Susigyvenimas su alergija – misija įmanoma?

Vilnius

Freepik.com nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

172892

Su alergijomis susiduria vis daugiau žmonių – skaičiuojama, kad po penkerių metų tokių bus kas antras. Klaipėdos „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Danguolė Valatkienė pastebi, kad ilgainiui su šia bėda įmanoma susigyventi, tačiau reikia įsivesti kelias naujas taisykles.

„Visame pasaulyje alergijos atvejų skaičius pastaraisiais dešimtmečiais išaugo. Manoma, kad didelės reikšmės tam turi gyvenimo būdas, pavyzdžiui, pasikeitusi mityba ar aplinka – netinkamas patalpų klimatas, užterštumas lauke ir pan. Taip pat įtakos turi pasikeitusi bakterijų flora ir vis sterilesnė gyvenamoji aplinka, kuri sumažina kontaktų su bakterijomis tikimybę“, – sako šeimos gydytoja.

Paveldi polinkį susirgti

Medikės teigimu, didelę reikšmę alerginių ligų kilmei turi paveldimumas – tą pagrindžia ir mokslinių tyrimų rezultatai. Tikimybė, kad tėvų, nesergančių alerginėmis ligomis, vaikas bus alergiškas, yra lygi 20 proc. Jei bent vienas iš tėvų serga šia liga, pavojus susilaukti alergiją turinčio vaiko padidėja iki 50 proc. Jeigu alergija yra nustatyta abiem tėvams, egzistuoja 70-80 proc. tikimybė, kad toks pats likimas laukia ir jų atžalos. 

D. Valatkienė pastebi, kad vaikai iš tėvų paveldi polinkį susirgti alerginėmis ligomis, o ne tam tikrą ligą. Alergija nebūtinai vaikams pasireiškia tais pačiais požymiais, kaip ir jų tėvams ar seneliams: vieni gali sirgti bronchine astma, kiti – šienlige, treti – odos alergija.

Visa galybė sukėlėjų

Šeimos gydytojos teigimu, alergija gali būti nuolatinė – ją sukelia namų dulkių erkutės, naminiai gyvūnai ar, pavyzdžiui, mikroskopiniai grybeliai (pelėsis). Kitos rūšys – odos alergija, alergija maisto produktams ir sezoninės alergijos.

Lietuvoje dažniausiai pasikartojančios alerginės ligos yra alerginis dermatitas, rinitas (alerginė sloga) ir astma. Pastebima, kad alergenams neatsparesni yra vaikai, ypač pirmaisiais dvejais gyvenimo metais.

D. Valatkienė pasakoja, kad į kelias rūšis skirstomą alerginį dermatitą gali sukelti tiek maistas, tiek įkvepiamos medžiagos ar buityje naudojamos priemonės. Atopinį dermatitą dažniausiai sukelia kai kurie maisto produktai (pienas, kviečiai, žuvis, jūros gėrybės, kiaušinių baltymai, riešutai, egzotiniai vaisiai ir pan.), žiedadulkės, gyvūnų plaukai ir epitelis, pelėsiai, dulkių erkutės. Dermatitą, kurį provokuoja į organizmą patekusios medžiagos, dažniausiai sukelia tam tikri maisto produktai ir vaistai.

„Turėtume būti atidesni rinkdamiesi ir naudodami kvepalus, muilą, ploviklius, įvairias chemines medžiagas, nes jos gali paskatinti kontaktinio dermatito atsiradimą“, – priduria gydytoja. 

Lietuvoje dažnai pasitaikančios astmos atsiradimui įtakos turi aplinkos veiksniai: dulkių erkutės, gyvūnų kailis, tarakonai, graužikai, pelėsiai, tabako dūmai, taip pat neatsparumas bakterijoms ir virusams.

Šalies gyventojams taip pat gerai pažįstamą alerginį rinitą, anot D. Valatkienės, sukelia įkvėpti alergenai, pavyzdžiui, žiedadulkės, dulkių erkutės, pelėsiai, gyvūnų epitelis.   

Negalima numoti ranka

Požymiai, signalizuojantys apie galimą alergiją, yra nuolatinė sloga, nosies paburkimas, dažnas čiaudėjimas, dusulys, apsunkintas kvėpavimas, kosulys, virškinamojo trakto negalavimai – pilvo pūtimas, skausmai, spazmai. Alergija gali pasireikšti ir odos problemomis – šerpetojimu, bėrimu, tinimu ir pan. 

Žmonėms, manantiems turint alergiją, D. Valatkienė pataria apsilankyti pas gydytoją, kad būtų patvirtinti ar išsklaidyti šie nuogąstavimai. 

„Kartais tampa netgi gyvybiškai svarbu išsiaiškinti, kam žmogus yra alergiškas ir kiek yra stipri alerginė reakcija. Nevaldoma ir negydoma alergija progresuoja. Esant sunkiai alerginei reakcijai gali kilti alerginis šokas, kuris pasireiškia staigiu ir gyvybei pavojingu kraujospūdžio kritimu. Žinodamas, kam yra alergiškas, pacientas gali išvengti kontakto su alergenu ir neturėti sunkių padarinių bei pasirinkti tinkamą gydymo būdą“, – sako šeimos gydytoja.

Paprasčiausias būdas sumažinti alerginę reakciją, pasak D. Valatkienės – nekontaktuoti su alergenais. Nesant tokiai galimybei skiriamas specialus gydymas.

„Gydymui skiriami vaistai, kurie slopina iš putliųjų ląstelių išsiskiriančio histamino ir kitų mediatorių poveikį – tai naujieji antros kartos antihistamininiai preparatai. Jeigu alergijos simptomai vartojant šiuos vaistus išlieka, gydytojas papildomai gali paskirti kitų grupių preparatų. Sunkiais atvejais gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas gali skirti ligos eigą pakeičiantį, alergijos paūmėjimų dažnumą mažinantį imunomoduliuojantį gydymą“, – sako šeimos gydytoja.

Kaip palengvinti simptomus?

Lietuvoje gana dažnai nustatoma alergija katėms ir šunims. Žmonės alergiški augintiniams tampa dėl neįprastos imuninės sistemos reakcijos į įprastai nepavojingas medžiagas – katės ir šuns išskiriamus baltymus. Įsijautrinimas šiems keturkojams yra laikomas vienu svarbiausių astmos išsivystymo rizikos veiksnių.

„Jei alergijos reakcija nėra greita ir agresyvi, nereikėtų skubėti atsisakyti naminio gyvūno – pirmiausia svarbu pasirūpinti namų švara, taip pat galima skirti imunomoduliuojantį gydymą“, – pastebi gydytoja.

Švaros užtikrinimas namuose gali padėti sumažinti ir alergijos namų dulkių erkutėms simptomus.  Tokiu atveju rekomenduojama atsisakyti kilimų, užuolaidų ir kitų dulkes sugeriančių minkštų paviršių, dažnai plauti patalynę ir minkštus žaislus, drėgnai valyti namus, kasdien vėdinti kambarius, juose palaikyti apie 18-20 laipsnių temperatūrą ir 45-50 proc. santykinę oro drėgmę. Taip pat patariama rinktis sintetinius čiužinius ir uždaras, sandarias spintas ir į miegamąjį neleisti naminių gyvūnų.

Šienlige sergantiems asmenims pirmiausia patariama vengti dirgiklio – augalo žydėjimo metu nebūti lauke ar į jį išeiti tik vakare, nelaikyti pravirų langų. Taip pat svarbu kuo dažniau plauti grindis, šlapiai valyti dulkes, dažniau plauti galvą ir prausti veidą. 

„Žiedadulkėms alergiškiems asmenims rekomenduočiau išsitirti, kokiam augalui yra alergiški ir prieš žydėjimo periodą ar jo metu vartoti antihistamininius vaistus. Tinkamiausią gydymą ir jo trukmę parinks gydytojas“, – sako D. Valatkienė.

Su alergija maisto produktams dažniausiai susiduria vaikai, kurie dažnai ją išauga iki 3-10 metų. Ar būtina alergeną visiškai pašalinti iš vaiko maisto raciono?

„Jeigu vaikui yra nustatyta greito tipo alergija, kurią rodo teigiami odos dūrio mėginiai ar nustatomi specifiniai „E“ klasės antikūniai, maisto alergenus reikia visiškai pašalinti iš vaiko mitybos. Tačiau jei yra lėto tipo reakcija, kai tam tikri simptomai atsiranda tik po keleto dienų, nerekomenduojama ilgam laikui visiškai atsisakyti tokių maisto produktų. Galima kas keletą mėnesių kartoti tokių produktų įvedimą mažomis porcijomis. Vis dėlto kylant bent mažiausioms abejonėms dėl alergiško vaiko mitybos būtina pasitarti su mediku“, – pataria gydytoja.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt