Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Vila po tvarkybos darbų atgavo pirminę spalvą. Margaritos Janušonienės (KPD) nuotrauka
Jūratė MičiulienėŠaltinis: KPD informacija
Tai jis dar vaikystėje pastebėjo Kastuko ypatingus gabumus muzikai, apie talentingą vaiką papasakojo savo pacientui, Druskininkuose gydytis atvykdavusiam kunigaikščiui Mykolui Oginskiui (1849–1902) ir paprašė jį priimti į Plungės dvare veikusią muzikos mokyklą.
Garsaus Druskininkų gydytojo vila
Gydytojas J. Markiewiczius gimė Naugarduko krašte, mokėsi Naugarduke ir Vilniuje. 1858 metais baigė Maskvos universiteto medicinos fakultetą. Per dvejus metus įsigijo daktaro laipsnį ir 1860 metais įsikūrė Gardine. Nuo 1861 m. dirbo vyresniuoju gydytoju Gardino miesto ligoninėje. Dalyvavo 1863 m. sukilime. Už tai buvo nuteistas ir ištremtas į Sibirą. Po ketverių metų atleistas nuo tolesnio bausmės vykdymo, gavo leidimą išvykti į Varšuvą. Ten dirbo Neišgydomų ligonių globos draugijos ambulatorijose, vėliau vadovavo vienai jų, taip pat turėjo privatų kabinetą. Po savo dėdės, ilgamečio Druskininkų gydytojo Jano Pileckio mirties 1878 m. savo privačią praktiką vasarą perkeldavo į Druskininkų kurortą, nusipirkęs namą Šv. Jokūbo g. 2.
Kaip savo prisiminimuose rašo M. K. Čiurlionio sesuo Jadvyga (Jadvyga Čiurlionytė. Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį. Vilnius, VAGA, 1970, 126 p.), „Markevičių atvykimo į Druskininkus laikotarpis sutampa maždaug su mūsų tėvų persikėlimu iš Ratnyčios į Druskininkus. Daktaras Markevičius buvo labai muzikalus; jis gerai skambino fortepijonu, labai mėgo Bachą ir dažnai grodavo jį vargonais. Dėl to užsimezgė tarp abiejų šeimų artimesni santykiai, o jų vaikams augant, ryšiai dar sustiprėjo. Nors Markevičiai pastoviai gyveno Varšuvoje ir tik vasaros sezonui atvažiuodavo į Druskininkus, tačiau tai nekliudė abiejų šeimų vaikų draugystei (...) Markevičius gana anksti pastebėjo Kastuko ypatingus gabumus muzikai (...)Markevičius, kiekvieną kartą, tik atvažiavęs į Druskininkus, ateidavo paklausyti, ką Kastukas per žiemą išmokęs. Buvo aišku, kad talentingam berniukui reikia padėti. Papasakojęs savo pacientui kunigaikščiui Mykolui Oginskiui apie nepaprastai muzikalų berniuką, gavo leidimą atsiųsti Kastuką į jo dvare, Plungėje, buvusią orkestro mokyklą“. Markiewiczių šeima Varšuvoje rėmė ir globojo ne tik vėliau ten studijuoti išvykusį M. K. Čiurlionį, bet ir jo jaunesnį brolį Stasį.
Vilai grąžinta autentiška spalva
Druskininkiečiai ir miesto svečiai pirmiausia atkreips dėmesį, kad po tvarkybos darbų pasikeitė vilos spalva. Po tyrimų pastatui grąžinta pirminė – tamsiai pilka spalva – pakeitusi nuo sovietmečio laikų įprastą geltoną. Interjero spalvinis sprendimas, kuriame dominuoja švelnūs melsvi atspalviai, taip pat paremtas polichromijos tyrimų išvadomis. Pastate atlikti šie darbai: fasadų ir vidaus sienų polichrominiai-stratigrafiniai tyrimai, pamatų, cokolio tinko, prieangių verandų medinių grindų, medinių išorės laiptų, išorės rąstų sienų, vidaus sienų tinko, fasado apkalimo lentų, stogo konstrukcijų remontas ir kiti projekte numatyti darbai. Tvarkybos darbus pagal architekto Roko Girdžiaus projektą „Kultūros paskirties pastato (muziejaus) Šv. Jokūbo g. 17, Druskininkų m. tvarkybos remonto darbų projektas. Laida B“ nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. vykdė UAB “HSC Baltic”.
Pastatas į Kultūros vertybių registrą įrašytas 1999 m. (unikalus kodas – 15863), valstybės saugomas, regioninio reikšmingumo lygmens.
J. Lipchitzo gimtieji namai – kitoje gatvės pusėje
Tiksli vilos pastatymo data nėra žinoma. Po II pasaulinio karo pastate pradėjo veikti vaikų poliklinika. 1971 m. atliktas kapitalinis remontas, kurio metu pakeistas vidaus išplanavimas, įdėti nauji langai, stogo senoji skardos danga pakeista šiferiu. Po remonto pakito ir statinio paskirtis – čia įsikūrė vaikų biblioteka. 1996 m. viloje įkurtas garsaus skulptoriaus Jacques‘o Lipchitzo (Žako Lipšico) (1891–1973) vardo muziejus. Pasaulinio garso skulptorius negyveno šiame name, tačiau gimė netoliese, kitoje gatvės pusėje stovėjusio pirmojo Druskininkų mūrinio viešbučio „Central“ kieme buvusiame mediniame name. Medinis namas neišliko. Viešbutį „Central“ pastatė Jacques‘o tėvos Abraomo statybų bendrovė. Dabar toje vietoje stovi viešbutis „Best Baltic“ (Jokūbo 22). Jacques‘as su tėvais Druskininkuose gyveno iki 17 metų.
Prieš pradedant tvarkybos darbus pastatas daug metų stovėjo nenaudojamas, jo būklė palengva blogėjo. Ką tik atliktų tvarkybos darbų koncepcija – vertingųjų pastato savybių išsaugojimas ir atskleidimas pagal atliktų tyrimų duomenis, taip pat pastato pritaikymas kultūrinei-muziejinei veiklai. Į pastatą vėl grįžta Jacques‘o Lipchitzo muziejus. Vilos patalpose Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus ketina įrengti modernų šio Druskininkuose gimusio, Prancūzijoje, JAV, Italijoje gyvenusio ir kūrusio menininko memorialinį muziejų. Dalį patalpų planuojama skirti Druskininkų žydų bendruomenės istoriją atspindinčiai ekspozicijai.