Susiviliojo apgaulinga reklama ir papuolė į „prenumeratos spąstus“. Ką daryti?

Dvi jurbarkiečių istorijos apie tai, kaip lengva apsigauti. Vienas susigundė ir nusipirko vidpadžius, kurie neva turi tokių gydomųjų savybių, kad nevaikštantis pradeda vaikščioti. Kitas pirkėjas, sutikęs kartą išbandyti maisto papildus, juos nuolat gauna, nors neužsisakė, turi sumokėti ir niekaip negali atsisakyti. „Mūsų laikas“ papasakojo šias istorijas ir pasidomėjo, kas ir kaip šiose situacijose gali padėti.

Jurbarkietis Julius į „Mūsų laiko“ redakciją pirmadienį paskambino, norėdamas papasakoti pamokančią istoriją. Į devintą dešimtį įkopęs jurbarkietis pasakojo, kad viename dienraštyje jis susiviliojo gražia vidpadžių reklama. Pasakojo, kad tame skelbime buvo rašoma, jog tie vidpadžiai ypatingi, gydo kone nuo 40 ligų. Vyras prisiminė, kad buvo užrašyta, jei iki tualeto anksčiau nenueidavai, tai batus su tais vidpadžiais panešiojęs per dvi valandas galėsi vaikščioti. Tai jurbarkietis ir susigundė tuos vidpadžius nusipirkti.

„Sunkiai vaikštau. Galvojau, padės“, – sakė jis, paklausius, kodėl susigundė įsigyti. Tuos vidpadžius Julius nusipirko už beveik 40 eurų. Prisimena, kaip tie pardavėjai tikino, jog jam parduoda su nuolaida, nes šiaip ta prekė kainuoja per 100 eurų. Juliui vidpadžius atsiuntė. Džiaugėsi, nes ir dydis tiko, net apkarpyti nereikėjo. Nešiojo apie keturis mėnesius, bet, sako, nieko nepadėjo. Kaip vaikščioti sunku, taip sunku. Neapsikentęs paskambino tiems pardavėjams ir viską susakė. Šie jam atsakė: „Norint, kad vidpadžiai padėtų, reikia juos nešioti ir vaikščioti 8 valandas per parą.“ „Tai aš jiems sakau, kaip aš 8 valandas vaikščiosiu, jei man 85 metai ir kad vos bepaeinu, todėl juos ir perku“, – dabar jau su šypsena kalbėjo vyras, supratęs, kad apsigavo ir įsigijo nereikalingą prekę. Dar prisiminė, kad jam patarė kone miegoti su tais vidpadžiais. Arba batus su jais be kojinių nešioti.

Žodžiu, pyktelėjo ir pasiūlė tiems pardavėjams į Jurbarką atvažiuoti – jis pridės jiems skaldos, galės siūlyti savo klientams į batus prisidėti ir vaikščioti. Pašnekovas sako, jog nepatogūs tie vidpadžiai – su magnetukais, todėl padus duria. Ką su ta preke galvoja daryti, nežino. Nešioti nenori. Norėtų grąžinti, bet spėja, kad nepavyks. Jį guodžia bent tai, jog labai brangiai nekainavo. O kodėl į redakciją paskambino? „Kad kiti neapsigautų“, – paprastai sako jis.

Nusipirkti lengva, bet atsisakyti neįmanoma

Jurbarkietis Julius turėtų žinoti, kad būna ir blogiau. Jei jau nusipirkai kokį daiktą, tai tau nuolat siųs – atsisakyti neįmanoma, o užmokėti reikia. Viena jurbarkietė, prisistačiusi Laima, papasakojo kitą istoriją. Viena jos garbaus amžiaus giminaitė kartą telefonu užsisakė maisto papildų, tai dabar jai viena įmonė kas du ar tris mėnesius siunčia ir siunčia tuos papildus – net neklausia, ar reikia. Atsiunčia pakuotę su sąskaitos numeriu, kuriuo reikia susimokėti. Viena pakuotė kainuoja apie 30 eurų. Tiek tų papildų prisikaupę, kad ir kitiems dalija – nėra kur pakuočių dėti. Artimieji bando su tos įmonės atstovais susisiekti ir tų papildų atsisakyti, bet niekaip negali to padaryti. Skambina kartu su preke gautame lape nurodytu telefono numeriu. Paskambinus atsiliepia visai kitos įmonės, teikiančios mobiliojo ryšio, interneto ir televizijos paslaugas, aptarnavimo skyrius. Atsiliepęs asmuo patikina, jog jiems tuo klausimu nuolat skambina ir nurodo įmonės, kuriai ir reikia dėl tų vitaminų skambinti, numerį. Šiuo prisiskambinti neįmanoma – kiek kartų beskambintų, girdi tą patį – visi konsultantai užimti ir prašo palaukti. „Ką daryti?“, – klausia į redakciją paskambinusi jurbarkietė. Kaip tų vaistų atsisakyti? Ji pasakoja pažįstanti ir daugiau garbaus amžiaus žmonių, kurie nuolat susigundo gražiais skelbimais laikraščiuose ar TV reklamomis, nusiperka kokią prekę ir nuo to karto nebegali pardavėjų atsikratyti – šie nuolat siūlo įvairių prekių.

Padės vartotojų teisių apsaugos tarnyba

Išeitis yra. „Mūsų laikas“ šias dvi situacijas perpasakojo Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėjai Giedrei Nenartavičiūtei, kuri ir patarė, ką reikia daryti. Ji tikino, jei vartotojas neužsisakė prekės, jis ir neturi už ją mokėti. Bet, pasak pašnekovės, būtų gerai, jog asmuo imtųsi aktyvių veiksmų ir informuotų tą įmonę, kad nepageidauja tų prekių gauti. Turi būti telefono numeriai nurodyti ar viešai prieinama informacija, pirmoje gautoje sąskaitoje kokie kontaktai nurodyti. Bandyti sąskaitose pasižiūrėti, kokia įmonė nurodyta, ir išreikšti atsisakymą. „Kiek esame susidūrę, vartotojas telefonu tą pirmąją pakuotę sutinka pirkti, o paskui sunku atsisakyti“, – kalbėjo skyriaus vedėja. Anot jos, šiam sukčiavimui net yra specialus terminas. Vartotojas papuola į taip vadinamus prenumeratos spąstus. Jis kaip ir sutinka gauti pirmąją prekę, bet paskui sudėtinga atsisakyti.

Jei vartotojui nepavyksta su ta įmone susisiekti, tada reikia kreiptis į Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Paštu arba el. paštu reikėtų tarnybai surašyti prašymą, nurodant visas aplinkybes, kada pirko, pridėti sąskaitą, kurią gavo. „Ir mes tada ieškosime tos įmonės ir klausime pasiaiškinimo“, – patikino Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė. Ji pataria siųsti savo raštą, nurodant adresą Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Tauragės apskrities skyriui, Vasario g. 16-6, Tauragė. Arba el. paštu tarnyba@vvtat.lt

Jei asmuo bijo nemokėti, galvodamas, kad įmonė užsiundys skolos išieškotojus ir panašiai, G. Nenartavičiūtė paaiškino, jog dažniausiai su tomis įmonėmis, kurios siunčia tokius papildus, ginčas išsisprendžia taikiai. „Dažniausiai vartotojai kreipiasi į mus, o kai mes kreipiamės į tą įmonę, tuomet abi šalys susitaiko ir galiausiai baigiasi tuo, jog atsisakoma tų papildų. Tai reiškia, kad asmeniui tų papildų nebesiųs“, – paaiškino pašnekovė.

Dėl vidpadžių ir panašios klaidinančios reklamos irgi yra sprendimas. Anot G. Nenartavičiūtės, reklama turi būti išsami ir neklaidinti vartotojo. Jei asmuo mato, kad reklamoje pateikta neteisinga informacija, jis turi kreiptis į jų tarnybą. „Negalima nurodyti tokių gydomųjų daikto savybių, kurių jis neturi“, – sakė ji. Skyriaus vedėjos prašymas – jei žmogus pamatė tokį skelbimą, skelbimo kopiją ar lankstinuką įdėti į voką ir siųsti tarnybai, kuri susisieks su įmone ir reikalaus paaiškinimo. Vėlgi siųsti paštu ar el. paštu aukščiau nurodytais adresais.

Patarimas – neskubėti pirkti

Vartotojų teisių apsaugos specialistų patarimas vienas – skaityti, galvoti su kuo vartotojas sutinka kalbėdamas telefonu. „Prašome vartotojo labai gerai pasvarstyti, nes dažniausiai tie skambučiai įrašomi. Tos įmonės pateikia įrašus, kuriuose girdima, kaip vartotojas sutinka prekę išbandyti“, – patarė G. Nenartavičiūtė. Kitas jos patarimas – prieš apsisprendžiant pirkti, visada reikalauti, kad įmonė atsiųstų sutartį paštu ar el. paštu. Pasakyti, kad ją įvertins, peržiūrės ir tik tada nuspręs. Tada asmuo pamatys sąlygas, kainas, sudėtis, turės laiko pasvarstyti. Galiausiai pasitars su artimaisiais, kurie dažniausiai atveria akis. Patartina palyginti kainas su panašiomis prekėmis. Kaip dėl vidpadžių ir kitų panašių neva stebuklingų prekių? „Reikia neskubėti pirkti, o įvertinti, ar tikrai tokia prekė gali pagydyti. Tai mažai tikėtina“, – patarė pašnekovė, vėlgi pasiūliusi prieš perkant įvertinti savo galimybes, finansus, panašių prekių kainas.