Suvalkija Naujuosius sutiks be fejerverkų

Marijampolė

Birutė MontvilienėŠaltinis: Etaplius.lt

199339

Šiandien, gruodžio 31-ąją, laikrodžio rodyklei artėjant prie Naujųjų metų ribos, Marijampolės padangėje įvairiaspalviai fejerverkai nešvies. Toks sprendimas Marijampolės savivaldybėje buvo priimtas gruodžio 20-ąją.

Taigi vidurnakty nereikės sėdėti šunį apsikabinus, kad jo širdelė iš baimės nesprogtų nuo sproginėjančių fejerverkų. Galėsime apsikabinti artimuosius ir palinkėti vieni kitiems laimingų bei taikingų 2022-ųjų.

Didelių diskusijų nebuvo

Fejerverkai – malonūs akiai, bet tikrai nėra malonūs nei sveikatai, nei ekologijai plačiąja prasme. Gyvūnų mylėtojai kraupsta nuo minties, kad sproginėjimų išgąsdinti naminiai gyvūnai patiria didžiulį stresą, paukščiams, ko gero, taip pat veriasi „pragaro vartai“.

– Idėją atsisakyti fejerverkų pasiūliau dar pernai, tačiau tada daug diskusijų dėl to nebuvo, nes viską į savo vietas sudėliojo karantinas. Šiemet žaliosios politikos formavimo ir įgyvendinimo grupėje grįžome prie šio klausimo, matydami milžinišką žalą, kurią žmogui ir gamtai daro keleto minučių gražus reginys – visi į atmosferą paleisti teršalai nusėda į gruntą, vandenį ir kartu su maistu vėl patenka ant mūsų stalo, – sako Marijampolės savivaldybės tarybos Aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Karolis Dvylys.

Savivaldybės vadovai, išklausę žaliosios politikos formavimo ir įgyvendinimo grupės siūlymus, kartu svarstė, kaip išlikti draugiškiems aplinkai ir nesugadinti gyventojams šventės. Suprantama, kad žmonių įpročius pakeisti pakankamai sunku. Tačiau stebint naujos Kovido atmainos plitimo greitį, Savivaldybės vadovai nusprendė, kad kviesti žmones būriuotis ir švęsti miesto centre būtų neatsakinga, todėl atsisakyta fejerverkų. Tą patį raginami daryti ir gyventojai. Taip šventės bus saugesnės ir švaresnės.

Kazlų Rūdos savivaldybės mero patarėja Virginija Mitrikevičienė sako, kad jų mieste fejerverkų atsisakyta jau keletas metų. Jie nepokši nei „Miesto dienų“ metu, nei įžiebiant miesto eglę, nei per Naujųjų sutikimą. Pašnekovė sako, kad yra sričių, kur šie pinigai gali būti panaudojami prasmingiau.

Kalvarijoje fejerverkų taip pat nebus.

Gyventojai raginami būti atsargūs

Kaip žinome (tik artėjant Naujiesiems dažnai „pamirštame“), kad pirotechnikos priemonės neįgudusius ar neatsargius vartotojus gali sunkiai sužaloti, šie sužalojimai itin pavojingi ir sunkiai gydomi. SAM pranešime spaudai sakoma, kad „dažniausi nudegimų sužalojimai patiriami galvos srityje – nukenčia akys, veidas, ausys, taip pat nutraukiamos galūnės – rankos ir pirštai. Iššauti fejerverkai sukelia ne tik garso bei šviesos efektus, bet ir paskleidžia iki 10 kartų didesnį pavojingų teršalų ir sunkiųjų metalų kiekį“.

Ką sako mokslininkai?

Apie fejerverkų poveikį „Suvalkietis“ pakalbino dr. Vaidą ŠEREVIČIENĘ, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentę.

– Fejerverkų naudojimas susijęs su klimato kaita?

– Fejerverkų keliama tarša žinoma jau ne vienerius metus, tačiau mokslininkai iki šiol atlieka tyrimus, siekdami nustatyti taršos sudėtį ir galimą poveikį. Fejerverkai naudojami plačiai visame pasaulyje Naujųjų metų naktį, skirtingose šalyse – ir įvairių švenčių metu (Divali festivalis Indijoje, Žibintų festivalis Kinijoje ir Taivanyje, Nepriklausomybės diena JAV, Bastilijos diena Prancūzijoje ir pan.). Tad fejerverkų naudojimas, siekiant sukurti džiugią atmosferą, buvo (ir vis dar yra) tradicija daugelyje šalių. Tačiau augant žmonių supratimui apie klimato kaitą ir aplinkosaugos problemas, šis trumpalaikis grožis, pirotechnikos šviesų šou vis labiau atsiduria dėmesio centre. Fejerverkai, pagaminti iš kenksmingų plastikų ir cheminių junginių, ne tik teršia aplinką, bet gali rimtai paveikti oro, kuriuo kvėpuojame, kokybę.

– Kokios cheminės medžiagos išsiskiria sprogdinimo metu?

– Pirmiausia – tai dideli kiekiai dujinių teršalų: azoto oksidai, sieros dioksidas, susidaro ir priežemio ozonas. Taip pat išsiskiria nemažai organinių junginių ir kietųjų dalelių, sunkiųjų metalų. Įvairiose šalyse mokslininkai stebi ir analizuoja oro kokybės pokyčius tokių švenčių metu. JAV buvo analizuoti ilgamečiai Nepriklausomybės dienos šventės duomenys. Dieną, kuomet būdavo sprogdinami fejerverkai, paros vidutinė kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija padidėdavo vidutiniškai 42 proc, o vietovėse arčiau fejerverkų sprogdinimo vietų būdavo fiksuojamas kietųjų dalelių padidėjimas ir iki 370 proc. Divali festivalio Indijoje metu buvo fiksuotos 2–10 kartų didesnės sieros dioksido (SO₂), azoto dioksido (NO₂) ir kietųjų dalelių KD10 koncentracijos.

– Bet galbūt tai tik laikinas poveikis, kurį vėjas netrukus išsklaido?

– Fejerverkų šalininkai į susidarančią oro taršą numoja ranka ir sako, kad tai tik keleto valandų poveikis. Taip yra ne visada, kiek laiko teršalai išbuvo ore ir netoli susidarymo vietos, labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Esant palankiam orui, pirotechnikoje naudojami sunkieji metalai gali būti nunešti ir keliasdešimt kilometrų. O policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir metalai, esantys fejerverkų prieduose ir suteikiantys spalvą, padidina toksinių medžiagų nusėdimą ekosistemose. Taip pat yra apskaičiuota, kad per Naujuosius metus iš Pekino gatvių būna surenkama po 56 tonas fejerverkų atliekų.

– Kokios alternatyvos fejerverkams?

– Dalis miestų stengiasi atsisakyti fejerverkų šou ir pakeisti ekologiškesnėmis šventimo alternatyvomis. Šiuo metu aplinkai draugiškiausios alternatyvos – įvairiose šalyse naudojami lazerių, šviesų ar dronų šou. Praėjusiais metais Lietuvoje ir kitose šalyse, taip pat ir šiais metais, fejerverkai yra ribojami ne kiek dėl poveikio aplinkai, bet stengiantis užkirsti kelią žmonių susibūrimams dėl šiuo metu vis dar esančios pandemijos.

– Ačiū Jums.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt