Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Sustabdyti sunkiau, nei pradėti
Vaidoto Beniušio / BNS nuotr.
Rytas StaselisŠaltinis: Etaplius.LT
Pradėjus kristi bomboms, raketoms beigi artilerijos sviediniams, HAMAS teroristai deklaratyviai pranešė sutinką su tarptautinių tarpininkų pateiktu paliaubų pasiūlymu, numatančiu visišką karo nutraukimą trimis etapais, taip pat apsikeitimą belaisviais ir kaliniais.
Tačiau, atkreipus dėmesį į turinį, paaiškėjo, kad pasiūlymo, su kuriuo „sutinka“ HAMAS, niekas be jų nematė. Teroristai pirmajame paliaubų etape žada grąžinti 33 įkaitus ir žuvusiųjų kūnus (t. y. pasilieka sau galimybę manipuliuoti). Jie taip pat nori pasilikti sprendimo teisę, kuriuos įkalintus palestiniečius Izraelis privalo paleisti į laisvę (tai a priori nepriimtina izraeliečiams). Jie taip pat reikalauja, kad paliaubos virstų karo nutraukimu, kurį užtikrintų JAV (amerikiečiai apie tai išvis nieko nežinojo).
HAMAS pasiūlymo žavesys yra tas, kad paskutinius kelis mėnesius teroristai atmetė visus Egipto, Kataro ir JAV tarpininkų jiems teikiamus susitarimo pasiūlymus ir kėlė vis naujų, Izraeliui nepriimtinų reikalavimų. Tačiau vos izraeliečių sprogmenys ėmė kristi Rafoje (vietoje, kurioje Izraelio kariuomenė vengė invazijos), HAMAS bent jau iš pirmo žvilgsnio tapo sukalbamesnė. Ligi tol teroristams tikriausiai atrodė, kad, nepaisant galingos karinės žydų valstybės jėgos, jie galėtų pasiekti galutinę politinę bei karinę pergalę po 2023 m. spalio 7 d. surengto teroro akto, per kurį žuvo beveik 1 200 izraeliečių šalies pietuose ir dar pustrečio šimto buvo paimti įkaitais.
HAMAS, ko gero, tikėjosi, kad, susirūpinus taikių civilių Gazos Ruože žūtimi, Europos Sąjunga, JAV, nuosaikios arabų šalys „prispaus“ Izraelį visiškai nutraukti karinę operaciją Gazos Ruože, kuri vyksta jau daugiau nei 200 dienų, išlikti valdančiąja jėga ir toliau manipuliuoti turimais įkaitais izraeliečiais, kurių žydų valstybės požiūriu gyvų ir mirusių nelaisvėje yra apie 130. Izraelis tuo pačiu metu „liks su nosimi“. Dar ir neproporcingai didele: neišlaisvinęs įkaitų, nesutriuškinęs HAMAS ir laukdamas eilinės teroristų atakos kada nors ateityje. Be to, politiškai susiskaldęs ir paskendęs rietenose.
Iš tikrųjų premjero Benjamino Netanjahu padėtis ne iš lengvųjų. Po pernai spalį patirto teroro išpuolio diduma Vakarų šalių politiškai deklaravo Izraelio teisę į gynybą. Dabar, kada po septynis mėnesius trunkančio karo, kai HAMAS kontroliuojama Gazos Ruožo „sveikatos apsaugos ministerija“ deklaruoja daugiau nei apie 30 tūkst. žuvusių civilių gyventojų, net Izraelio sąjungininkų požiūris sukasi į priešingą pusę. Nekalbant apie „progresyvius“ viso pasaulio kairiuosius, kurie kalba apie Izraelio Gazoje vykdomą kryptingą civilių naikinimą ir vadina jį palestiniečių „genocidu“.
Prezidentas Joe Bidenas, kuriam šiandien labiausiai rūpi jo perrinkimas antrai kadencijai JAV Baltuosiuose rūmuose š. m. lapkritį, susiduria su milžinišku kairuolių spaudimu savo šalyje, virtusiu propalestinietiškų aktyvistų maištais svarbiausiuose šalies aukštosiose mokyklose. Laikraštis „TheWall Street Journal“ pranešė, esą J. Bideno administracija prieš savaitę sustabdė tam tikrų ginkluotės komponentų tiekimą Izraeliui.
Europos politikai priversti atsižvelgti į plačių musulmoniškų bendruomenių nuomonę savo šalyse.
Izraelio Vyriausybė patiria smarkų spaudimą ir šalies viduje. Sostinėje Jeruzalėje, kituose miestuose daugiatūkstantinės minios reikalauja politikų, kad jie nukreiptų savo pastangas grąžinti Gazoje laikomus įkaitus namo bet kokia kaina. Šis reikalavimas, beje, buvo keliamas paskutinius septynis mėnesius ir dabar jau transformavosi į kitą politinį reikalavimą – atsistatydinti Vyriausybei ir paskelbti naujus rinkimus. Iš kitos pusės B. Netanjahu spaudžia jo partneriai dabartinėje valdančiojoje koalicijoje – kai kurie jų net viešai sako, esą įkaitų išlaisvinimas negali būti esminis tikslas, kur kas svarbiau – didinti karinį spaudimą palestiniečiams jų teritorijose ir imtis karinių veiksmų Izraelio šiaurėje, kur dėl kitos teroristų grupės – „Hizbolah“ Libane – atakų dešimtys tūkstančių izraeliečių buvo priversti palikti savo namus ir pasitraukti į saugesnes vietas šalies viduje.