Sutuoktinių tikslas – motociklais apkeliauti pasaulį

Šiauliai

Gabrielė PastaukaitėŠaltinis: Etaplius.lt

984

„Pakeleivingos“ meškos Aliaskoje, ginkluota palyda Meksikoje, motociklai valtyse Panamoje – tai tik keletas nuotykių, kuriuos keliaudami per Šiaurės ir Pietų Ameriką patyrė vilniečiai Vilius ir Jolanta Navickai. Apie beveik keturis mėnesius trukusią kelionę ir 28 tūkst. motociklais įveiktus kilometrus jie pasakoja savaitraščio „Etaplius“ skaitytojams.

Per dieną – 860 kilometrų

Užsukti į Šiaulius, Vilių ir Jolantą pakvietė bendraminčiai iš vieno Šiaulių baikerių klubo. Reikėtų paminėti, kad poros kelionėje po Amerikos žemynus buvo ir daugiau šiaulietiškų motyvų: drauge su jais važiavo mūsų kraštiečiai Albinas ir Audronė Matuzai. Tiesa, JAV jų keliai išsiskyrė.

V. Navickas sako, kad kelionė motociklais po Šiaurės ir Pietų Ameriką pareikalavo daug ištvermės ir drausmės. „Laikėmės gana griežto režimo. Kas rytą kaip į darbą – keldavomės 6 val. Lengvai papusryčiaudavome ir pajudėdavome. Kai pildavomės kuro, atsigerdavome kavos, ko nors užkąsdavome. O pietūs dažniausiai būdavo pavakarėjant. Matote, važiuojant migdo, ypač, jeigu esi sotus“, – aiškina pašnekovas, kelionės metu atsikratęs ne vieno kilogramo.

Tiesa, saldus miegas retkarčiais suviliodavo V. Navickui už nugaros sėdinčią žmoną. „Jaučiu, kad tik trinkt Jolanta man šalmu į galvą. Vadinasi, miega. Tada sustodavome kavos, nes užmigti, sėdint ant motociklo, pavojinga ne tik vairuotojui, bet ir keleiviui“, – sako jis.

Karštu gėrimu šlakstydami budrumą, keliauninkai per dieną įveikdavo maždaug 300 kilometrų. Jų rekordas – 860 kilometrų per dieną Čilės dykumose.

Pipirinės dujos nuo meškų

Kelionę Vilius ir Jolanta kruopščiai planavo. Netgi derino prie metų laikų. „Iš Vilniaus išskridome rugpjūčio mėnesį – kai dar buvo šilta. Važiavome iš šiaurės į pietus, nes Šiaurės pusrutulyje tuo metu buvo vasaros pabaiga, o Pietų – žiema. Bet kai atvykome iki Čilės, ten jau buvo prasidėjusi vasara“, – pasakoja jie.

Žygį ant savo plieninių žirgų, taip pat atskraidintų lėktuvu, Vilius, Jolanta, jų draugas Sigitas ir minėtoji šiauliečių pora pradėjo Aliaskoje. Ši šalis iš karto pakerėjo savo gamta – atšiauriais, tačiau didingais peizažais. Tiesa, kur gamta, ten ir laukiniai gyvūnai.

„Viename miestelyje neradome nakvynės – nebebuvo vietų. Galvojome miegoti po egle, bet buvome įspėti, kad negalima – aplink vaikšto meškos. Apskritai, atvažiavus į Aliaską, pirma vietinių žmonių rekomendacija buvo įsigyti pipirinių dujų. Jeigu sustojate pakelėje prieš miško suvalgyti sumuštinį, lyg niekur nieko gali prisistatyti meška“, – sako V. Navickas.

JAV prarado „namus“

Toliau kelias vedė į JAV. Ironiška: tai buvo viena saugiausių šalių poros kelionės žemėlapyje, tačiau būtent čia juos apšvarino ilgapirščiai. „Keliaudami prabangos nesivaikėme: nakvodavome paprastuose viešbučiuose, palapinėse. Las Vegase sustojome prie viešbučio, buvome labai pavargę, nuėjome į registratūrą, o dalį daiktų – du krepšius, palikome. Tai buvo, kaip aš vadinu, mūsų „namai“: palapinės, miegmaišiai, čiužiniai, rūbai. Už neatidumą mus iš karto nubaudė: nors motociklai stovėjo priešais kameras, grįžę savo „namų“ neberadome“, – sako V. Navickas.

Apie patirtus nuostolius keliautojai prasitarė viešbučio darbuotojams – šie patarė kreiptis į policiją. „Nuvykome į nuovadą, sekmadienis, sėdi koks 30 žmonių, o 1 policininkas pri-
iminėja pareiškimus. Norint parašyti pareiškimą, reikia su tuo policininku pasišnekėti. Norint, kad pareiškimą priimtų – sumokėti 19 dolerių. O jeigu tau pavogė daiktą, kainuojantį, pavyzdžiui, 20 dolerių?“ – juokiasi V. Navickas, tąkart nusprendęs atsisakyti policijos pagalbos.

Ginklų apsuptyje

Tiesa, ilgapirščių išdaigos užsimiršo kirtus JAV ir Meksikos sieną. „Vietiniai žmonės mums patarė nesustojant važiuoti apie 150 kilometrų. Taip ir darėme. Ir vis žiūrėjome į veidrodėlius, ar niekas mūsų nesiveja“, – sako pašnekovas.

Keliaujant Meksikos keliais, anot V. Navicko, ore nuolatos tvyrojo grėsmės nuojauta. „Važiuoji ir matai šalia vandenyno stovinčias prabangias vilas. Visos jos aptvertos tokiomis tvoromis kaip mūsų Lukiškių kalėjimas, ir dar apsaugininkai kieme vaikšto. Važiuoji pro kaimus, matai stovinčius bunkerius, smėlio maišus ir žmones su automatais“, – sako jis.

Beje, ginklus keliautojams teko išvysti iš labai arti. „Vienoje vietoje mums kelią pastojo „gulintis policininkas“ – greitai pro jį nepravažiuosi. O baisiausia, kad iš abiejų kelio pusių sėdėjo gal 300 žmonių. Murzinų, su automatais. Pamenu, važiavau ir galvojau: skries į mus kulkos ar ne?“ – sako V. Navickas ir priduria, kad į šią šalį greičiausiai nebevažiuotų. Nebent kaip eilinis turistas į saugius kurortus.

Miegas 50 laipsnių karštyje

Nuo šiurpių įspūdžių Meksikoje – į palyginti ramias ir taikias Centrinės Amerikos šalis: Gvatemalą, Salvadorą, Hondurą, Nikaragvą, Kostą Riką ir Panamą. „Šiose šalyse labai pigus kuras, pragyvenimas – gali keliauti su labai mažu biudžetu. Bet vietiniai žmonės gyvena skurdžiai. Net ir pensininkui ar sunkiai besiverčiančiam žmogui Lietuvoje yra nepalyginamai geriau nei tenykščiams“, – įspūdžiais dalijasi V. Navickas.

Panamoje motociklininkai privažiavo „kelio galą“. „Šiaurės ir Pietų Ameriką skiria 100 kilometrų nusidriekusios džiunglės, kurių neįveiksi nei mašina, nei motociklu, nei dviračiu. Sausumos kelio praktiškai nėra, belieka plaukti. Motociklus galėjome pakrauti į konteinerį ir perplukdyti į Kolumbiją, bet tai yra pakankamai sudėtinga: tektų savaitę gyventi Panamoje, dar savaitę laukti krovinio Kolumbijoje. Todėl mes pasirinkome egzotiškesnį variantą“, – sako V. Navickas.

Keliautojas omenyje turi jachtas, kurios iš Panamos į Kolumbiją plukdo ne tik žmones, bet ir motociklus. „Motociklus nuvežėme į prieplauką – į jachtą juos turėjome perkelti valtimis. Dabar įsivaizduokite: ateina keturi vaikinai, paima motociklus, įkelia į valtis, mums liepia sėstis ant motociklų ir laikyti lygsvarą. Patys irgi sulipa į valtį, yra įtartinai linksmi: juokiasi, linguoja, žodžiu, vaizdas nenusakomas. Pamenu, sakiau kelionės draugui Sigitui – jei jau skęsime, kad motociklo gelbėti net nebandytų“, – juokiasi pašnekovas.

Tačiau ir vairuotojai, ir motociklai, ir įsilinksminę valtininkai jachtą pasiekė sėkmingai. Beje, įsikūrę kukliose kajutėse, kurias atstojo gultai, trijulė tikėjosi šiek tiek pailsėti po varginančios kelionės. Deja. „Planavome tas 5 paras jachtoje skirti poilsiui. Bet naktimis įgula turėdavo uždaryti visus langus, liukus, mūsų neleisdavo į denį. Temperatūra gulte būdavo apie 50 laipsnių karščio, oro nėra, patalynė šlapia, mes irgi šlapi. Kai pagaliau išlipome Kolumbijoje, kokias 3–4 dienas ilsėjomės viešbutyje nuo „ilsėjimosi“ jachtoje“, – šypsosi V. Navickas.

„Neegzistuojanti“ Lietuva

Kolumbijoje keliautojai pailsėjo ir nuo kitų varginančių smulkmenų. Skirtingai nei Centrinėje Amerikoje, šioje šalyje miestai gražūs, tvarkingi, o dokumentai pasienyje tvarkomi ne tris valandas, bet pusvalandį.

Po Kolumbijos sekė Peru, o po jos – Bolivija, kur vėl teko prisiminti ilgas valandas pasienyje. „Mums niekaip neišdavė dokumentų. Pasirodo, jų duomenų bazėje nėra Lietuvos. Libanas yra, Liuksemburgas yra, Lietuvos ne. Ką darysi – likome be dokumentų“, – šypsosi V. Navickas. Kelionės tęsti toliau tai nesutrukdė, tačiau Bolivijoje pagal visus kiaulystės dėsnius motociklininkus pirmą kartą nusprendė patikrinti policijos pareigūnai. Laimei, sužinoję apie „neegzistuojančią Lietuvą“, jie parodė geranoriškumą.

Bolivijoje keliautojus ypač nustebino aukščiausias virš jūros lygio esantis Titikakos ežeras. O tiksliau, jame įsikūrusi Uros tauta. „Šios tautos žmones spaudė kaimynai: plėšė, žudė. Todėl jie „išsikėlė“ į ežerą. Ten iš nendrių įsirengė salas, ant kurių dabar gyvena“, – sako V. Navickas.

Paskutine maršruto šalimi tapo Čilė. Tiesa, dalį jos trijulė įveikė ne motociklais, o laivu, nes prieš porą metų ten jau buvo lankęsi. Pasiekę Ugnies Žemę – salyną pačiuose Pietų Amerikos pietuose, motociklininkai pagaliau užbaigė savo kelionę. O dabar, atsigavę po visų patirtų įspūdžių ir nuotykių, planuoja važiuoti į Australiją. Juk Viliaus ir Jolantos Navickų tikslas – motociklais apkeliauti visą pasaulį.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt