PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2021 m. Rugsėjo 16 d. 11:47

Susitikimas su rašytoja Igne Zarambaite: „Mes galim vizualizuoti save kaip upę“

Šiauliai

I. Zarambaitė. Bibliotekos nuotr.

Jurgita TaralėŠaltinis: Etaplius.lt


188128

Rugsėjo 15 dieną Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko virtuali literatūrinė edukacija „Būk kaip upė...“ su rašytoja Igne Zarambaite. Edukacija organizuota įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos ir Šiaulių miesto savivaldybės dalinai finansuojamą projektą „EKOBIBLIOTEKA: rytojaus kūrėjai 2“, kurio tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi knyga kaip žinių ir idėjų šaltiniu, kartu domėtis ekologija, tvariu gyvenimo būdu, propaguoti antrinį daiktų panaudojimą.


Foto galerija:

241973898-469200588257711-3867704258513266413-n.jpg
242101723-888306615452707-3859120097277275113-n.jpg
img-20210915-101909.jpg

Pažintis su rašytoja

Nuotolinio susitikimo metu mokiniams pirmiausia buvo papasakota apie pačią rašytoją. Vaikai sužinojo, kad I. Zarambaitė debiutavo 2015 m. su knyga „Emilio laiškas“ ir laimėjo geriausio metų debiuto nominaciją. Po metų pasirodė antroji autorės knyga „Skudurinukė“, o 2017 m. – trečioji – „Elzė ir senojo dvaro paslaptis“. Ketvirtoji knyga „Stebuklingi senelio batai“, buvo išleista 2019 metais. Tačiau praėjusiais metais I. Zarambaitė pradėjo rašyti paaugliams ir pasirodė jos naujausia knyga „Juodavandeniai“, laimėjusi Metų knygos rinkimus paauglių kategorijoje ir susilaukusi aktyvaus skaitytojų dėmesio.

Kaip atsirado „Juodavandeniai“?

Pasak rašytojos, knygos idėja atsirado dėl potvynių: kadangi pati autorė gyvena Šilutės rajone, kur kiekvieną pavasarį įvyksta potvyniai, užliejantys žmonių kiemus ir namus. Tad būtent šie potvyniai ir skatindavo I. Zarambaitės vaizduotę. „Potvynio vanduo yra dvilypis kaip ir žmogus – jis gali būti ir gėrio, ir blogio nešėjas“, – mokiniams pasakojo autorė. – „Potvynis apsemia namus, sodybas, tačiau gali būti ir gyvybės bei pavasario nešėjas, nes pirmiausia migravę paukščiai nutupia ant apsemtų vietovių, randa maisto, taip pat ir kiti gyvūnai atranda maisto, o nuslūgus potvyniui vietovės būna vėl visiems prieinamos“. I. Zarambaitės teigimu, būtent šią paralelę ji knygoje ir norėjusi atskleisti. „Gali kartais neprisiminti knygos ar filmo detalių, bet pačią atmosferą, kuri gali būti savotiška ir keista įsimena dauguma skaitytojų ar filmo žiūrovų,“ – būtent pelkės, pasak autorės, ir yra ta atmosfera, kuri tikrai palieka įspūdį. „Mes visi galime būti juodavandeniai – šviesos ir gėrio bei tamsos nešėjai“, – pasakoja autorė.

Žmogaus ir upės paralelė

Belaukiant susitikimo su I. Zarambaite, dauguma mokinių stengėsi spėti perskaityti „Juodavandenius“, tačiau dar buvo ir tokių, kurie tik skaitys, tad autorė mokiniams pristatė, kad knyga prasideda Jurgos Ivanauskaitės mintimi, kuri geriausiai ir atskleidžia knygos siužetą: „Sužinot viską apie kitą žmogų – beprotiškas, pamišėliškas noras. Juk žmogus – visada visiems ir visur kitoks. Žmogus, kaip upė – teka, srūva, kinta... Ar galima vienąsyk įbridus į upę pasakyti, kokie yra jos vandenys pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą, švintant, saulei leidžiantis mėnesienoje. Kokie jie plukdydami ižą, purvus po smarkių liūčių ar kieno nors negyvą kūną?..“ I. Zarambaitė mokiniams pasakojo, kad  „mes visi turim savo upę, kurios dugne slypi nuoskaudos, ydos, turime ir paviršių, kurį mato sociumas. Žmogus kaip ir upė, gali būti visoks. Žmonės kaip ir upės gali būti kintantys. Žmogus gali būti ir pelkė ir upokšnis, tik svarbiausia įveikti savo kliūtis ir „plaukti“ toliau“. Todėl ir knygoje šią žmogaus ir upės paralelę geriausiai atskleidžia pagrindinė knygos veikėja paauglė Anika.

Knygos veikėjai artimi šiuolaikiniams paaugliams

Kaip pasakojo mokiniams I. Zarambaitė, pagrindinė knygos veikėja – šešiolikametė Anika, kuri skaudžiai išgyvena tėvų skyrybas ir grįžta į gimtąjį miestą, tačiau grįžta pasikeitusi ne tik išoriškai, bet vardą – dabar jau ji Ana, kitas žmogus, tad jos niekas neatpažįsta. Vis dėlto, pasak rašytojos, žmogus gali pasikeisti šukuoseną, savo stilių, tačiau vidaus taip lengvai neįmanoma pakeisti. Todėl ir Anikos viduje veši senos nuoskaudos, ją prislegia vaikystės ir ankstyvos paauglystės prisiminimai – nesutarimai šeimoje, žiaurios bendramokslių patyčios. Taigi Anika kenčia nuo kompleksų, o grįžusi į miestelį ir pati tampa ta, kuri tyčiojasi. Tad skaitydami knygą paaugliai gali atrasti ir jiems pažįstamas situacijas ir savęs ieškojimo problemas. Pavyzdžiui, pagrindinė veikėja dažnai savęs klausia: „Kas aš esu Anika ar Ana“? Visgi, kaip pasakoja I. Zarambaitė, knyga „Juodavandeniai“ nėra vieno siužeto linijos, joje yra turi įvairių žanrų elementų: detektyvo, mistikos, meilės.

Už įdomiausią klausimą – autorės knyga

Mokiniai ne tik atidžiai klausėsi I. Zarambaitės literatūrinės edukacijos „Būk kaip upė...“, bet ir aktyviai uždavinėjo klausimus, mat, rašytoja mokiniui, uždavusiam įdomiausią klausimą pažadėjo padovanoti knygą „Juodavandeniai“. Tad klausimų autorė sulaukė pačių įvairiausių. Vis dėlto įdomiausias klausimas I. Zarambaitei buvo Radviliškio Lizdeikos gimnazijos 9 klasės mokinės Lukrecijos klausimas Ką pati išmokote iš šios knygos, ar tikitės, kad kiti išmoktų“. Šiai susitikimo dalyvei ir atiteko autorės knyga.

Galima pasidžiaugti, kad įdomi literatūrinė edukacija su I. Zarambaite sulaukė daug dėmesio. Prie edukacijos prisijungė Šiaulių Rėkyvos progimnazijos (mokytoja Violeta Gliaudienė), Šiaulių Ragainės progimnazijos (mokytoja Sigita Statkienė), Šiaulių Ginkūnų S. ir Vl. Zubovų progimnazijos (geografijos vyresn. mokytoja, bibliotekininkė Vilma Urniežienė), Gruzdžių vaikų socializacijos centro (mokytoja Gražina Jurgaitienė), Radviliškio Lizdeikos gimnazijos (mokytojos Gražina Pilypienė, Jurga Plukienė), Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos (mokytojos Jovita Brunienė, Danutė Blužienė) Šiaulių Normundo Valterio jaunimo mokyklos ( mokytojos Jurgita Lukošienė ir Živilė Steponavičienė), Šiaulių „Ringuvos“ mokyklos ( mokytoja Lijana Pigulevičienė) 6–9 klasių mokiniai.

Akivaizdu, kad skaitymas ir įdomi grožinė literatūra mokiniams vis dar yra idėjų ir žinių šaltinis bei prasmingas laisvalaikio praleidimo būdas, skatinantis lavinti pasaulėvoką ir kritinį mąstymą bei atrasti ryšį su gamta.