Sustiprinus patikrą ir prevenciją, Kaune mažiau teršiami upeliai

Kaunas

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

153691

Upelių užterštumo mažinimą Kaune laikant vienu iš miesto prioritetų. Aplink Girstupį, Gričiupį ir Amalę vis dažniau rengiami patikrinimai. Pastangos, siekiant išsiaiškinti taršos šaltinius bei su tuo susijusius asmenis, duoda atitinkamų rezultatų – vos per du mėnesius keli šimtai kauniečių prisijungė savo valdų nuotekų sistemas prie centralizuotų miesto tinklų bei pradėjo tvarkyti atliekas tinkamai.

„Kryptingas darbas stiprinant kontrolę ir įspėjant gyventojus apie jiems tenkančią atsakomybę, atnešė pozityvių pokyčių. Anksčiau gyventojai neretai rinkdavosi abejotinas paslaugas iš skelbimų internete, nesusimąstydami, kur tos nuotekos bus padėtos. Užuot sutvarkius pagal keliamus reikalavimus, dažnai jos tapdavo papildomu taršos šaltiniu mieste“, – teigė Kauno miesto mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Pasak jo, po patikrų gyventojai elgiasi atsakingiau: sudaro sutartis su sertifikuotomis įmonėmis, kurios tinkamai išveža ir utilizuoja atliekas, jungiasi prie centralizuotų miesto nuotekų tinklų: „Vadinasi, gyventojai sąmoningėja, o tai savaime didelis žingsnis skaidresnių Kauno upelių link".

Anot Kauno savivaldybės administracijos atstovės Rasos Markauskaitės, per du rudens mėnesius pasirašyta daugiau kaip 600 sutarčių dėl prisijungimo prie miesto nuotekų tinklų. Dar beveik pusšimtis gyventojų pateikė prašymus arba jau tvarkosi reikiamus dokumentus. Skaičiuojama, kad apie pusė tūkstančio privačių namų savininkų sudarė sutartis su legaliais nuotekų išvežėjais, pradėjo tinkamai vesti dokumentaciją, išsaugodami kvitus už gautas paslaugas.

Kauniečiai ir toliau raginami atsisakyti senų bei nusikalstamų metodų, kuomet nuotekomis atsikratoma neteisėtai išleidžiant jas į aplinką. Siekiant išvengti gresiančių baudų ir tuo pačiu prisidėti prie gamtos švarinimo, gyventojams siūlomos kelios galimos alternatyvos: jungtis prie miesto komunalinių tinklų arba rinktis vieną iš 11 Kaune oficialiai veikiančių įmonių, kurios atliekas tvarko pagal visus reikalavimus.

Per šiuos metus jungtinė komanda, sudaryta iš savivaldybės viešosios tvarkos ir aplinkos apsaugos skyrių specialistų, seniūnijų atstovų, aplinkosaugininkų bei „Kauno vandenų“ darbuotojų, patikrino apie 410 privačių valdų. Surengti reguliarūs vietinių nuotekų sistemų ir valymo įrenginių inspektavimai, taip pat neplaniniai apsilankymai ir net požeminė žvalgyba georadaru.

„Upelių ir gamtos tarša yra ekologinė problema, kurią bandėme spręsti gražiuoju. – kviesdami prisijungti prie miesto komunalinių nuotekų tinklų, siųsdami kvietimus ir įspėjimus. Nuo šiol priemonės griežtės.

Per rugsėjį bei spalį 132 privačių namų gyventojai jau sulaukė įspėjimų ir baudų už individualių nuotekų tvarkymo pažeidimus. Nuo šiol taisyklių nesilaikantys ir nuo atsakymų savivaldybei išsisukinėjantys būstų šeimininkai bus savaime laikomi potencialiais teršėjais, kurie buitines nuotekas galimai tvarko netinkamai“, – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rimantas Vilimas.

Už tyčinę žalą gamtai aplinkos teršėjams numatyta skirti pinigines baudas iki 600 eurų. Jei situacija nesikeis, gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė arba ženkliai didesnės baudos.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt