Susisiekimo ministras: latviai ir estai „Via Baltica“ kelyje dviejų juostų į abi puses turėti neplanuoja

20231220916A8232
Lietuva
BNS/Fotobankas nuotr.
Ignas Dobrovolskas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtina besidžiaugiantis tuo, kaip vyksta darbai „Via Baltica“ kelyje Lenkijos link, tačiau, pasak jo, jau reikia galvoti apie ateities darbus į Latvijos pusę. Politikas atkreipė dėmesį, kad latviai ir estai neplanuoja šiame kelyje turėti po dvi juostas į abi puses, tad kyla klausimas, ar toks poreikis yra ir atkarpoje nuo Panevėžio iki Latvijos sienos.

„Iššūkių (kitai Vyriausybei – ELTA) bus bendraujant su mūsų kaimynais latviais ir estais. Pagal signalus, kuriuos girdime, jie neplanuoja „Via Balticos“ statyti „2+2“ juostų, dėl finansinių iššūkių. Ir tai yra iššūkis, ar mes investuojame į automagistrales, naujus kelius, ar į būklę, nes visko vienu metu neįmanoma padaryti“, – ketvirtadienį “Kelių forume” teigė M. Skuodis.
 
„Kaimynai pasirinkę investiciją į būklę, dėl to kartais važiuojant pasieniu, Latvijoje sakome, kad kelias geresnis, bet automagistralės nematome. Bus strateginis sprendimas, ar mums reikia nuo Panevėžio link Latvijos „2+2“ juostų, jeigu kaimynai jų nestatys“, – pažymėjo jis.
 
Praeitų metų pabaigoje Vyriausybė pritarė pasirengimo trijų tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožų nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukcijos pradžiai, parengiant susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planus. Šių kelių bendras ilgis – beveik 160 kilometrų.  
 
M. Skuodis tuomet tvirtino, kad „Via Balticos“ atkarpa Latvijos sienos link turi kaip įmanoma greičiau būti sujungta keturių juostų magistrale.
 
Iki 2025 metų pabaigos ketinama parengti 80,35 km ilgio kelio Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (A8), 22,24 km ilgio Panevėžio aplinkkelio (A17) ir 57,09 km ilgio kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga (A10) atkarpos iki sienos su Latvija inžinerinės infrastruktūros vystymo planus.
 
Planuojama toliau išpirkti rekonstrukcijai reikalingą žemę, parengti techninius darbo projektus ir iki 2030 m. užbaigti visus rekonstrukcijos darbus.
Numatoma, kad po rekonstrukcijos visos trys šios kelių atkarpos turės keturias eismo juostas su visais jungiamaisiais keliais, žiedais, tvoromis nuo gyvūnų, apšvietimu bei kitais būtinais kelio elementais.
 
Lietuvos teritoriją kelias „Via Baltica“ kerta nuo Latvijos iki Lenkijos pasienio, šiam projektui suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas. Visą 269 km ilgio „Via Baltica“ kelio Lietuvos teritorijoje rekonstrukciją numatoma baigti iki 2030 metų.