Susibūrė Lietuvos žydų istorijos edukatorių-tyrėjų tinklas

Susibūrė Lietuvos žydų istorijos edukatorių-tyrėjų tinklas
Molėtai
Miglė Anušauskaitė
Audra Girijotė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.LT

„Bijau eiti į archyvus. Dažnai archyvai neatsako į klausimus, jie iškelia naujų klausimų“, – sako rašytojas ir kultūros tyrinėjas dr. Rimantas Kmita. Rašytojo vestas praktinis užsiėmimas „Maginė dokumentika: kaip archyvai dalyvauja fikcijose“ buvo seminarų ciklo „Kelias į Lietuvos žydų istorijos ir kultūros paveldo pažinimą“ dalis. Lapkritį pasibaigusiame seminarų cikle gyvai ir nuotoliniu būdu dalyvavo kelios dešimtys istorijos ir kultūros edukatorių iš visos Lietuvos: Šiaulių, Panevėžio, Prienų, Akmenės, Alytaus, Kėdainių, Molėtų, Klaipėdos, Telšių, Kauno, Lazdijų, Pasvalio, Biržų, Rokiškio, Šalčininkų, Kauno, Vilniaus miestų ir rajonų.

Nuo 2022 m. balandžio iki lapkričio vykusį seminarų ciklą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Istorikų, archyvarų, rašytojų paskaitas išklausę edukatoriai ir patys atliko savarankiškus tyrimus. Seminarą organizavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos tyrimų centras. Programos partneriai – Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Žydų kultūros paveldo kelio asociacija.

Programa buvo skirta istorijos ir kultūros edukatoriams: kraštotyrininkams, kultūros edukacijų rengėjams, mokytojams, bibliotekininkams, krašto muziejų darbuotojams, menininkams, savarankiškai dirbantiems tyrinėtojams, besidomintiems žydų istorijos ir kultūros paveldu. Pirmenybė teikta edukatoriams ir tyrėjams iš Lietuvos regionų.

Tyrinėjant informacijos atsiranda vis daugiau

Edukatoriai rašytojo R. Kmitos mintį apie archyvus patvirtino lapkritį LNB pristatydami savarankiškus tyrimus – darbas su archyvine medžiaga koregavo jų temas, keitė tyrimų kryptį. 

Jurgita Gustytė-Ivinskienė iš Varnių, pabandžiusi atskleisti žodinėje atmintyje išlikusio pasakojimo apie varniškį Chaimą Nejermaną detales, dabar tyrinėja jo tėvo Michelio Nejermano, aktyvaus tarpukario Lietuvos veikėjo, biografiją. Edukatorė Daiva Lopaitienė iš Akmenės, ketinusi tyrinėti aktyvaus tarpukario Akmenės bendruomenės nario P. Buršteino gyvenimą, atrado knygos vertą jo bendrapavardžio ir kraštiečio Abraomo Buršteino istoriją. Laimutė Sližienė iš Vijolių kaimo Šiaulių rajone, tirianti žinomo tarpukario Lietuvos odos ir venerinių ligų gydytojo Simono Volperto gyvenimo istoriją, susitelkė į gilesnę vieno dokumento – išrašo iš S. Volperto darbo, rašyto remiantis stebėjimais, atliktais Berlyno universitete „Charitè“ odos ligų klinikoje, – analizę, vertingą ir Lietuvos medicinos istorijai.

Šiemet Prienuose padėti atminimo akmenys Bencionui Benui Šakovui ir Libei Genei Šakovienei-Kacaitei, jų gimimo ir mirties datas patikslino seminaro dalyvė Jolita Stačiokaitė iš Jiezno. Vijolė Nikšienė ir Edita Mikelionienė iš Biržų į baigiamąjį renginį atsivežė originalų dokumentą – Iciko Lipšico eilėraštį, sukurtą ir dedikuotą draugei Reginai 1941 m. gegužę, ir pristatė tyrimą, kuriame Holokauste nužudytų Lipšicų šeimos istoriją pasakoja jų namai. 

Zina Gudaitienė iš Kauno rajono Liučiūnų kaimo atrado, kad 1941 m. nužudytas Čekiškės miestelio fotografas Leizeris Bekeris buvo ir ambicingas dailininkas. Telšių žydų ligoninės istoriją tirianti Janina Bucevičė dalinosi tarpukario Telšių gydytojų moterų istorijomis, o Greta Kėvelaitienė iš Panevėžio pasakojo, kaip naujos žinios apie Naftalį Feigenzoną ir jo spaustuvę, kurioje tarpukariu veikė ir biblioteka, praturtino pažintinę ekskursiją. 

Patarimai pradedantiems tyrėjams 

Baigiamajame edukatorių susitikime dalyviams pristatyta žydų istorijos ir kultūros tyrėjos, vertėjos ir menininkės Miglės Anušauskaitės sukurta pieštinė metodika-komiksas. Pradedantieji žydų istorijos ir kultūros paveldo tyrinėtojai komikse ras patarimų, kokius pirmuosius žingsnius galima daryti pasirinkus skirtingus tyrimo atspirties taškus – kaip tirti, jeigu žinomas tik žmogaus vardas, jeigu tiriamas pastatas ar gatvė, jeigu tyrimas prasideda nuo išlikusio per Holokaustą žuvusių žmonių daikto. Piešiniais paaiškintas ir istorikų naudojamas mikroistorijos metodas. 

Seminarų ciklu siekta padidinti LNB Judaikos kolekcijos žinomumą Lietuvoje, suaktyvinti tyrėjų ir atminties institucijų bendradarbiavimą, sustiprinti edukatorių įgūdžius ir paskatinti lokalius Lietuvos žydų kultūros ir istorijos tyrinėjimus. Seminarų lektoriai – istorikai, žydų istorijos ir kultūros paveldo tyrinėtojai, archyvarai, su istorine medžiaga dirbantys kūrėjai, vietinės istorijos ir mikroistorijos praktikai. Susibūręs visus Lietuvos regionus apimantis vietinio žydų istorijos ir kultūros paveldo tyrinėtojų-edukatorių tinklas planuoja tęsti bendradarbiavimą ir yra atviras visiems. Pieštinę ir rašytinę metodologiją, taip pat ir seminarų mokomąją medžiagą galima rasti svetainėje judaikostyrimucentras.com/seminarai