, o tai reiškia, kad neturime nei vandens, nei šilumos. Naktį mus vėl bombardavo dronais-kamikadzėmis.“

„Tamsiausia būna prieš aušrą“

Sprendimas, kad Ukraina Kalėdas švęs kartu su visu pasauliu gruodžio 25-ąją, priimtas šalies mastu. Niekas nedraus tikinčiųjų bendruomenėms pasirinkti ir kitos šventimo datos, jie galės švęsti ir sausį kartu su Rusijos cerkve. Nes vykusio popų pasitarimo metu nuspręsta, kad Kalėdas galima švęsti ir gruodžio 25 d., ir sausio 7 d.

Kyjive gyvenančios I. Haidamanchuk, su vyru Sergejumi auginančios penkias dukras, šeimos Kalėdos bus greičiausiai tamsoje. Antradienį „Etaplius“ Irina pasakojo: „Šviesos neturime visą dieną. Naktį mus vėl bombardavo dronais. Iš 35 dronų-kamikadzių numušė 30, o kai kurie pataikė į energetinius objektus. Visas miestas tamsus, beveik niekur nedega lempos.“

Irina sako, kad visa Ukraina dabar kaunasi su tamsa. „Tamsa bando mus praryti, bet mes nepasiduodame. Mokomės, dirbame, treniruojamės. Adaptuojamės prie naujos realybės“, – pasakoja ukrainietė, paaiškindama, kad niekur karo metu nepasidėsi. Gyventi, išgyventi reikia, juo labiau – nepasiduoti. „Nes visi supranta, kad Ukrainos laukia pergalė. O tamsiausia juk būna prieš aušrą. Tuo ir tikime“, – kalba ji.

Pasak pašnekovės, šiemet pirmą kartą, kaip niekada nebuvo anksčiau, Maidane buvo įžiebta chanukija. Chanuka dar kitaip vadinama džiaugsmo ir šviesos švente.

„Visi miestai skendi tamsoje. Daug kur vieni griuvėsiai. Tai siaubinga ir baisu. Jau Kyjive daugėja griuvėsių, bet kitur... Priešai pataiko į komunikacines struktūras. Užvakar su dukra Lera ėjome į treniruotę. Atskrido raketa... Ji trenkėsi taip, kad žemė pasikėlė. Sustojome ir nežinojome, kur bėgti. O dar tas garsas...“ – beria žodžius moteris.

Iri­na sa­va­no­riau­ja „Ca­ri­te“, o Ser­ge­jus yra lais­vų­jų im­ty­nių tre­ne­ris. (Iri­nos Hai­da­man­chuk as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.)

Kalėdų vaišės bus skurdžios

Pasak Irinos, kai įsijungia oro pavojaus sirenos, elektra Kyjive atjungiama automatiškai iškart visur. Paskui po truputį elektros tiekimas atstatomas. „Mūsų namuose, esančiuose daugiabučiuose, yra elektrinės viryklės. Tai reiškia, kad negalime karšto maisto pasigaminti, vanduo taip pat netiekiamas, neveikia liftai, butai nebešildomi. Todėl tenka tykoti, kada atsiras elektra, kad pasigamintume maisto“, – atvirauja moteris.

Kyjive, ukrainietės teigimu, per dieną elektra į butus tiekiama dviem valandoms. Elektros tiekimas nukreipiamas dviem valandoms vis į kitą mikrorajoną, kad visi kažkiek gautų šviesos ir šilumos.

Mokyklose, ligoninėse yra elektros generatorių, todėl visi vaikai iš nuotolinio mokymosi grįžo mokytis į mokyklas. „Sporto salėse taip pat pastatyti generatoriai, vaikai gauna šilto maisto ir mokyklose šilta“, – paaiškina Irina.

Kai kurios mokyklų sporto salės apšviečiamos, naudojant automobilių akumuliatorius. Čiuožyklose blausi šviesa taip pat tiekiama generatorių.

„Parduotuvės dirba tos, kurios turi generatorius, maisto parduotuvėse yra pakankamai“, – paaiškina Irina, bet tęsia, kad kadangi šalyje didelis nedarbas, viskas brangsta, ukrainiečių kalėdiniai stalai bus skurdūs. Greičiausiai net be šilto maisto. Ir internetu pasikalbėti su draugais ir artimaisiais vargiai pavyks, nes interneto ryšys trūkinėja, mobiliųjų telefonų ryšys taip pat labai stringa.

„Mūsų šeima Kalėdas pasitiks kukliai, pabandysime kažką pasigaminti. Gal karštų picų užsisakysime“, – sako moteris.

Taip at­ro­dė Ky­ji­vo Ka­lė­dų eg­lė per pa­sta­ruo­sius me­tus. (Iri­nos Hai­da­man­chuk as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.)

„Negalima leisti Putinui pavogti mūsų Kalėdų“

Pirmadienį Kyjive buvo oficialiai įžiebta centrinė miesto eglė. Šiemet Kyjivo eglutė vadinama „nesunaikinama eglute“. Pagrindinė Ukrainos sostinės Kalėdų eglė įžiebta Sofijos aikštėje miesto centre.

Miesto meras Vitalijus Kličko „Telegram“ kanale rašė, kad šiemet pagrindinė Kalėdų eglė bus dirbtinė, 12 metrų aukščio. Ji papuošta energiją taupančiomis girliandomis, kurios švytės nuo generatoriaus tam tikromis valandomis.

Eglutė buvo papuošta praėjusių metų žaislais, panaudojant apie tūkstantį mėlynų ir geltonų burbulų bei baltų balandžių. Kalėdų eglės viršūnę vainikuoja Ukrainos herbas, o apatinę dalį puošia susidoroti su karo iššūkiais Ukrainai padedančių šalių vėliavos. Tarp jų matyti ir Lietuvos trispalvė.

Ukrainos sostinės meras pažymėjo, kad masinių naujamečių renginių Kyjive nebus, tačiau atšaukti Naujųjų Metų ir šv. Kalėdų niekas nesiruošia: „Negalima leisti Putinui pavogti mūsų Kalėdų. Nepaisant skirtingų nuomonių iš įvairių pusių – reikia ar nereikia, mes kreipėmės į verslą, kuris sutiko ne už biudžetines lėšas, o už asmenines, įrengti eglutę be naujamečio patoso.“

Lapkričio mėnesį paskelbus naujieną, kad Kyjive bus šventinė eglė, pasipylė nepatenkintų žmonių reakcijų. Ukrainos prezidento tinklalapyje buvo sukurta peticija, raginant atsisakyti naujametės eglutės įrengimo. Reikalavime tvirtinama, kad „šiais metais tokio pobūdžio šventė būtų netinkama“.

O Ukrainos pietuose įsikūrusiame Mykolajivo mieste iškilo karo laikus simbolizuojanti Kalėdų eglė iš maskuotinių tinklų. Eglės pavidalo instaliacija sukurta virš šv. Mykolo statulos, apdėtos ją saugoti turėjusiais smėlio maišais Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje.

Kamufliažinius tinklus pagamino savanoriai. Po švenčių tinklai bus išsiųsti fronte kovojantiems kariams.

Europos bažnyčių atstovai prašo per Kalėdas melstis už Ukrainą

Europos Bažnyčių Konferencija (CEC) kartu su Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisija (COMECE) paskelbė bendrą Kalėdų laišką, kurį pasirašė CEC pirmininkas pastorius Christianas Kriegeris ir COMECE pirmininkas kardinolas Jeanas-Claude’as Hollerichas.

Krikščionys visame pasaulyje rengiasi Kalėdoms – meilės, vilties ir taikos šventei. Ši šventė turi ypatingą reikšmę taip pat ir tiems žmonėms, kurie neišpažįsta krikščionių tikėjimo. Šiųmetės Kalėdos kai kuriems Europos gyventojams bus labai sunkios, rašo laiško autoriai, pažymėdami, kad jie visų pirma galvoja apie didžiules žmonių kančias Ukrainoje, apie tuos, kurie buvo priversti bėgti iš namų, ieškodami prieglobsčio nuo žiaurios karinės invazijos, pradėtos jau daugiau nei prieš devynis mėnesius.

Artėjančių Kalėdų proga mes, bažnyčių atstovai, kviečiame visus ypač melstis už taiką Ukrainoje, rašoma laiške. Tegul Kristus atneša taiką ginklų nukamuotai šaliai, paguodą motinoms, apraudančioms savo žuvusius vaikus. Tegul Kristus suvienija šeimas ir bendruomenes, kurias išskyrė neapykanta ir smurtas. Tegul šalčio, bado ir baimės kankinami žmonės nesijaučia apleisti ir tegul visi, bėgantys nuo karo baisumų, sulaukia šilto priėmimo.

Vai­kai ku­ria rank­dar­bius – ne tik ka­lė­di­nius žais­lus, bet ir pi­na mas­kuo­ja­muo­sius tink­lus ka­riau­jan­tiems tė­vams.

Prašo pagelbėti

Irina moko vaikus rankdarbių, savanoriauja „Carite“, o Sergejus yra kūno kultūros mokytojas ir laisvųjų imtynių treneris. Po šv. Kalėdų vaikams prasidės žiemos atostogos ir jos truks net visą mėnesį – iki vasario.

Irina ir Sergejus svajoja vaikus nuvežti į sporto stovyklą Karpatuose. Ten dar kol kas elektros ir šilumos tiekimas vyksta stabiliai, tačiau sportuojantiems vaikams į stovyklą nuvežti reikia papildomų lėšų. Vieno vaiko kelionei reikia 250 EUR, o norima nuvežti 10 vaikų.

Pedagogai prašo pagelbėti auka, kad būtų galima nugabenti vaikus, kurių tėvai žuvo ar kariauja, į saugią vietą.

Irinos Haidamanchuk sąskaita Šiaulių banke: LT487189900035726839.


Foto galerija:

Iri­nos Hai­da­man­chuk as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.
Iri­nos Hai­da­man­chuk as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.
Iri­nos Hai­da­man­chuk as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.
Iri­nos Hai­da­man­chuk as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.
Iri­nos Hai­da­man­chuk as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.
Iri­nos Hai­da­man­chuk as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.
Iri­nos Hai­da­man­chuk as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.
Iri­nos Hai­da­man­chuk as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA