PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Mokslas2019 m. Balandžio 4 d. 19:46

Susivieniję Kauno mokslininkai kelia šalies aukštojo mokslo konkurencingumą

Kaunas

VDU archyvo nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


78686

Pagal Jungtinę veiklos sutartį bendradarbiaujančių Kauno mokslo įstaigų konkurse išrinkti nauji projektai, kuriems bus skirtas finansavimas. Šįkart lėšos skiriamos vėžio gydymui ir diagnostikai, atsparumui vaistams, naujiems bioenergijos šaltiniams bei kitiems aktualiems klausimams spręsti.

Antrus metus bendrus projektus vykdo Vytauto Didžiojo (VDU), Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai bei Lietuvos energetikos institutas (LEI). Jėgas jie suvienijo siekdami kelti Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu. Tarp partnerystės tikslų - sudaryti palankias sąlygas verslo įmonių ir mokslo institucijų bendradarbiavimui, skatinti inovatyvius technologinius sprendimus, jų diegimą šalyje ir užsienyje. 2018-aisiais šios mokslo įstaigos įkūrė pirmąjį ir vienintelį Lietuvoje tarpinstitucinį mokslo fondą.

ELTA primena, kad Jungtinę veiklos sutartį VDU, KTU, LSMU ir LEI pratęsė vasario pradžioje. Projektų konkurso koordinatorius - VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras, užtikrinantis aktyvų mokslo bei verslo bendradarbiavimą, universiteto partnerystes su verslo, valstybiniu ir viešuoju sektoriumi, padedantis mokslininkams komercializuoti savo paslaugas.

Anot VDU atstovo Martyno Gedvilos, iš jungtinių projektų, kuriems šiemet atitenka finansavimas, yra tyrimas, skirtas itin opiai problemai, - reiškiniui, kai daugelis vaistų, kurie slopina bakterijų augimą ir dauginimąsi, ima nebeveikti dėl įgyto atsparumo. VDU bei KTU tyrėjų komanda sieks bendro tikslo - atrasti naujas biologiškai aktyvias daugiavaisčio atsparumo siurblius veikiančias medžiagas, kurios padėtų išvengti daugiavaisčio atsparumo problemos. Projektas, kuriam vadovaus VDU Biochemijos katedros docentė dr. Simona Sutkuvienė, vadinasi „Daugiavaisčio atsparumo siurblių slopiklių sintezė ir tyrimai (SLOPSINT)“.

Kitas bendras projektas, galima teigti, padės kovoti su vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių didelį mirštamumą nuo vėžio - pavėluota jo diagnostika ir atsparumu chemoterapijai. Vėžio ląstelių atsparumą vaistams gali lemti didelis kolageno skaidulų kiekis naviko tarpląstelinėje matricoje. Tyrėjų tikslas - įvertinti impulsinio ultragarso poveikį skirtingų medžiagų (priešvėžinių vaistų bei kalcio jonų) skvarbai ir toksiškumui vėžio ląstelių 2D ir 3D kultūrose. Projektui „Impulsinio ultragarso poveikio įtaka medžiagų pernašai į vėžio ląstelių 2D ir 3D kultūras“ vadovaus VDU Biologijos katedros profesorius Saulius Šatkauskas.

Kovai su onkologiniais susirgimais numatyta dar viena bendra Kauno universitetų iniciatyva. Trečiasis finansavimą laimėjęs projektas dėmesį skiria storosios žarnos vėžiui - vienam dažniausiai diagnozuojamų ir tuo pačiu didžiausią mirtingumą nešančių piktybinių navikų pasaulyje bei Lietuvoje. Šiandien svarbia tyrimų kryptimi tapo molekulinių žymenų naudojimas ankstyvai šio kolorektalinio vėžio diagnostikai - tikimasi, kad tai pagerins pacientų išgyvenamumą ir palengvins vėžio prevenciją. Projekto „MiR-1246 bei jos izoformų, turinčių 5' galo modifikacijas, vaidmuo kolorektalinio vėžio patogenezėje (COLONMIR-1246)“ vadovas -VDU Biologijos katedros lektorius dr. Paulius Ruzgys.

VDU pranešime pabrėžiama, jog konkurse sėkmės susilaukė ir projektas, skirtas medvilnės atliekoms - vienam perspektyvių bioenergijos šaltinių, kuris gali ženkliai prisidėti prie didžiuosiuose miestuose suvartojamos energijos gamybos kaštų mažinimo. Pasitelkdami mikroorganizmus, mokslininkai ėmėsi kurti technologijas, kurios padės gaminti biokuro produktą bioetanolį iš medvilnės pluošto arba popieriaus (o šie gaunami iš tekstilės ir nebetinkamų naudoti banknotų atliekų). Projektui „Medvilnės atliekų perdirbimas vykdant mikrobiologinę hidrolizę ir etanolinę fermentaciją (CotEtha)“ vadovaus VDU Aplinkos tyrimų centro vadovas, prof. habil. dr. Rimantas Daugelavičius.
ELTA