Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
pixabay.com nuotr.
Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt
Įsispraudusi į pieštuko sijoną, pasidažiusi lūpas ir pasikvėpinusi, apkamšiusi ant sofos sėdintį vyrą pagalvėmis, į mamutų medžioklę devynių centimetrų pakulne šiandien iškaukši moteris. Ji to norėjo, kovojo dėl to, priešinosi vyrų valdžiai. Ar globai? Praėjusiuose amžiuose galbūt valdžiai, tačiau šiandien moterys kratosi ir globos. Prieš daugiau nei du amžius kažkur tolimuose laukuose ėmė girdėtis sąvokos „feminizmas“ aidai, o šiandien jau galima kalbėti apie šio judėjimo pasekmes. Ši moterų kova laimėjo išties daug svarbių ir reikšmingų pergalių, tokių kaip kūrybos laisvę, teisę į savo nuomonę, teisę į apmokamą darbą, karjerą. Gaila tik, kad lazda turi du galus. Atsisukęs antrasis galas neretai ima ir suduoda per gerą vietą.
Išsikovojusi visas šias privilegijas (jeigu 9 valandų darbo dieną galima vadinti privilegija), moteris prarado pačią svarbiausią duotybę – galimybę būti moterimi: jautria, švelnia, namų židinio kurstytoja ir jaukumo kūrėja. Būti silpnąja lytimi šiandien neįtikėtinai sunku ir didžiausias paradoksas, tačiau būti kalnų griovėja ir karo vedle labiausiai spaudžia ne kas kitas, o toji pat lytis – kita moteris. Nes, supraskite, būti žmona, mama ir namų šeimininke yra tikra tinginystė! Arba talento stoka. Menka savivertė. Bet kas, tik ne sąmoningas apsisprendimas. Per dienas tik vežiojate vaikus po mokyklas, darželius ir būrelius, lyginate vyro marškinius, aprūpinate šeimą šviežiu maistu, puoselėjate namus, kai tuo tarpu galėtumėte užsiimti kažkuo naudingesniu. Pavyzdžiui, karjera.
Šį kolegių spaudimą teko patirti ir man, nes, pasikartosiu, sėdėti namuose su vienų metų neturinčiu vaiku yra tikrų tikriausia tinginystė. Kodėl negrįžtu į mokslus? Juk vaikui jau net vieni! Didelis jau, savarankus. Ar užrašiau į darželį? Kada pradės lankyti? Juk jau tuoj dveji, socializuotis vaikui reikia. Augdamas vien su tėvais ir močiutėmis bus asocialus, žmogus be įgūdžių. Darželis – vienintelė vieta, galinti iš vaiko padaryti žmogų. Jokia mama, joks tėtis to nesugeba, tik šventasis darželis, dėl kurio man vis dar reikia teisintis. Trečius metus iš eilės. Tikiuosi, užaugęs sūnus sugebės man atleisti už tai, kad trejus pirmus jo gyvenimo metus diena iš dienos verčiau jį laiką leisti su manimi.
Ilgai gėdijausi ir to, kad mano ateities planuose nėra svaigios karjeros, dėl kurios tapčiau garbia viešnia namuose. Gėdijausi to, kad noriu būti superžmona, supermama, bet labai nenoriu būti superpavargusi. Baisiai blogai jaučiausi girdėdama televizoriuje besiputojančias žinomas moteris apie tai, kad jau nėra gyvenime baisesnio dalyko, kaip už kažką būti dėkingai ar skolingai vyrui. Viską reikia užsidirbti pačioms! Na ir ką tu, žmogau, tokioms moterims atkirsi? Belieka tik užjausti jas, kad vaikui susilaukti reikalingas vyras. Juk kaip būtų gerai ir vaikus pasidaryti pačioms... Va, tada jau visiška laisvė papūgoms. O tuo tarpu aš už šitiek dalykų jaučiuosi dėkinga savo vyrui, kad per tris gyvenimus neatsidėkočiau.
Ar aš skatinu jus viską mesti ir tapti namų šeimininkėmis? Tikrai ne! Aš skatinu jus nebėgti nuo savo prigimties, nuo moteriškojo prado. Skatinu nebūti stiprias ten, kur to nereikia. Skatinu kartais nebūti pernelyg gudrias. Būti sodo, o ne parko rožėmis. Gyventi blogai mes tikrai galime ir vienos, bet jei jau apsisprendėme savo gyvenimą sieti su vyru, tai leiskime jam dėl mūsų ir pasistengti.
Viktorija JUČINSKYTĖ, Klaipėdos universiteto Lietuvių filologijos absolventė