Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Asociatyvi Pexels.com nuotr.
Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt
Atsižvelgdama į nepakankamą finansavimą keliams, Susisiekimo ministerija sieks dar šiemet atkurti savivaldybėms sumažėjusį finansavimą ir kreipsis į Finansų ministeriją dėl papildomų 20 mln. eurų vietinės reikšmės keliams. Taip pat planuojama iš esmės peržiūrėti kelių finansavimo sistemą, ateityje siekiant išplėsti finansavimo galimybes ir keičiant finansavimo tvarką. Šiuos klausimus antradienį susisiekimo ministras Marius Skuodis su komanda aptarė nuotoliniame susitikime su asociacija „Lietuvos keliai“.
Šiais metais dėl Konstitucinio Teismo sprendimo negalint panaudoti pernai likusių Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų – 24 mln. eurų, finansavimo sumažėjimą itin pajuto šalies savivaldybės. Iš viso dėl įvairių priežasčių finansavimas keliams šiemet, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo apie 200 mln. eurų – nuo 797,6 mln. eurų 2020 m. iki 592,2 mln. eurų 2021 m., įskaitant ES fondų lėšas. Susidariusį skirtumą didžiąja dalimi lėmė pernai skirtas vienkartinis 150 mln. eurų finansavimas pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, sakoma ministerijos pranešime.
„Įvertinus būtinus strateginius kelių infrastruktūros modernizavimo projektus, taip pat poreikį nuolat gerinti Lietuvos kelių būklę ir eismo saugą, akivaizdu, kad kelių finansavimas nėra pakankamas. Mūsų tikslas – išplėsti kelių finansavimo galimybes ir iš esmės pakeisti finansavimo sistemą, kad ji būtų efektyvesnė ir skaidresnė. Be to, kalbamės su Finansų ministerija dėl papildomų bent 20 mln. eurų, kad dar šiemet būtų atkurtas sumažėjęs finansavimas savivaldybių vietinės reikšmės keliams“, – sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.
Ministro teigimu, 2022 m. lėšos keliams bus skirstomos vadovaujantis nauja KPPP finansavimo tvarka, ją Susisiekimo ministerija numato pakeisti dar šiais metais. Vienas svarbių numatomų patobulinimų – finansavimo planavimas vidutinio ilgio laikotarpiams, kad būtų lengviau planuoti artimiausių keleto metų darbus, laiku atlikti viešuosius pirkimus ir taip neprarasti galimybės panaudoti keliams skiriamas lėšas.
Iki 2024 m. pabaigos kelių sektoriuje Susisiekimo ministerija planuoja ambicingus strateginius projektus: modernizuoti magistralę „Via Baltica“, nuo 2 iki 4 eismo juostų praplatinant apie 40 km ruožą Marijampolė–Lietuvos ir Lenkijos siena, iki 2024 m. rekonstruoti magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožą Vilnius–Molėtai, likusią dalį baigiant 2025 m. (iš viso apie 74 km), baigti darbus magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda bei pradėti krašto kelio Kaunas–Prienai–Alytus ruožo tarp Kauno ir Prienų rekonstrukciją.
ELTA